Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei E. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas advokatas Zigmas Burba ieškinį palaikė, prašė tenkinti jį visiškai bei priteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad 2020 m. buvo išvažiavę atostogų ir sužinojo, kad atvažiavo vaikai lyg siuntinėlis į Lietuvą. Atsakovės motina ieškovui paskambino ir pasakė, kad teks pasiimti dukrą. 2020-08-13 J. S. išvažiavo ir 2020-08-14 buvo Lietuvoje. 2020-08-20 ieškovas ją pasiėmė pas save, pradėjo tvarkytis dokumentus. Gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), su sužadėtine. Kartu gyvena dvi sužadėtinės dukterys. J. S. prižiūrėta, eina į darželį. Ieškovas dirba. Pagal pateiktą sąmatą vaiko išlaikymui reikia maistui 150 Eur, aprangai 70 Eur, būstui 50 Eur, sveikatai 10 Eur, mokslui 20 Eur, poilsiui 20 Eur, laisvalaikiui 20 Eur, iš viso 340 Eur. Faktiškai jis skiria daugiau. Atsakovė su vaiku nebendrauja. Atsakovė skambino vaikui 1 kartą per pusmetį. Ieškovo žiniomis, atsakovei dabar Anglijoje atimtas jauniausias vaikas, nes nuplikyta pusė kūnelio, vyksta teismai. Kai tai įvyko, atsakovė parsiuntė J. S. į Lietuvą, savo motinai nurodė, kad laikinai.

Atsakovė E. L. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovei teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2021-02-02 išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo pakeitimų Nr. 6SD-952 (b. l. 31-33), kurioje nurodė, kad skyrius, J. S. gyvenant su tėvu M. S., nėra gavęs pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, M. S. šeimai atvejo vadyba nėra taikoma. 2021-02-01 skyriaus specialistai lankėsi M. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog J. S. sudarytos tinkamos buities gyvenimo sąlygos ugdytis, ilsėtis, žaisti. M. S. nurodė, jog gyvena kartu su Ž. B. nuomojamame dviejų kambarių su visais komunaliniais patogumais bute. Kartu gyvena J. S. ir Ž. B. nepilnametės dukterys (17 metų ir 11 metų). Lankymosi metu nustatyta, jog būstas apstatytas reikiamais baldais, tvarkingas, švarus. Mergaitėms skirtas atskiras kambarys, vyresniosioms yra dviaukštė lova, o J. S. – atskira lova. Kambaryje yra rašomasis stalas, buvo matyti žaislų. Ž. B. skyriaus specialistams paaiškino, jog J. S. adaptavosi jų šeimoje, ją vadina mama (vaikas sako, kad ji dabar jos mama), jos dukteris – seserimis. Pasak moters, ji pritaria M. S. norui, jog J. S. gyventų kartu su jais. Institucija mano, kad J. S. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu M. S. bei išlaikymo priteisimas iš motinos E. L. šiuo metu geriausiais atitinka J. S. teises ir interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Nurodė, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui M. S. ir atsakovei E. S. gimė dukra J. S., kuri nagrinėjant šią bylą yra nepilnametė (b. l. 5). Šiaulių apylinkės teismo 2019-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1313-1004/2019 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko J. S. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove ir iš ieškovo nepilnamečiam vaikui J. S. priteistas 100,00 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018-12-01 iki vaiko pilnametystės (b. l. 8-9).

Faktiškai pasikeitus aplinkybėms, t. y. nepilnamečiui vaikui nuolat gyvenant kartu su ieškovu, ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo bei iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas prašo teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo, nes vaikas faktiškai gyvena su juo, atsakovė gyvena užsienyje, 2020 m. rugpjūtį vaiką parsiuntė į Lietuvą ir nuo tada gyvena skyrium, su vaiku nebendrauja.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, lanko (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Institucija, byloje teikianti išvadą, savo išvadoje nurodė, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikui J. S. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, vertinimu, gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu geriausiai atitinka vaiko teises ir interesus.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti, tačiau ji neišsakė pozicijos dėl ieškinio reikalavimų.

Atsižvelgiant ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimu, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 str. 3 d.).

Atitinkamai ieškinio reikalavimas nustatyti, kad atsakovė E. L. bendrauja su dukra J. S. ir dalyvauja jos auklėjime netrukdomai, atsižvelgus į atsakovės pageidavimus bei vaiko interesus, tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Šioje byloje ieškovas prašo pakeisti asmenį, iš kurio priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, padidinti priteisto išlaikymo vaikui dydį bei nustatyti, kad jis naudos vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis.

Pagal CK 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.).

Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis vaikas J. S. yra 4 m. amžiaus, lanko lopšelį-darželį. Nėra duomenų, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, sveikatos sutrikimų.

Ieškovas nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams kas mėnesį patenkinti reikia apie 340,00 Eur per mėnesį, detalizavo šias išlaidas išlaikymo sąmatoje (b. l. 10) ir bylą nagrinėjant teisme, prašo priteisti pusę šios sumos vaikui iš atsakovės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas 2020-10-02 įsidarbino krovėju, susitarė dėl 790 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. Laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2020-07-31 jo deklaruotos metinės pajamos buvo 3409,86 Eur, t. y. vidutiniškai 284,16 Eur per mėnesį (b. l. 14-17). Ieškovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nurodė, kad gyvena nuomojame bute. Nėra duomenų, kad ieškovas turėtų registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (b. l. 16-17). Atsakovė gyvena užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, kur minimalus darbo užmokestis aukštesnis nei Lietuvoje. Apie atsakovės darbovietę, pajamas, turtą byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad šalys turi sveikatos sutrikimų, nedarbingumą.

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį, kad abi šalys darbingos, taip pat įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, išvadą byloje duodančios institucijos poziciją, sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atitinkamai pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2019-01-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1313-1004/2019 (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovas skirtinas vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Be to, ieškovas prašo nutraukti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1313-1004/2019 priteisto išlaikymo išieškojimą iš jo nepilnamečiui vaikui. Tačiau įrodymų, kad priverstine tvarka iš ieškovo yra išieškomas išlaikymas vaikui, byloje nėra, o priverstinių išlaikymo išieškojimo veiksmų, kuriuos atlieka antstolis vykdomojoje byloje, teisėtumas ir/ar pagrįstumas nėra šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, nurodytas ieškovo prašymas paliktinas nenagrinėtas (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 296 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas šioje byloje yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 19-20). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 246,06 Eur (b. l. 28-30).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas 121,00 Eur žyminis mokestis (46,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo), 246,06 Eur išlaidos už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą bei 5,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 372,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos tėvu M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1313-1004/2019 dalį, kuria nepilnamečio vaiko J. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina.

Nustatyti, kad atsakovė E. L. bendrauja su dukra J. S. ir dalyvauja jos auklėjime netrukdomai, atsižvelgus į atsakovės pageidavimus bei vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametei dukrai J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur (šimtą septyniasdešimt eurų) nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1313-1004/2019 nustatytą nepilnametei dukrai išlaikymo teikimą.

Paskirti ieškovą M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1313-1004/2019 palikti nepakeistą.

Ieškovo prašymą nutraukti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1313-1004/2019 nustatyto išlaikymo dukrai J. S. išieškojimą iš ieškovo M. S. palikti nenagrinėtą.

Priteisti valstybei iš E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 372,81 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.