- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-736-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04522-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- UAB „Northtown logistics“
- Ieškovas
- UAB „Krovinių karavanas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Northtown logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Krovinių karavanas“ ieškinį atsakovui UAB „Northtown logistics“ dėl vežimo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 2541 Eur nesumokėto vežimo užmokesčio, 84,78 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2014-07-18 sudarė Krovinio vežimo sutartį-užsakymą Nr. 2014/07/18-1, kuria ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Lietuva (Klaipėda) – Anglija (Oksfordas), perduoti jį krovinio gavėjui Crown Pavilions Ltd., o atsakovas už atliktą pervežimą įsipareigojo sumokėti ieškovui 2541 Eur per 30 d. nuo sąskaitos ir CMR važtaraščio gavimo. Vežimo sutarčiai vykdyti ieškovas pasitelkė faktinį vežėją UAB „Siltrumas“, kuris pagal CMR važtaraštį Nr. CP-0002 Klaipėdos rajone, Klemiškės kaime, Paupių g. 3, iš faktinio krovinio siuntėjo UAB „CP baldai“ priėmė krovinį ir pristatė jį krovinio gavėjui Crown Pavilions Ltd. į sutartą krovinio iškrovimo vietą. Ieškovas atsakovui išrašė 2014-07-28 PVM sąskaitą-faktūrą KKA Nr. 025887. Už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas atsakovas visiškai neatsiskaitė, nesumokėjo ieškovui sulygto vežimo užmokesčio per 2014-12-03 raginime ir 2015-01-20 pretenzijoje nustatytus terminus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-13 preliminariu sprendimu patenkino ieškovo ieškinį.
Atsiliepimas
4. Atsakovas UAB „Northtown logistics“ pateikė motyvuotus prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškinys iš dalies nepagrįstas, nes pagal Sutartį krovinys į paskirties vietą turėjo būti pristatytas 2014-07-25; pristatymo data buvo labai svarbi aplinkybė, nes tą dieną krovinys iš paskirties vietos turėjo būti perkrautas į kitą transporto priemonę ir gabentas į dar kitą vietą; krovinys į paskirties vietą buvo pristatytas tik 2014-07-29. Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad, ieškovui pavėlavus į krovinio paskirties vietą, jis mokės atsakovui 100 Eur baudą už vieną vėlavimo parą. Ieškovas pavėlavo net 4 paras, t. y. nors ir įvykdė Sutartį, tačiau netinkamai. Ieškovui priklausanti pervežimo kaina mažintina 400 Eur netesybų už keturias paras suma. Be to, dėl krovinio pristatymo termino viršijimo atsakovas patyrė 400 Eur nuostolių, nes jam užsakovas nesumokėjo visos sutartos kainos: atsakovas už tinkamą krovinio pristatymą iš savo užsakovo turėjo gauti 2650 Eur, o gavo tik 2250 Eur. Atsakovas nurodė, kad prašo panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškovo ieškinio dalį dėl 800 Eur skolos, 27,91 Eur palūkanų bei 104,30 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
5. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo ieškovas nurodė, kad atsakovas, teigdamas apie pavėluotą krovinio pristatymą, nepaminėjo fakto, jog faktinis krovinio vežėjas į krovinio pakrovimo vietą atvyko laiku, t. y. 2014-07-22 10.00 val., tačiau dėl krovinio siuntėjo UAB „CP Baldai“ veiksmų krovinys buvo baigtas krauti tik 17.00 val., dėl to faktinis vežėjas pavėlavo į keltą. Tokiu atveju atsakomybė tenka šaliai, kuri atsakinga už pakrovimą, jį prižiūri ir reguliuoja. Pagal Sutartį ieškovas nebuvo atsakingas už krovinio pakrovimą. Šiuo atveju krovinio siuntėjo veiksmai turėjo įtakos tam, kad krovinys į sutartą vietą buvo pristatytas 2014-07-29.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, iš atsakovo ieškovui priteista 463,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei priteista 6,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas įvykdė savo sutartinę prievolę, t. y. atsakovo užsakytas krovinys buvo pervežtas ir perduotas jo gavėjui. Dėl to atsakovui atsirado pareiga vykdyti priešpriešinę sutartinę prievolę, t. y. sumokėti sutartą vežimo užmokestį Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Bylos duomenimis, ieškovo atsakovui 2014-07-28 išrašyta PVM sąskaita-faktūra KKA Nr. 025887 dėl Sutartimi sulygtos pervežimo kainos – 2541 Eur – neapmokėta. