Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-699-737/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
1-699-737/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17888-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
L. L.
Nukentėjusysis
T. J., L. J., K. S.
Advokatai
Audronė Žemeckė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-699-737/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17888-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.3.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,kaltinamajam L. L.,kaltinamojo gynėjai advokatei Audronei Žemeckei,nukentėjusiesiems T. J., L. J., K. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nusikalstamų veikų aplinkybės

L. L., 2021 m. gegužės 17 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, radęs skelbimą socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Karinės ekipuotės turgus“ apie norimus pirkti sausus davinius, iš savo mobiliojo ryšio telefono per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Facebook Messenger“ susisiekė su skelbimą davusiu T. J., kuriam pasiūlė pirkti skelbime prašomus 90 vienetų pakuočių sausų davinių, nurodydamas už norimas pirkti prekes pervesti į jo (L. L.) sąskaitą – Nr. (duomenys neskelbtini) – 180 eurų, susitarimo sąlygų nesilaikė, T. J. pervedus į L. L. sąskaitą 180 eurų, sausų maisto davinių neišsiuntė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės T. J. priklausantį turtą – 180 eurų.

Be to, jis 2021 m. liepos mėn. 20 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, radęs skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“ apie norimą pirkti nešiojamą kompiuterį, iš savo mobiliojo ryšio telefono, per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Facebook Messenger“ susisiekė su skelbimą patalpinusia K. S., kuriai pasiūlė pirkti skelbime prašomą kompiuterį, nurodydamas už norimą pirkti prekę pervesti į jo (L. L.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 180 eurų, susitarimo sąlygų nesilaikė, K. S. pervedus į L. L. sąskaitą 180 eurų, kompiuterio neišsiuntė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės K. S. priklausantį turtą – 180 eurų.

2. Įrodymai

2.1. Sukčiavimas T. J. atžvilgiu (BK 182 straipsnio 3 dalis)

Kaltinamasis, apklaustas teisiamajame posėdyje dėl sukčiavimo savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino inkriminuotas faktines aplinkybes, tačiau neigė, kad turėjo tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą apgaule. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad „Facebook“ tinkle rado skelbimą, kad žmogus ieško pirkti sausų davinių. Jis, kaip buvęs kariškis, jų turėjo ir anksčiau, taip pat turi ir dabar. Iš pradžių norėjo, kad žmogus atvažiuotų pas jį tų davinių pasiimti, bet jis sakė, jog neturi kaip atvažiuoti, tai susitarė siųsti į Vilnių. Iš pradžių norėjo siųsti per DPD siuntas, bet tokį siuntinį siųsti būtų labai brangu. Siuntė siuntą per pažįstamą žmogų, jis jam tuos siuntinius perdavė, bet jie neatkeliavo iki nukentėjusiojo. Žmogus, kuris vežė siuntą, dingo. Kodėl tas žmogus neatvežė siuntos, tiksliai nežino. Tas žmogus buvo vardu V., jo pavardės ir telefono nežino, su juo susipažino, kai dirbo prie statybų. Tada norėjo išlošti laiko, tikėjosi, kad V. jam grąžins davinius. Nukentėjusiajam nepasakė, kad daviniai dingo, nes bijojo, kad pagalvos, jog jis nori jį apgauti. Pinigų negrąžino, nes jie jau buvo išleisti kitiems sausiems daviniams pirkti. O tų naujų sausų davinių neišsiuntė, nes jie dar nebuvo atvažiavę iki jo. O paskui jam atsitiko nelaimė, papuolė į avariją ir tada žmogus (T. J.) kreipėsi į policiją, prasidėjo teismai. Pinigų negrąžino iki šiol, nes nedirba, to padaryti negalėjo ir anksčiau, nes neturėjo jokių nukentėjusiųjų kontaktų, o telefonas, kuriuo bendravo su nukentėjusiuoju, paskendo Kauno mariose per autoįvykį. Vėliau neturėjo pinigų, nes po auto įvykio jam kainavo gydymas. Turėjo kelias banko sąskaitas, bet visos lietuviškos sąskaitos buvo areštuotos, todėl pervedė pinigus iš užsienietiškos sąskaitos ir negalėjo patikrinti, ar žmonės gavo pinigus. Nukentėjusiųjų sąskaitų numerius sužinojo iš advokatės, kuri susipažino su bylos medžiagą. Jis apgauti žmonių tikrai nenorėjo. Nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų už tai, ką padarė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 23 d. (2 t., b. l. 8), nustatyta, kad L. L. apklausiamas nurodė, kad kai į jo sąskaitą AB „Swedbank“ banke iš T., viso 180 eurų, jis maisto davinius T. išsiuntė po kelių dienų, nes vietoje tų maisto davinių neturėjo. Jis išsiuntė iš DPD paštomato prie prekybos centro „Savas“ savo vardu, nurodė savo telefono numerį, tačiau siunta jam buvo grąžinta, nes niekas šios neatsiėmė. Kaip jis suprato vėliau, siunta buvo grąžinta, nes jis blogai nurodė gavėjo telefono numerį. Jis norėjo susitarti su pirkėju, bet šis jį užblokavo, jis negalėjo pirkėjui parašyti. Teisiamojo posėdžio metu L. L. šių parodymų nepatvirtino, paaiškino, kad prieš savaitę iki šios apklausos patyrė traumą, todėl duotų parodymų neprisimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 8 d. (2 t., b. l. 14), nustatyta, kad L. L. apklausiamas nurodė, kad per programėlę „Messenger“ supirkėju T. J. susitarė, kad jis išsiųs davinius tuomet, kai šis perves jam pinigus į sąskaitą. Kai jis gavo pavedimo patvirtinimą, jis iš pradžių pažadėjo, kad pats atveš davinius nurodytu adresu į Vilnių, tačiau davinių nenuvežė, nes objektas, kuriame tuo metu dirbo prie statybų, buvo už Vilniaus ir jam nepavyko nuvažiuoti. Kai jam pačiam nepavyko pristatyti davinių, jis paprašė savo pažįstamo, vardu V., kad šis nuvežtų sausus davinius, tačiau V. tų prekių nenuvežė. Tada jis paprašė, kad V. įdėtų siuntą į siuntų tarnybą. V. pažadėjo, kad įdės siuntą, bet jis turėjo užregistruoti siuntą, ką jis ir padarė. V. reikėjo tik ateiti į siuntų tarnybą prie prekybos centro „Savas“ ir įdėti siuntą, bet ir to V. nepadarė, motyvuodamas taip pat, kad neturėjo laiko. Siuntą iš V. jis atsiėmė tik kažkur po trijų savaičių. Gavęs davinius, jis jau šių nebesiuntė T. J., nes pastarasis parašė, kad siuntos jau nereikia, kad parašė pareiškimą į policiją. Jis planavo atiduoti jam atsiųstus 180 eurų, bet neišsiuntė, nes jo sąskaita buvo areštuota (2 t., b. l. 14-17). Perskaičius šiuos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad negali pasakyti ar šie parodymai tikslūs, nes praėjo daug laiko. Mano, kad 2021 m. lapkričio 8 d. davė tikslesnius parodymus nei posėdžio metu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 9 d. (2 t., b. l. 20-22), nustatyta, kad L. L. apklausiamas nurodė, kad gavęs iš nukentėjusiojo pinigus, davinius perdavė V., po to jis užregistravo siuntą paštomate, gavo kodą, o V. turėjo siuntinį įdėti į paštomatą. Jis po to siuntė T. J. siuntos kodą, nuotrauką, kad užregistravo siuntą. Kai jis pridavė davinius V., taip ir parašė, kad pridavė. Jis T. J. smulkmenų neaiškino. Jis padavė siuntinį V., kuris turėjo davinius įdėti į paštomatą. Kadangi T. J. parašė, jog siuntos negauna, jis buvo nusprendęs jam grąžinti pervestus pinigus, kol šis negaus siuntos. Jis norėjo T. J. grąžinti pinigus per „PayPal“ programėlę, bet T. J. lyg tai neturėjo šios programėlės, todėl jis pinigų neišsiuntė. Išrašas, pateiktas žinutėse su antrašte „Siuntos (1) Gavėjo duomenys“ buvo kaip įrodymas, kad jis užregistravo siuntą ir kad sumokėjo už siuntimą. Jis parašė Tautvydui, kad siunta išsiųsta, nes jis realiai siuntą perdavė žmogui, jog šis ją įdėtų į paštomatą. T. J. pervestus pinigus jis buvo jau nuėmęs nuo sąskaitos, jau buvo pradėjęs leisti, todėl pinigų grąžinti negalėjo. Jis dar tikėjosi, kad tas V. atsiras ir jam pavyks išsiųsti davinius. Kad T. J. neužpyktų, žinodamas, jog šis turi „Swedbank“ banke sąskaitą, jis sugalvojo, kad pasakys, jog perves pinigus iš „Luminor“ banko, nes iš skirtingų bankų pinigai eina ilgiau. Jis pagalvojo, kad taip pratemps laiką. Jei T. J. sakys, kad dar negavo pinigų, tai jis sakys, kad skirtingi bankai, todėl jis pinigų ir negauna, o pats tuo tarpu galvojo, kad jam pavyks susisiekti su V., atgauti davinius ir juos išsiųsti. Iš V. jis atgavo davinius kažkur už pusantros savaitės, bet jų T. J. neišsiuntė, nes šis jau buvo parašęs pareiškimą (2 t., b. l. 20-24).

Nukentėjusysis T. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Jis buvo įdėjęs skelbimą, kad ieško pirkti 90 vienetų sausų davinių. Kaltinamasis susisiekė su juo, jei neklysta, kaltinamasis siūlė atvykti į Jonavą, bet dėl tokio nedidelio kiekio jis nesiruošė važiuoti ir pasiūlė juos išsiųsti. Sutarė, kad galutinė kaina su siuntimu bus 180 eurų. Siunta turėjo būti išsiųsta per „Omniva“ kurjerį. Neprisimena eilės tvarkos, kaip viskas buvo, bet lyg kaltinamasis pasakė, kad jo kolega ar draugas atveš siuntą tiesiai į namus, jam buvo nurodęs jo telefono numerį. Bandė tuo numeriu skambinti, ar rašyti, ir jam vieną kartą atsakė, kad dabar negali, nes užsiėmęs ir daugiau ragelio nebuvo pakėlęs. Vėliau kaltinamasis buvo atsiuntęs padaryto užsakymo ekrano nuotrauką, kur buvo nurodytas siuntos numeris, jo vardas, pavardė, adresas, bet numeris buvo nurodytas neteisingai. Kaltinamasis siuntos neišsiuntė. Paprašė kaltinamojo grąžinti pinigus, kaltinamasis sakė, jog perves, bet taip jų ir negavo. Kai pareikalavo grąžinti pinigus, kaltinamasis jį pradėjo kaltinti, jog jis nori pasipelnyti. Ne vieną kartą kaltinamasis buvo prašęs sąskaitos numerio ir ji jam buvo duota. Buvo duota „Swedbank“ sąskaita, „PayPal“ sąskaitą. Dar kaltinamąjį apmokė, kaip iš „PayPal“ banko padaryti pervedimą, tačiau nei pinigų, nei siuntos negavo. Kaltinamasis pats jam nerašė, kad buvo sužalotas, bet šią informaciją jis gavo iš policijos

Nukentėjusioji L. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su kaltinamuoju iki įvykio nebuvo susidūrusi. Sūnus jai pasakė, kad nori pirkti iš tokio vaikinuko sausus davinius, kuris pasiūlė jam parduoti 90 vienetų už 180 eurų. Ji tam pritarė ir sūnus pervedė pinigus, o po kelių dienų pasakė, kad kažkas negerai, nes negauna nei davinių, nei atgauna pinigų. Pavedimą sūnus darė 2021 m. gegužės 17 d., o 2021 m. gegužės 21 d. ji parašė L. L. per „Messenger“, kad grąžintų pinigus ir jo sūnui negrasintų, nes jis T. rašė, kad išsiuntė jam ir sausus davinius, ir pavedimą padarė, kad mano sūnus nori jį apgauti ir kad jis pats kreipsis į policiją. Kaltinamasis jai parašė tokią žinutę: „sveiki, su Jumis gal išeis išsiaiškinti, aš negąsdinu, tiesiog pinigai pervesti yra iš „Luminor“ banko ir iki pirmadienio turit gauti, plius, bankas man dar parašė žinutę“. Pinigai, aišku, neatėjo ir kaip minėjo T., 2021 m. birželio 2 d. jie kreipėsi į policiją. Šiai dienai pinigai negrąžinti. Kaltinamasis paprašė jos sąskaitos numerio, nors turėjo jos sūnaus sąskaitą, bet pinigai neatkeliavo. Paskui kaltinamasis prašė jos asmens kodo, nes sakė, jog nori per „Perlo“ terminalą padaryti pavedimą, bet ji atsisakė jį nurodyti. Ji pasidomėjo, ar reikalingas asmens kodas vedant per „Perlo“ terminalą ir jai pasakė, kad pervedant iki 100 eurų asmens kodo nereikia.

