Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-02 · Administracinė byla Nr. I-62-414/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-02
Bylos Nr.
I-62-414/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04181-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-62-414/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04181-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 2 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Neringai Musinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2016 m. birželio 3 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui (Teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 10 punktu nuo 2018 m. sausio 1 d. Kauno apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeistas į pavadinimą – Regionų apygardos administracinis teismas).

Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad 2015 m. kovo 19 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorių paaiškindamas visas aplinkybes dėl Marijampolės pataisos namuose dingusio jo asmeninio kompiuterio, tačiau išsamus tyrimas nebuvo atliktas, tinkamai neištirti visi faktai, nebuvo įvertintos aplinkybės, kad Marijampolės pataisos namų administracija, siekdama užgniaužti keliamas pretenzijas dėl dingusio kompiuterio, darė jam spaudimą. Kompiuteris nebuvo sudaužytas, buvo skilęs jo korpusas ir tai jis nurodė savo pasiaiškinime. Buvo pamiršęs, kad po trijų valandų kompiuterį turėjo grąžinti į kompiuterių saugojimo vietą, todėl negrąžino. Informacija, pateikta Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atsakyme, neatitinka tikrovės ir leidžia Marijampolės pataisos namams pažeidinėti jo teises, negrąžinant kompiuterio. Kalėjimų departamento sprendimo, ką jie išanalizavo, kaip išanalizavo, jis nesupranta. Dėl neteisybės juto daromą spaudimą, diskomfortą, buvo prislėgtas emociškai. Prašė priteisti jo nurodytą neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Kalėjimų departamentas), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-15) nurodė, kad Kalėjimų departamentas gavo ir išnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. kovo 9 d. skundą dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų ir neveikimo. Išanalizavęs įvykio aplinkybes bei surinktą dokumentinę medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų faktų, Kalėjimų departamentas nustatė, kad 2014 m. vasario 26 d. apie 15.00 val. Marijampolės pataisos namų pareigūnai apklausė pareiškėją, kodėl jis 2014 m. vasario 25 d. apie 16.05 val. paėmęs savo personalinį kompiuterį, negrąžino jo į specialiai įrengtą kompiuterių saugojimo vietą. Pareiškėjas teigė, kad asmeninis kompiuteris sudužo. Marijampolės pataisos namų pareigūnų apie tai jis neinformavo (pareiškėjo 2014 m. vasario 26 d. paaiškinimas 60/05574). Kalėjimų departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog Marijampolės pataisos namų administracija negrąžina jam asmeninio kompiuterio yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, todėl nėra pagrindo pradėti tarnybinį tyrimą. Pareiškėjas informuotas, kad dėl apmokėjimo už elektros suvartojimą turi kreiptis į Marijampolės pataisos namų administraciją. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas (atsakymas) Nr. 2S-1607 „Dėl skundo nagrinėjimo“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, jame nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas per Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą minėto sprendimo (atsakymo) neapskundė, o tai sąlygoja konkrečias Administracinių bylų teisenos įstatyme (37 str. 2 d. 8 p.) nustatytas teisines pasekmes. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė ir nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą, todėl prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo veiksmų, netinkamai tiriant jo skundą ir į jį atsakant.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 9 d. skundu (b. l. 16-18) kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, prašydamas: 1) atkreipti dėmesį į Marijampolės pataisos namų 2014 m. spalio 6 d. atsakymą Nr. 20/07-954, pateiktą į jo skundą; 2) atlikti išsamų tyrimą dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namų pareigūnus grąžinti jam priklausantį kompiuterį, kurį, jo žiniomis, kratos metu jie paėmė; 4) įpareigoti Marijampolės pataisos namų pareigūnus sugrąžinti jam pinigus už neteisėtai išskaičiuotą kompiuterio sunaudotą elektros energiją, nes jis pareigūnus laiku informavo apie kompiuterio dingimą. Pastebėtina, kad Marijampolės pataisos namų 2014 spalio 6 d. raštu Nr. 20/07-954, pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2014 m. rugsėjo 9 d. skundą, taigi, atsakovas pareiškėjo 2015 m. kovo 9 d. skundą dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų ir pateikto atsakymo nagrinėjo įstatyme nustatyta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl žalos atlyginimo ir 2016 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (administracinė byla Nr. I-2580-402/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-1852-525/2017) Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs (ABTĮ 98 str. 2 d.). Savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas minėtoje byloje grindė neteisėtais Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmais, t. y. dėl kompiuterio negrąžinimo ir dėl išskaičiuojamų pinigų už kompiuterio sunaudotą elektros energiją. Dėl tų pačių Marijampolės pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų jis kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris jo skundą išnagrinėjo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir pateikė atsakymą (sprendimą), dėl kurio teisėtumo bei pagrįstumo pareiškėjas kildina neturinę žalą nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (byla Nr. 33/03) yra konstatavęs, jog bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad minėti teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (3.3 p.).

