Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-08-04 · Civilinė byla Nr. e2-1150-798/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-04
Bylos Nr.
e2-1150-798/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00737-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Asirinta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1150-798/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00737-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Asirinta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas 7 (septynių) kalendorinių dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos patikslinto ieškinio trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė panaikinti atsakovės 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą viešajame pirkime „(2020-ESO-142) Dujotiekių projektavimo paslaugos ir statybos / rekonstravimo darbai Panevėžio reg. (Biržų sav. Pasvalio sav. Panevėžio r. sav.) Nr. 1“ (pirkimo Nr. 472308).

2. 2020 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė prašė panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą viešajame pirkime „(2020-ESO-142) Dujotiekių projektavimo paslaugos ir statybos / rekonstravimo darbai Panevėžio reg. (Biržų sav. Pasvalio sav. Panevėžio r. sav.) Nr. 1“ (pirkimo Nr. 472308); pripažinti negaliojančia akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Labas GAS“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. 40410/500909; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovei UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 5 000 Eur baudą, 50 procentų jos dydžio sumokant ieškovei UAB „Asirinta“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos patikslinto ieškinio trūkumui pašalinti – 1 500 Eur dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti bei pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad lyginant su pradiniu ieškiniu, patikslintame ieškinyje pareikštas papildomas reikalavimas – pripažinti negaliojančia AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Labas GAS“ viešojo pirkimo sutartį Nr. 40410/500909 ir procesinio pobūdžio reikalavimas – paskirti baudą atsakovei. Naujas reikalavimas pareikštas pradėtoje byloje dėl viešųjų pirkimų. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, už šį patikslintą ieškinį ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį, numatytą CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje ir 7 dalyje – 1 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumui pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Asirinta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3344-432/2020 kaip nepagrįstą ir perduoti klausimą dėl ieškovės UAB „Asirinta“ patikslinto ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Apeliantė nurodė, kad viešųjų pirkimų byloje pareikštas reikalavimas dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo tenkinimo

7. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumų pašalinimui (žyminio mokesčio sumokėjimui) viešųjų pirkimų byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

9. CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28, 29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė panaikinti atsakovės 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą viešajame pirkime „(2020-ESO-142) Dujotiekių projektavimo paslaugos ir statybos / rekonstravimo darbai Panevėžio reg. (Biržų sav. Pasvalio sav. Panevėžio r. sav.) Nr. 1“ (pirkimo Nr. 472308). Ieškovė ieškinyje taip pat prašė pirmosios instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti viešojo pirkimo „(2020-ESO-142) Dujotiekių projektavimo paslaugos ir statybos / rekonstravimo darbai Panevėžio reg. (Biržų sav. Pasvalio sav. Panevėžio r. sav.) Nr. 1“ (pirkimo Nr. 472308) procedūras; 2. Įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su UAB „Labas GAS“. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 1 500 Eur žyminį mokestį ir už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – 38 Eur žyminį mokestį.

11. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas pilnai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi. Nepaisant pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ viešojo pirkimo sutartį su UAB „Labas GAS“ sudarė.

12. Atsižvelgdama į šios nutarties 11 punkte nurodytą aplinkybę, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama pripažinti negaliojančia AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Labas GAS“ viešojo pirkimo sutartį Nr. 40410/500909 ir paskirti baudą atsakovei.

13. CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje yra reglamentuota, kad žyminis mokestis yra mokamas bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus už supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – tūkstančio eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – dviejų tūkstančių eurų. CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas papildomai privalo būti apmokestintas 1 500 Eur dydžio žyminiu mokesčiu.

14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai įpareigojo ją sumokėti žyminį mokestį, kadangi reikalavimas dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra išvestinis, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

15. Viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar išsaugojimas – vėliausiai byloje spręstini klausimai, teismai pirmiausia turi nagrinėti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą, pastarojo aspekto nagrinėjimas neturi priklausyti nuo viešojo pirkimo procedūrų ar sutarties svarbos. Jei byloje kyla poreikis išsaugoti viešojo pirkimo sutartį, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtinti ir teismų naudotini mechanizmai (VPĮ 952 straipsnis). Vis dėlto neturėtų susiklostyti tokios situacijos, kai pats atsakovės sprendimų vertinimas priklauso nuo siekio išsaugoti viešojo pirkimo santykius. Kasacinio teismo pažymėta, kad, nors ir esant neginčytinai pirkimo objekto svarbai, vis dėlto pirkimo procedūrų teisėtumas ir perkančiosios organizacijos veiksmų pagrįstumas yra toks pat svarbus visuomenės interesas; socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2013-08-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimas nepriklauso nuo to, įmanoma ar ne taikyti restituciją. Priešingu atveju teismai vien veiksmų neteisėtumo pripažinimo reikalavimų iš viso negalėtų nagrinėti.

16. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, pripažinus negaliojančia viešojo pirkimo sutartį, tarp pripažintos negaliojančios viešojo pirkimo sutarties šalių restitucija netaikoma, o ieškovei nepriteisiamas joks turtas. Todėl tiekėjo reikalavimas pripažinti perkančiosios organizacijos ir kito dalyvio sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia – ne savarankiškas reikalavimas. Kasacinio teismo jau konstatuota, kad Lietuvos viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu įtvirtinta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, kurios pagrindinis tikslas – iki teismo šalims pretenzija ir atsakymu į ją išspręsti nesutarimus; dėl to įprastinėse situacijose sutarties ginčijimas – išvestinis reikalavimas, reiškiamas pildant ieškinį tada, kai nepritaikomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (žr. pagal analogiją, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 79 punktą). Tokiais iš esmės yra pripažįstamos įstatyme įtvirtintos neigiamo pobūdžio priemonės – viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (VPĮ 105 straipsnis) ar jos išsaugojimas ir alternatyvios sankcijos skyrimas (VPĮ 106 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020). Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiekėjo reikalavimas pripažinti perkančiosios organizacijos ir kito ūkio subjekto sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia – neturtinis, nesavarankiškas, išvestinis byloje, kurioje ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, kuris nėra atskirai (papildomai) apmokestinamas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

17. Kasacinis teismas savo suformuotos pozicijos dėl to, kad tiekėjo reikalavimas pripažinti perkančiosios organizacijos ir kito ūkio subjekto sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia – neturtinis, nesavarankiškas ir yra išvestinis byloje laikosi ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 ir kt.).

18. Pažymėtina ir tai, kad pagal VPĮ 104 straipsnyje yra numatyta, kad tiekėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais (VPĮ 104 straipsnio 1 dalis). Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkančioji organizacija negavo teismo pranešimo apie: 1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį; 2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo; 3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių (VPĮ 104 straipsnio 2 dalis).

19. Šioje byloje akcentuotina ir tai, kad perkančioji organizacija nesilaikė privalomojo atidėjimo termino sutarčiai sudaryti, todėl ieškovė negalėjo realiai pasinaudoti veiksminga savo teisių gynyba. Ir priešingai, nepaisydama pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis atsakovė buvo įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su UAB „Labas GAS“, ją sudarė. Taigi, ieškovė pagrįstai šioje byloje kėlė papildomą reikalavimą dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

20. Išanalizavus šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę už papildomą reikalavimą dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia sumokėti 1 500 Eur žyminį mokestį, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčiu.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl papildomo įrodymo prijungimo prie bylos

22. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimą patvirtinančio dokumento priėmimo klausimą perduodama spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Asirinta“ patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Antanas Rudzinskas