L. J. 2021 m. birželio 2 d. pareiškimu nustatyta, kad 2021 m. gegužės 17 d. jos nepilnametis sūnus T. J., būdamas namuose Vilniuje, prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, pervedė 180 eurų į L. L. sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), už sausus maisto davinius, kuriuos sūnus norėjo įsigyti iš minėto asmens. Pervedus pinigus, maisto daviniai atsiųsti nebuvo. Su L. L. bendravimas vyksta per „Messenger“ programą, kur jis pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b. l. 1-6).

L. L. T. J. pateiktais duomenimis nustatyta, jog per „omniva.lt“ buvo išsiųsta siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti siuntos duomenys: pristatymo šalis – Lietuva, Siuntos gavimo būdas – kurjeris, gavėjo vardas – T., adresas – (duomenys neskelbtini), telefonas (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), kaina – 4.90 EUR (1 t., b. l. 61-62).

Nukentėjusiojo T. J. pateiktomis nuotraukomis iš susirašinėjimo per „Messenger“ programą, su L. L., nustatyta, kad gegužės 17 d. T. J. tarėsi su L. L. dėl sausų davinių kiekio, kainos, siuntimo būdo. L. L. susitarė pirkti 90 vienetų sausų davinių ir mokėti po 1,90 eurų už vienetą. Susirašinėjime kaltinamasis nurodė, jog gali bandyti išsiųsti per „DPD“ kurjerį, siuntimas kainuotų 13,79 eurų. T. J. sutiko su tokiu siuntimo būdu ir sutiko apmokėti siuntimo kainą. Nurodė savo duomenis, paklausė ar reiktų sumokėti 184,79 Eur? L. L. nurodė, kad padarys nuolaidą ir paprašė pervesti pavedimu 180 Eur, nurodė savo banko sąskaitos numerį. T. J. atsiuntė patvirtinimą dėl padaryto pavedimo. Gegužės 18 d. 00.09 val. T. J. pasiteiravo, kada L. L. išsiųs siuntinį, jis atrašė, jog ryte. Tos pačios dienos rytą L. L. parašė T. J., jog galėtų siuntinį atvežti pats, nes vyks į Vilnių, asmenys susitarė dėl susitikimo laiko. Iš gegužės 19 d. susirašinėjimo matyti, jog L. L. žadėtos siuntos neperdavė, perdavimą suplanavo kitai dienai. Iš gegužės 20 d. susirašinėjimo matyti, jog L. L. nurodė, kad siuntą perdavė kolegai, kadangi jam teko grįžti į Jonavą, nurodė kolegos telefono numerį. Siuntai nepasiekus T. J., L. L. nurodė, kad iškvietė kurjerį, kuriam kolega perduos T. J. siuntą, nes kolega jam nespės perduoti siuntos asmeniškai. T. J. paprašė L. L. nurodyti siuntos numerį, L. L. jo neatsiuntė. T. J. nurodė savo banko sąskaitos numerį, nurodydamas, jog laukia pinigų grąžinimo iš L. L.. L. L. nurodė, jog pinigus perves, tačiau kai T. J. gaus siuntą, jis turės tuos pinigus pervesti atgal. L. L. pavedimą žadėjo padaryti, kai grįš į namus. L. L. gegužės 21 d. atsiuntė siuntos gavėjo duomenis, paprašė T. J. sąskaitos „Luminor“ banke, T. J. nurodė, kad sąskaitos šiame banke neturi, turi tik „Swedbank“ ir „PayPal“ sąskaitas, nurodė, duomenis, paaiškino L. L. kaip padaryti pavedimą per „PayPal“. T. J. paklausė L. L. kada bus išsiųsta siunta, L. L. nurodė, siuntą išsiuntė ir atsiuntė siuntos duomenis bei atsiuntė nuotrauką su užrašu „mokėjimas priimtas vykdymui“, kuria paaiškino, jog pavedimą padarė iš „Luminor“ banko. L. L. taip pat paprašė T. J. paso, jog turėtų „atsargai“ jei T. J. dingtų. T. J. nurodė, jog pinigai jo sąskaitos nepasiekė, tačiau L. L. atrašė, jog iš „Luminor“ į „Swedbanką“ pinigai pasiekia per darbo dieną. T. J. paprašė L. L., jog jis atsiųstu aiškiai matomą mokėjimo nurodymą adresuotą jam, tačiau L. L. to nepadarė, nurodė, kad jis gali kreiptis į banką arba pats paskambins. Tos pačios dienos 16.00 val. L. L. parašė T. J. „ką tu darai? Man bankas iš kortos nurašė pinigus dabar pasipelnyti tu nori?“. T. J. nurodė, jog jis negavo pinigų ir dar kartą paprašė atsiųsti įrodymą, jog pavedimas buvo padarytas, taip pat nurodė, jog apie siuntą duomenų jokių nėra, todėl jis kreipsis į e-policiją. L. L. atsiuntė neva Mokėjimų departamento žinutę, adresuotą jam, ir nurodė, kad dabar jis kreipsis į e-policiją ir lauks pinigų grąžinimo iki pirmadienio iš T. J.. 2021 gegužės 21 d. kaltinamasis atsiunčia ekrano kopiją nukentėjusiajam, kurioje nurodyta, kad UAB „Omniva“ užregistruota siunta siunčiama per kurjerį Nr. (duomenys neskelbtini) el. paštas (duomenys neskelbtini), gavėjas T., adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82-84, 85-123).

Informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nukentėjusysis T. J. pervedė 180 eurų už sausus davinius, priklauso L. L. (1 t., b. l. 124, 125).

L. L. sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad 2021 m. gegužės 17 d. L. L. iš nukentėjusiojo T. J. sąskaitos gavo 180 eurų (1 t., b. l. 143-145, 151-153).

Iš UAB „Omniva“ pateiktos informacijos nustatyta, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo niekur siųsta, jos duomenys tik užregistruoti sistemoje. Siuntėjo duomenys: (duomenys neskelbtini), pagal nurodytą telefono numerį daugiau siųstų siuntų sistemoje nėra. „Omniva“ sistemoje tomis dienomis nėra daugiau registruotų siuntų, kurių pristatymo adresas būtų (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra registruotų siuntų, kurių siuntėjas būtų L. L., siuntėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ar gavėjas T. J., gavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 158).

Iš UAB „DPD Lietuva“ pateiktos informacijos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. birželio 1 d. siuntėjo L. L., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), gavėjo T. J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini) siuntų siųstų nebuvo. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. birželio 1 d. iš UAB „DPD Lietuva“ paštomato, esančio prie prekybos centro „Savas“, adresu Savanorių pr. 346, Kaunas, būtų siųsta siunta ir grįžusi dėl blogai nurodytų adresato duomenų, duomenų nėra (1 t., b. l. 162).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriaus pateikta informacija nustatyta, kad L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo nurodęs savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. kovo 30 d. pokalbio metu telefono numeris pakeistas į (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 165).

Iš duomenų apie L. L. turimas sąskaitas bankuose nustatyta, kad AB „Luminor“ banke L. L. sąskaitų neturi (1 t., b. l. 196-199).

Motyvuojamoji dalis

Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnis) sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule yra sukčiavimą privilegijuojantis požymis (BK 182 straipsnio 3 dalis). Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (sukčiavimo subjektyvusis požymis). Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-303-693/2019, 2K-108-788/2018 ir kt.).

Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-179/2013, 2K-7-255/2012, 2K-538/2010). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodytų padarinių, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).

Taigi tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-788/2021, 2K-76-788/2020, 2K-7-152-895/2019, 2K-31-788/2017, 2K-152/2015, 2K-161/2013, 2A-7-9/2013, 2K-507/2012, 2K-7-255/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismas laiko pilnai įrodytomis aplinkybes, kad kaltinamojo naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti pinigus. Tarp L. L. ir T. J., nesusiklostė pirkimo pardavimo santykiai, jie kaltinamojo tik buvo imituoti, kaip priemonė nukentėjusiojo turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti.