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendime konstatavo: kad pareiškėjo V. Š. skundo teiginiai, jog Marijampolės pataisos namų administracija negrąžina jam asmeninio kompiuterio yra nepagrįsti; kad Marijampolės pataisos namai apskaičiuodami ir išskaičiuodami iš pareiškėjo lėšas už elektros energijos sąnaudas, veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. LVAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje konstatavo: kad pareiškėjo skundo argumentas, jog Marijampolės pataisos namų administracija turėjo pareiškėjui priklausantį kompiuterį ir nepagrįstai atsisakė jį grąžinti, yra paremtas tik prielaidomis ir atmestinas; nuskaitydama lėšas už elektros energiją, Marijampolės pataisos namų įstaiga veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigota veikti, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 2 dalyje, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo iš naujo svarstyti pareiškėjo argumentų ir minėtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose/nutartyse nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl jam daromo spaudimo, siekiant užgniaužti jo keliamas pretenzijas dėl kompiuterio dingimo bei Kalėjimų departamento 2015 m. balandžio 14 d. atsakyme (sprendime) pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos, vertintini kritiškai.

Kalėjimų departamentas 2015 m. balandžio 14 d. atsakyme pareiškėjui paaiškino, kodėl jo teiginiai, kad Marijampolės pataisos namų administracija negrąžina jam asmeninio kompiuterio, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės (nes jis raštiškame 2014 m. vasario 26 d. pasiaiškinime Nr. 60/05-574 nurodė, jog kompiuterį sudaužė ir apie tai niekam nepranešė, savo kaltės neneigė), todėl jo asmeninio kompiuterio Apsaugos ir priežiūros skyriuje nėra ir pradėti tarnybinį tyrimą dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų nėra jokio pagrindo. Pastebėtina, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 26 d. pasiaiškinime (b. l. 32) nurodė ne tik tai, kad kompiuteris skilo, bet ir tai, kad jis nežino, kur kompiuterio detalės ir likučiai. Vertintina, kad Kalėjimų departamento sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir surinktą dokumentinę medžiagą, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, kurios nepaneigtos, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų, t. y. dėl kompiuterio negrąžinimo bei išskaičiuojamų pinigų už kompiuterio sunaudotą elektros energiją, administracinėje byloje Nr. I-2580-402/2016 ir išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. A-1852-525/2017. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo pagrįstai netenkino. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas galėdamas pasinaudoti jam suteikta teisminės gynybos teise (Kalėjimų departamento sprendimą skųsti teismui), tokia galimybe būtų pasinaudojęs ir ginčijęs Kalėjimų departamento 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą (atsakymą) teisės aktų nustatyta ir jame nurodyta apskundimo tvarka. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas neturi pagrindo abejoti Kalėjimų departamento 2015 m. balandžio 14 d. sprendime (atsakyme) nurodytų aplinkybių teisingumu ir visapusiškumu, todėl pareiškėjo argumentai, jog iš pateikto atsakymo (sprendimo) nėra aišku, ką atsakovas išanalizavo, kaip išanalizavo, atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo 2015 m. kovo 9 d. skundas Kalėjimų departamente buvo gautas 2015 m. kovo 12 d. (b. l. 29-31), todėl, įvertinus poilsio bei šventines dienas, sprendimas (atsakymas) turėjo būti priimtas vėliausiai 2015 m. balandžio 10 d. (BVK 183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas buvo priimtas per 22 darbo dienas, t. y. dvi darbo dienas pažeidus BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir šiuo aspektu yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Nors pareiškėjas skunde tik bendrai nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus ir skriaudą, tačiau jokių konkrečių faktinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sąlygoti atsakovo praleistas terminas, atsakant į jo pateiktą skundą, pareiškėjas nenurodė. Todėl, jam padarytos žalos faktas laikytinas nepagrįstu. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nesavalaikis atsakymo pareiškėjui pateikimas laikytinas procedūriniu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta tokia neturtinė žala, kurią būtina įvertinti ir atlyginti pinigais (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1285-624/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-176-261/2016).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 straipsnio 8 punkte taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.) yra konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tačiau teismo vertinimu, aptartas Kalėjimų departamento pažeidimas yra mažareikšmis (sprendimo priėmimo terminas buvo praleistas labai nežymiai), iš esmės negalėjęs V. Š. sąlygoti didelių neigiamų išgyvenimų, taip pat ir tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri privalėtų būti atlyginama priteisiant pareiškėjui piniginę kompensaciją. Todėl, nagrinėjamu atveju, teisės pažeidimo pripažinimas, t. y. konstatavimas, kad Kalėjimų departamentas priimdamas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą pažeidė BVK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat ir pareiškėjo teisę į savalaikį skundo išnagrinėjimą, savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimdamas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2S-1607 pažeidė pareiškėjo V. Š. teisę į savalaikį skundo išnagrinėjimą. Pareiškėjo reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis