- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-2047-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08585-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- Veronikos J
- Pareiškėjas
- T. S.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Veronikos J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-12486-886/2014 pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Veronikai J. K. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
P. T. S. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti įstatyme numatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jos tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos tėvas (duomenys neskelbtini) sudarė antrąją santuoką su V. J. K., kuriai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjui priklausiusį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties – sunkios sveikatos būklės, kadangi 2012 m. rugsėjo 26 d. patyrė insultą ir tėvo mirties momentu gydėsi reabilitacijoje, vėliau – tris mėnesius po tėvo mirties taip pat gydėsi reabilitacijoje ir buvo slaugoma namuose. Pareiškėja 2013 m. gegužės 16 d. artimųjų padedama dalyvavo tėvo laidotuvėse. Dėl galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimo, sutrikusio galūnių valdymo (dalinio paralyžiaus), neaiškios kalbos, atminties ir suvokimo sutrikimų apie metus laiko negalėjo savarankiškai tvarkyti reikalų. Pareiškėjai nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis, serga depresija. Pagerėjus sveikatos būklei, pareiškėja 2013 m. spalio mėn. kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, kur sužinojo, kad jai nėra palikta palikimo dalis, nes notaras gavo iš Gyventojų registro tarnybos duomenis, kad A. K. vaikų neturėjo. Pareiškėjos nuomone, tėvo sutuoktinė elgėsi nesąžiningai, nes notarui nepasakė, kad palikėjas turi vaikų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. J. K. (pareiškėjos tėvo sutuoktinė) su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jos sutuoktinis A. K., būdamas gyvas, padovanojo pareiškėjai apie 12 ha žemės, su pareiškėja sutarė, kad ji nepretenduos į dalį buto. Pareiškėjai buvo žinoma apie tėvo mirtį, jos sveikatos būklė leido kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nepagrįstai kaltina suinteresuotą asmenį nesąžiningu elgesiu, nes jos teisė kreiptis į notarą nebuvo suvaržyta. Pareiškėjos nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Pareiškimo tenkinimas apsunkins jos kaip pensininkės gyvenimą, nes negalės išmokėti pareiškėjai buto dalies kompensacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino – atnaujino T. S. praleistą įstatyme numatytą terminą priimti palikimą pagal įstatymą, atsiradusį po jos tėvo A. K. mirties.
Remdamasis bylos duomenimis (gimimo liudijimu) teismas konstatavo, jog pareiškėja yra palikėjo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) duktė, pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. V. J. K. 2013 m. spalio 3 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjui priklausiusį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atnaujinus pareiškėjai terminą priimti palikimą, ji įgytų teisę į ¾ dalis jos mirusio tėvo palikimo. Be to, teismas nustatė, jog suinteresuotas asmuo nesuteikė notarui informacijos apie palikėjo dukterį, kas turėjo įtakos paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Teismas, remdamasis medicininių dokumentų išrašais, pareiškėjos psichine būsena, darė išvadą, kad pareiškėja po patirto insulto, būdama 40 proc. darbingumo, negalėjo visa apimtimi savarankiškai įgyvendinti savo teisių į atsiradusį paveldėjimą ir per tris mėnesius paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, todėl sprendė, jog yra pagrindas praleisto termino priežastis pripažinti svarbiomis, dėl ko įstatyme numatytą terminą palikimui priimti atnaujino. Teismas pažymėjo, kad termino atnaujinimas kitų asmenų teisių nepažeis, priešingai, juo bus apginta pareiškėjos, pirmos eilės įstatyminės įpėdinės, teisė paveldėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. J. K. prašo panaikinti 2014 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir pareiškėjos T. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais įrodymais:
1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, vertindamas pateiktus įrodymus, padarė klaidingą išvadą, kadangi turėjo nustatinėti aplinkybes, atsiradusias tik po pareiškėjos tėvo A. K. mirties.
2. Nepagrįstai teismas, remdamasis tik pareiškėjos paaiškinimais, jos sveikatos būklę pripažino svarbia priežastimi termino atnaujinimui. Apeliantė pažymi, jog po reabilitacijos, kuri baigėsi 2013 m. gegužės 16 d., pareiškėja buvo gydoma tik šeimos gydytojos, byloje nėra domenų, kad pareiškėjos sveikata po reabilitacijos pablogėjo. Be to, apeliantės nuomone, pareiškėja savo teises galėjo įgyvendinti per kitus asmenis.
3. Nustatytas 40 proc. darbingumas, apeliantės nuomone, nėra laikytinas svaria aplinkybe neleidusia pareiškėjai įgyvendinti savo teisių į palikimą. Be to, pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad nepraleistų įstatyme nustatyto termino palikimui priimti. Pareiškėjos neveikimas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleistam įstatymo terminui atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja T. S. prašo atskirojo skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjos sveikatos būklė negali būti laikoma svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Pareiškėjos nuomone, būtent dėl sveikatos būklės ji nesikreipė laiku į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi palikimui priimti reikalinga išreikšti valią, suvokti savo veiksmą priimti palikimą, suvokti ir pasirašyti atitinkamus dokumentus. Tuo tarpu dėl psichinės ir fizinės sveikatos būklės pareiškėja nesugebėjo atlikti būtinų veiksmų.
2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog atnaujinus terminą ir pareiškėjai priėmus palikimą, apeliantė patirtų finansinius sunkumus, kadangi pareiškėja nėra išreiškusi kokia forma priimtų palikimą. Be to, atnaujinus praleistą terminą palikimui priimti apeliantei tektų tik ¼ dalis palikėjui priklausiusios turto dalies, todėl sutuoktinės teisės vienaip ar kitais nebūtų pažeidžiamos. Be to, teisei į palikimo priėmimą neturi įtakos palikėjo sutuoktinio turtinė padėtis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. K., kuris taip pat buvo ir suinteresuoto asmens V. K. K. sutuoktinis (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) (paveldėjimo bylos 6 lapas). Santuokos metu A. K. ir V. J. K. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame palikėjas iki mirties gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (b. l. 11, 20). Gyventojų registro tarnybos išraše apie A. K. nurodyta, kad jis vaikų neturi (b. l. 11), tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtą aplinkybę paneigia byloje pateiktas pareiškėjos gimimo liudijimas (b. l. 15). Todėl konstatuotina, jog pareiškėja yra A. K. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš paveldėjimo bylos Nr. 52/2013 matyti, kad suinteresuotas asmuo V. J. K. 2013 m. birželio 25 d. padavė pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo ir prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą (paveldėjimo bylos 3- 4 lapai). 2013 m. spalio 3 d. apeliantei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjui priklausiusį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos 17-19 lapai). Atnaujinus pareiškėjai terminą priimti palikimą, ji įgytų teisę į ¾ dalis jos mirusio tėvo palikimo (CK 5.13 straipsnis). Nagrinėjamu atveju terminas priimti palikimą suėjo 2013 m. rugpjūčio 3 d., todėl įvertinus tai, jog pareiškėja į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2014 m. gegužės 8 d., konstatuotina, jog pareiškėja minėtą terminą praleido daugiau nei devynis mėnesius.
Pagrindine įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti praleidimo priežastimi pareiškėja nurodo savo sveikatos būklę. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad per paskutinius ketverius metus ji neteko trijų artimų šeimos narių: (duomenys neskelbtini) nuo onkologinės kraujo ligos mirė nepilnametis sūnus, (duomenys neskelbtini) po dviejų insultų mirė mama, (duomenys neskelbtini) mirė tėvas. Šių aplinkybių neginčijo ir suinteresuotas asmuo V. J. K. (CPK 187 straipsnis). Medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad pareiškėja 2012 m. rugsėjo 26 d. patyrė insultą, buvo gydoma ligoninėje, vėliau sekė reabilitacija VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje iki 2013 m. gegužės 16 d. (b. l. 7-9). Byloje esančios darbingumo lygio pažymos patvirtina, jog nuo 2013 m. sausio 24 iki 2016 m. sausio 22 d. pareiškėjai nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (b. l. 12-13). Taip pat iš medicininių dokumentų matyti, kad be kitų ligų, susijusių su patirtu insultu ir jo komplikacijomis, pareiškėjai diagnozuota ir organinė depresija (b. l. 8, 37).
Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo, yra svarbu įvertinti būtent pareiškėjos nurodytas aplinkybes (priežastis) trijų mėnesių laikotarpiu po palikėjo mirties, kurios sutrukdė įgyvendinti pareiškėjai teisę į palikimą. Todėl pareiškėjos patirtos artimų žmonių netektys iki palikėjo mirties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo sąlygoti po jų kilusias pareiškėjos sveikatos problemas, tačiau nesudaro pagrindo jas pripažinti svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą.
Pareiškėja nepaneigė aplinkybės, jog žinojo apie tėvo mirtį, dalyvavo jo laidotuvėse bei keturnedėlyje, ne kartą lankėsi ginčo bute, todėl yra pagrindas išvadai, jog žinojo (turėjo žinoti) ir apie paveldimą turtą. Iš byloje pateiktos VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės epikrizės matyti, jog išrašymo iš šios įstaigos metu (2013-05-16) pareiškėjos emocinė būklė buvo subjektyviai tenkinanti (b. l. 9). Byloje nėra svarių įrodymų, jog nuo 2013 m. gegužės 16 d., kuomet pareiškėja buvo išrašyta iš reabilitacinės ligoninės, iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. (trijų mėnesių termino palikimui priimti pasibaigimo) pareiškėja būtų gulėjusi gydymo įstaigoje ar jos būklė būtų žymiai pablogėjusi, ar iš viso jos fizinė ir psichinė būklė būtų pakitusi taip, jog ji negalėjo savo teisės į palikimą asmeniškai ar per kitą (pvz. įgaliotą) asmenį. Be to, nors iš byloje esančios 2014 m. birželio 25 d. medicininės pažymos matyti, kad pareiškėjai emocinės būklės stabilizavimui buvo skirti antidepresantai (b. l. 37), tačiau tai nepatvirtina bylai reikšmingo fakto, kad dėl sveikatos būklės ji nebuvo pajėgi pradėti palikimo priėmimo procedūrų per du su puse mėnesio nuo jos išrašymo iš reabilitacijos ligoninės (2013-05-16) iki įstatyme numatyto 2013 m. rugpjūčio 3 d. termino.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Todėl svarbu paminėti ir tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu pareiškėjos vyras paliudijo, jog po palikėjo mirties buvo užsiminęs pareiškėjai apie palikimą, tačiau pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad išreikštų valią priimti palikimą laiku.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog apeliantė, kreipdamasi į notarą dėl palikimo priėmimo, nenurodė, kad palikėjas turėjo vaikų, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantės elgesį nesąžiningu, kadangi tokios pareigos nenumato įstatymas.
Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog po palikėjo (tėvo) mirties trijų mėnesių terminą palikimui priimti ji praleido dėl objektyvių priežasčių (CPK 178 straipsnis), dėl ko spręstina, kad teisę į palikimą pareiškėja laiku neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių (savo pačios neveikimo ir nerūpestingumo) (CPK 185 straipsnis).
Be to, pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Bylos duomenimis, palikėjas ir suinteresuotas asmuo santuokoje kartu pragyveno daugiau kaip 36 metus, palikimą sudaro tik vienas nekilnojamojo turto objektas – dviejų kambarių butas su rūsiu, kuriuo naudojasi tik apeliantė. Suinteresuotas asmuo yra garbingo amžiaus pensininkė, paveldimas butas yra vienintelis jos nekilnojamasis turtas. Pareiškėjai tenkanti turto dalis yra nedidelė, todėl faktinis turto naudojimasis praktiškai yra neįmanomas. VĮ Registrų centras duomenimis, pareiškėja turi daug nekilnojamojo turto objektų, todėl jos turtiniai interesai nėra pažeidžiami.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, negali būti laikomos svarbiomis, suinteresuotas asmuo (apeliantė) nesutinka dėl termino atnaujinimo, todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti negali būti atnaujinamas.
Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos įvardintas aplinkybes pripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), dėl ko skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos T. S. prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) .
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos T. S. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.