Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-412-544/2014

teisėja Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05153-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.10; 75.9; 75.4.1; 78.2.1; 114.4; 121.18;

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-108-452/2014 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei D. A. dėl išlaikymo prievolės buvusiam sutuoktiniui pasibaigimo, išlaikymo įsiskolinimo ir permokos priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Byloje buvo įrodyta ir šalių neginčijama, kad šalių dukra G. A. 104 dienas gyveno pas tėvą ir jo vieno buvo išlaikoma. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 str. 2 d. kriterijus, netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko be pagrindo nepriteisė dukters išlaikymo skolos iš atsakovės už minėtą laikotarpį. Teismas paneigė įstatymu įtvirtintą principą dėl abiejų tėvų pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Per minėtas 104 dienas atsakovė, sutikdama, jog turi prisidėti prie išlaikymo, pervedė į dukros sąskaitą tik 100 Lt. Kitų įrodymų, patvirtinančių teiktą išlaikymą, byloje nėra. Vėlesnio laikotarpio mokėjimo kvitas už mokyklinę uniformą neįrodo materialinės paramos dukrai teikimo fakto ginčo laikotarpiu. Nesutinka su teismo motyvais, dėl kurių reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą buvo atmestas, nes jų ankstesniu susitarimu nustatyta, jog dukros mėnesio būtiniems poreikiams tenkinti reikia 1000 Lt, jie sutarė lygiomis dalimis prisidėti prie dukros išlaikymo po 500 Lt. Kadangi jis dukrai pilną materialinį išlaikymą suteikė laikotarpiais nuo 2013-05-19 iki 2013-06-28 bei nuo 2013-07-15 iki 2013-09-17, reikalauja, kad šiuo laikotarpiu ir atsakovė lygia dalimi prisidėtų prie dukters išlaikymo, kas sudaro 1713,92 Lt. Tai, kad atsakovė tam tikrą laiką gydėsi, kad liudytojos L. G., O. V. galimai davė dukrai 10, 50 Lt, neatleidžia atsakovės nuo išlaikymo pareigos dukrai. Pati atsakovė neginčijo išlaikymo skolos dydžio, tik nurodė, kad dukra kartais pareidavo į namus. Konkretaus ir rašytiniais įrodymais pagrįsto indėlio dukros išlaikymui ginčo laikotarpiu atsakovė nenurodė, todėl reikalavimas turėjo būti patenkintas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl 975 Lt išlaikymo įsiskolinimo ieškovui nepriteisimo pagal vykdomąjį raštą. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesines teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo sprendimo dalį, kurią naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, argumentais ir motyvais toje dalyje, kuri paliekama nepakeista, todėl šioje dalyje visų jų išsamiai nekartoja.

Dėl išlaikymo prievolės buvusiam sutuoktiniui pasibaigimo.

CK 6.193 str. suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės, atskleidžiant tikruosius šalių ketinimus. Šios taisyklės yra išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sudarydamos sutartį šalys savo suderinta valia nustatė konkrečias teises ir pareigas, viena iš jų - išlaikymo atsakovei periodinėmis išmokomis po 100 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki jos naujos santuokos sudarymo dienos mokėjimas. CK 3.72 straipsnio 13 dalyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo mokėjimas yra nutraukiamas, kai sudaroma nauja santuoka. Pagal CK 3.7 straipsnio 1 dalį, santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalyje reglamentuotos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos atsiranda santuoką sudarius įstatymuose nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė su byloje minimu S. B. nėra sudarę santuokos, todėl jų tarpusavio teisės ir pareigos nėra tapačios teisėms ir pareigoms, kylančioms sudarius santuoką. Šalys laisva valia minėtoje sutartyje nustatė sąlygą, kad prievolė teikti išlaikymą bus vykdoma būtent iki naujos santuokos sudarymo, o ne iki tol, kol atsakovė apsigyvens su sugyventu, kol įregistruos partnerystę ar pan.

CK 3.72 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo, tačiau esant CK 3.72 str. 2 d. sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.). CK 3.72 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Sprendžiant išlaikymo nutraukimo klausimą, įrodinėjimo pareiga tenka prašančiajam išlaikymą nutraukti (CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas išlaikymo nutraukimo ar pakeitimo klausimą turi atsižvelgti į CK 3.72 str. 5 d. nurodytas aplinkybes. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Neįrodžius ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovo reikalavimas turi būti atmestas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 7 d. sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė dėl nepilnametės dukros G. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir gyvenamosios vietos su motina D. A. nustatymo. Sutarties 3 ir 4 punktuose V. A. įsipareigojo teikti dukrai 500 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, dalyvauti dukros auklėjime, pasiimti ją pas save išeiginėmis dienomis, per atostogas. Apeliantas, nesutikdamas su 2014-02-17 teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai nepriteisimo, teigia, jog jis laikotarpyje nuo 2013-05-19 iki 2013-06-28 bei nuo 2013-07-15 iki 2013-09-17 dukrą išlaikė vienas, todėl teismas, nesant jokio teisinio pagrindo, nemotyvuotai ir nepagrįstai, netinkamai taikydamas CK 3.192 str., atleido atsakovę nuo išlaikymo pareigos vykdymo dukrai ir nepagrįstai nepriteisė ieškovo naudai jo reikalaujamos 1713,92 Lt ginčo laikotarpio išlaikymo sumos. Apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais dėl šių motyvų.

CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. CK 3.194 str. numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, dėl to nesusitarė. Tai reiškia, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o į praeitį tokia teisė galioja ribotai ir tik vaiko išlaikymo pareigos tinkamo nevykdymo atveju (CK 3.200 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y. vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Pažymėtina, jog, nepaisant šeimos bylų nagrinėjimo ypatumų, šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad, nors 2007 m. kovo 7 d. teismo sprendimu G. A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o išlaikymas G. A. naudai buvo priteistas iš ieškovo, tačiau pasikeitus faktinėms aplinkybėms, dukrai apsigyvenus su ieškovu, ieškovas formaliai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo iš atsakovės už minėtą laikotarpį priteisimo. Tačiau jis turi įrodyti ne tik tai, kad dukra tam tikrą laikotarpį gyveno su juo, bet ir tai kad atsakovė nebevykdė savo pareigos ir prie dukros išlaikymo pagal savo tuometines galimybes neprisidėjo arba nepakankamai prisidėjo, atsižvelgiant į dukros poreikius ir kiekvieno iš tėvų galimybes teikti išlaikymą ginčijamu laikotarpiu. Ieškovo pareiga buvo įrodyti koks būtinas išlaikymo dydis buvo reikalingas dukrai, kokia konkrečiai dalimi prie dukros išlaikymo prisidėjo atsakovė, kokia dalimi prisidėjo jis pats. Priešingai nei teigia apeliantas, 2007 m. kovo 7 d. teismo sprendime nėra nustatyta 1000 Lt dukros išlaikymo suma iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis, o yra tik nustatyta 500 Lt išlaikymo per mėnesį suma iš ieškovo. Atsakovė tvirtino ir sąskaitos išrašas įrodo, kad atsakovei gydantis ligoninėje ji ieškovo prašymu 2013-06-15 pervedė 100 Lt, davė dukrai 150 Lt kitoms būtinoms išlaidoms, kad dukra beveik kiekvieną dieną ateidavo į jos namus, kur taip pat buvo maitinama ir jai teikiamas išlaikymas (b. l. 65, 69). Iš liudytojų L. G., O. V. parodymų matyti, kad ir jos šalių dukrą vežėsi atostogauti, paremdavo smulkiomis sumomis. Ieškovas šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė. Ieškovas savo išlaidoms ginčijamam laikotarpiui dukros išlaikymui pagrįsti į bylą pateikė kvitus 397,09 Lt sumai (b. l. 77-80). Jokių kitų įrodymų, išskyrus minėtus kvitus, nepateikė, o pateiktieji kvitai ieškovo reikalaujamo priteisti įsiskolinimo dydžio nepatvirtina. Byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2013-05-22 iki 2013-06-20 gydėsi ligoninėje (1 t., b. l. 81, 83). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei turint sveikatos problemų ir gydantis ligoninėje, tuo laikotarpiu turint nedideles pajamas ir didesnes išlaidas dėl ligos, dukrai gyvenant pas tėvą, kurio turtinė padėtis tuo metu buvo žymiai geresnė ir vaiko išlaikymas ieškovo poreikių ypač neigiamai neįtakojo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė buvo nusišalinusi nuo dukros išlaikymo. Kolegijos nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė pagal tuo metu buvusią situaciją turėjo galimybes daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstai atmetė.

Dėl išlaikymo permokos pagal vykdomąjį raštą priteisimo.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dalyje dėl to, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo jam nepriteisė 975 Lt išlaikymo permokos pagal vykdomąjį raštą ir antstolio patvarkymą. Antstolis E. S. 2013-08-13 patvarkymu priėmė vykdyti D. A. 2013-08-13 pateiktą vykdyti 2013-08-07 yra išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. A. išieškotojui D. A. ir 2013-08-20 priėmė patvarkymus dėl 1314 Lt išlaikymo išieškojimo nuo 2013-06-20 iki 2014-08-20, 480,14 Lt vykdymo išlaidų pagal pateiktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir patvarkymą (b. l. 35-41). 2013-08-22 1794,14 Lt suma iš V. A. sąskaitos buvo pervesta į antstolio E. S. sąskaitą (b. l. 42). Kaip matyti iš minėtų vykdomosios bylos dokumentų turinio ir Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-216-252/2007 duomenų (b. l. 88), atsakovė 2013-08-05 prašyme nurodė, kad vykdomąjį raštą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo prašo išduoti todėl, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui už 2013 m. 06-08 mėnesius ir skola yra 1500 Lt. Kaip jau virš minėta, byloje nustatyta ir šalis neginčija, kad šalių nepilnametė dukra nuo 2013-05-19 iki 2013-06-28 ir nuo 2013-07-15 iki 2013-09-17 gyveno pas ieškovą, buvo didžiąja bei esmine dalimi jo išlaikoma, o atsakovė prie vaiko išlaikymo pagal tuometinę padėtį ir galimybes prisidėjo minimaliai. Atsakovė turėjo teisę reikalauti, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo būtų vykdomas priverstinai, turėjo teisę gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti priverstinai, nepriklausomai nuo to, kad ieškovas išlaikymą mokėjo gera valia (CPK 42 str. 3 d.). Todėl 480,14 Lt vykdymo išlaidų bet kokiu atveju būtų susidarę, ieškovas (vykdomosios bylos skolininkas) jas turėtų sumokėti, todėl jų pripažinti ieškovo nuostoliais nėra pagrindo. Tačiau minėta teise atsakovė turėjo naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.). Atsakovės nurodymas 2013-08-05 prašyme teismui ir antstoliui, kad yra skola už 06-08 mėnesius, nors šalių dukra tuo laikotarpiu tik 16 dienų buvo atsakovės išlaikoma, yra neteisingas ir nesąžiningas, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo išlaidų būtų buvę galima išvengti, o antstolio veiksmų nepaskundimas ir prieštaravimų nepateikimas vykdomojoje byloje yra pakankamas pagrindas ieškinį šioje dalyje visiškai atmesti. Pažymėtina, kad nors ieškovas antstolio veiksmų neapskundė, tačiau 2013-10-31 kreipėsi į teismą su ieškinio, pateikto teismui 2013-07-16, pakeitimu prašydamas minėtą 1794,14 Lt permoką priteisti (b. l. 2. 51). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes pagal vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo atsakovė iš ieškovo teisėtai ir pagrįstai galėjo reikalauti išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo nuo 2013-06-28 iki 2013-07-15 (16 dienų), kas sudaro 339 Lt (657:31×16). Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinio dalį dėl 975 Lt įsiskolinimo priteisimo patenkinti (CK 6.237 str.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.). Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, laikytina, kad yra tenkinta ¼ ieškovo reikalavimų. Ieškovas turėjo 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti: pirmosios instancijos teisme - 1500 Lt, o apeliacinio skundo parengimą – 1000 Lt išlaidų (b. l. 16, 17, 159-161). Todėl jam iš atsakovės priteistina 650 Lt šių išlaidų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1240 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 71, 127, 128, 130), kurių pripažinti nesusijusiomis su byla nėra pagrindo, todėl turi teisę gauti 930 Lt išlaidų atlyginimą. Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas atsakovei iš ieškovo priteisiama 280 Lt (930-650). Ieškovas sumokėjo 141 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą (b. l. 158), bet nebuvo sumokėjęs 141 Lt žyminio mokesčio pateikdamas ir patikslindamas ieškinį, todėl iš jo į valstybės biudžetą priteisiama 106 Lt šio mokesčio, o ieškovui iš atsakovės - 36 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Šalių advokatų pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dydis, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius. Byloje buvo 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 3 p., b. l. 1). Atsakovei tenkanti šių išlaidų dalis nesudaro 10 Lt, todėl valstybei nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 975 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt penkis litus) išlaikymo permoką už laikotarpius nuo 2013-05-19 iki 2013-06-28 ir nuo 2013-07-15 iki 2013-09-17.

Iš ieškovo V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 280 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt litų).

Iš ieškovo V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660), sumažinti iki 129 Lt (vieno šimto dvidešimt devynių litų).

Priteisti iš atsakovės D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 36 Lt (trisdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.