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas turėjo atsiskaityti per 30 dienų nuo CMR ir sąskaitos originalų pateikimo dienos. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas sąskaitą turėjo apmokėti iki 2014-09-15. Atsakovas neginčijo ieškovo nurodyto pareigos atsiskaityti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas atsiradimo momento. Taigi, atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. galutinį sprendimą panaikinti ir atmesti ieškinio dalį dėl 400 Eur skolos, 16,84 palūkanų ir atitinkamos dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad jis pateikė teismui įrodymus apie tai, jog dėl pavėluoto krovinio pristatymo atsakovas negavo dalies sulygto užmokesčio. Teismas nevertino to, jog krovinys nors ir buvo pristatytas, tačiau ieškovas pažeidė savo sutartinių prievolių vykdymą. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija pareikšti atskirą reikalavimą dėl civilinės atsakomybės ieškovui taikymo. Pasak apelianto, jis nereikalavo iš ieškovo papildomai priteisti nuostolių, o prašė sumažinti užmokestį už vežimą. Reikalavimas reikšti priešieškinį ir bylinėtis pagal atskirą reikalavimą dėl argumentų, kuriais apeliantas remiasi atsikirsdamas į ieškinį, yra nesuderinamas su CPK įtvirtintais ekonomiškumo ir operatyvumo principais. Teismas pažeidė CPK įtvirtintus rungimosi ir lygiateisiškumo principus, o taip pat atsakovo interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl skundžiamas sprendimas, anot atsakovo, yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pasisakė dėl visų nagrinėjamam ginčui išspręsti faktinių aplinkybių, išanalizavo Šalių pasirašytos Krovinio vežimo sutarties nuostatas, ištyrė reikšmingas faktines bylos aplinkybes, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas netyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių bei pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
13. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
14. Apeliantas teigia, kad pateikė įrodymus apie tai, jog dėl pavėluoto krovinio pristatymo atsakovas negavo dalies sulygto užmokesčio. Anot atsakovo, teismas nevertino to, jog krovinys nors ir buvo pristatytas, tačiau ieškovas pažeidė savo sutartinių prievolių vykdymą. Su šiais atsakovo teiginiais nesutiktina.
15. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją traktuojama kaip sutartinė, jo kaltė dėl krovinio pavėluoto pristatymo yra preziumuojama. Teisę pareikšti ieškinį vežėjui turi ir asmuo, sudaręs sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems asmenims nuostolius. Taigi, atsakovas, įrodęs, kad pristatymo termino pažeidimu buvo padaryta žala, ir atlyginęs tokius nuostolius, įgytų teisę į atitinkamų nuostolių kompensavimą, o vežėjas - pareigą juos kompensuoti. Šiuo atveju apeliantas nuostolių fakto neįrodė (CPK 178 str.). Atsakovo į bylą teikiami raštai nepatvirtina nuostolių, patirtų dėl pavėlavimo, nes prie jų nėra pridėta jokių šiuos nuostolius pagrindžiančių dokumentų.
16. Pagal CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo civilinę atsakomybę pavėluoto krovinio pristatymo atveju, siekiant nuostolių atlyginimo šiuo pagrindu, turi būti įrodytas pavėlavimas, žala (tiek žalos faktas, tiek jos dydis), be to, priežastinis žalos bei pavėluoto krovinio pristatymo ryšys. Atsakovas turėjo įrodyti aplinkybę, ne tik kad nuostoliai buvo, bet ir kad jie yra kilę dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų įvykdymo, susijusio su pavėluotu krovinio pristatymu. Tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė.
17. Pažymėtina ir tai, kad CMR Konvencijos nuostatose nėra numatyta tai, jog vežėjui gali būti nemokamas atlyginimas už atliktą pervežimą tuo pagrindu, kad vežėjas pavėlavo pristatyti krovinį.
18. Apeliantui teigiant, kad buvo padaryti, nuostoliai dėl krovinio nepristatymo suderintais terminais ar tų terminų viršijimo, nuostolius patyręs asmuo turi įrodyti tų nuostolių faktą ir dydį (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 d.). Tačiau atsakovo teiginiai dėl ieškovo padarytų apeliantui nuostolių yra neįrodyti. Teigdamas, kad patyrė nuostolius, atsakovas remiasi krovinio gavėjo Crown Pavillions Ltd. patvirtinimu bei 2014-07-30 pranešimu apie nuostolius. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų patenkinęs krovinio gavėjo pretenziją ir sumokėjęs jam 400 Eur, taip patirdamas nuostolius. Be to, reikalavimas mokėti baudą yra niekuo nepagrįstas, nes CMR konvencijos normose vežėjo atsakomybė už pristatymo termino praleidimą ribojama tik nuostolių atlyginimo pareiga. Kitokie susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais (CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalis).
19. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, kuri gali būti pritaikyta teismo, jeigu toks reikalavimas yra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka ir įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo civilinę atsakomybę pavėluoto krovinio pristatymo atveju, siekiant nuostolių atlyginimo šiuo pagrindu, turi būti įrodytas pavėlavimas, žala (tiek žalos faktas, tiek jos dydis), be to, priežastinis žalos bei pavėluoto krovinio pristatymo ryšys. Apeliantas turėjo įrodyti aplinkybę, ne tik kad šie 400 Eur nuostoliai buvo, bet ir kad jie yra kilę dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų įvykdymo, susijusio su pavėluotu krovinio pristatymu. Tačiau atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
20. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus bei netyrė ir nevertino bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Su tokiu teiginiu taip pat nesutiktina, nes priešingai nei nurodo atsakovas, teismas išanalizavo šalių pasirašytos Krovinio vežimo sutarties - užsakymo nuostatas, ištyrė reikšmingas faktines bylos aplinkybes, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas netyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių bei pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus.
21. Atsakovui neįrodžius, kad jis patyrė 400 Eur dydžio nuostolius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas turi pareigą už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti visą ieškovo reikalaujamą sumą. Taigi, skundžiamas sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
22. Nepaisant to, kad visa reikalaujama suma buvo priteista pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su sprendimo motyvais, kad įskaitymas pagal procesines taisykles teisme galimas esant priešieškiniui. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę reikalauti tam tikrų sumų, o atsakovas, turėdamas pagrindą manyti, kad reikalaujamos sumos yra per didelės, prašyti jas sumažinti, tačiau dėl to atsakovas neturi pareigos pateikti priešieškinį ar reikalauti užskaityti priešpriešinius reikalavimus. Bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, net ir nesant priešieškinio ar reikalavimo įskaityti priešpriešinius reikalavimus, gali nuspręsti ieškinį patenkinti iš dalies – tiesiog nepriteisti iš atsakovo tam tikros dalies sumos. Dėl išvardintų priežasčių iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies šalinami motyvai dėl priešieškinio pateikimo/nepateikimo bei priešpriešinių reikalavimų užskaitymo/neužskaitymo. Pažymėtina, kad šių motyvų pašalinimas iš sprendimo motyvuojamosios dalies sprendimo esmės nekeičia.
23. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus apie 450 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad advokato padėjėjas R. N. atstovavo ieškovą ir pirmosios instancijos teisme, taigi ylos aplinkybės jam yra žinomos; apeliacinės instancijos teisme buvo kilęs ginčas tik dėl 400 Eur, t. y. ginčo suma nėra didelė, o prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma ją viršija. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais (CK 1.5 str.), priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 300 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. galutinį sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. galutinio sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus dėl priešieškinio pateikimo/nepateikimo bei priešpriešinių reikalavimų užskaitymo/neužskaitymo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Northtown logistics“ (į. k. 302726807) ieškovui UAB „Krovinių karavanas“ (į. k. 160445454) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.