Kaltinamojo L. L. ir nukentėjusiojo T. J. susirašinėjimas per „Messenger“ programą patvirtina, kad L. L. susitarė parduoti 90 vienetų sausų davinių, išsiunčiant juos per DPD kurjerį. Kaltinamasis įsipareigojo sausus davinius (90 vnt.) išsiųsti per DPD firmos kurjerį, o nukentėjusysis įsipareigojo sumokėti kaltinamojo nurodytą pinigų sumą už prekes (1,90 eurų x 90) bei apmokėti kaltinamojo nurodytą pinigų sumą už prekes (13,79 eurų), viso 184,79 eurų), pinigus pervedant į banko sąskaitą. Pats kaltinamasis nurodė, kad pritaikys nuolaidą ir galutinė siuntimo ir prekių kaina bus 180 eurų. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis savo įsipareigojimus įvykdė, pervedė 180 eurų į L. L. sąskaitą, tačiau kaltinamasis jam iki šiol, tai yra praėjus metams nuo susitarimo pradžios, nei nukentėjusiajam perdavė pirktus sausus maisto davinius, nei grąžino jo pervestus pinigus. L. L. neigia, kad turėjo tikslą apgauti, tačiau teismas šiais kaltinamojo parodymais netiki, dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, kaltinamasis neįvykdė susitarimo prekes išsiųsti tokiu būdu, kaip susitarė. Kaltinamasis nurodė, kad to nepadarė, nes buvo per brangu davinius siųsti per kurjerius. Teismas pažymi, kad siuntimą apmokėjo nukentėjusysis, todėl šie kaltinamojo parodymai laikytini nepagrįstais, nes jokių papildomų išlaidų jis nebūtų patyręs. Antra, nepaisant to, kad nukentėjusysis jau buvo apmokėjęs už prekių siuntimą, kaltinamasis nuo pirmos susitarimo dienos nuolat keitė savo paaiškinimus apie prekių pristatymo būdą: 2021 m. gegužės 17 d. žadėjo išsiųsti per DPD kurjerį; gegužės 18 d., žadėjo užvežti pats; gegužės 19 d. žadėjo, kad užveš kolega; gegužės 20 d. žadėjo, kad kolega perduos kurjeriui. Trečia, po trijų dienų nuo pinigų pervedimo, tai yra 2021 m. gegužės 20 d., nukentėjusiajam supratus, kad pirktų davinių jis negaus, ir pareikalavus grąžinti pinigus, šių pinigų iki šiol L. L. negrąžino, nuolat klaidindamas nukentėjusįjį apie atliktus ar ketinamus atlikti pavedimus, skirtingomis formomis: per „Luminor“ banką, „PayPal“ programą ar „Perlo“ terminalą. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis informuodamas nukentėjusįjį apie prekės išsiuntimus ar pinigų grąžinimus, nuolat iškraipydamas objektyvią tiesą, norėjo suklaidinti nukentėjusįjį. Ketvirta, teisiamojo posėdžio metu L. L. nurodė, kad iš nukentėjusiojo gautų pinigų jis pirko dar sausų davinių, tačiau ir iš šių davinių nukentėjusiajam pirktų prekių neišsiuntė. Taigi, L. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuolat keitė savo duotus parodymus, negalėdamas nurodyti, kurie parodymai yra teisingi. Net teisiamojo posėdžio metu L. L. negalėjo apsispręsti, ar vis tik pervedė pinigus nukentėjusiajam žalos atlyginimui, ar ne. Aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindą teismui kaltinamojo L. L. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir remtis jais tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams.

Kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme įrodo nukentėjusiojo T. J. parodymai, kad jis susitarė už 180 eurų nupirkti 90 vienetų sausių davinių, kurie turėjo būti išsiųsti per kurjerį, tačiau jų negavo. Pinigų kaltinamasis negrąžino. Šiuos parodymus patvirtina liudytojos L. J. parodymai. Susirašinėjimo su L. L. medžiaga, patvirtina susitarimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo turinį bei kaltinamojo apgaulę, nuolatinius pažadus išsiųsti prekes, bei grąžinti pinigus, o taip pat melagingus paaiškinimus, kad tai jau padarė. Banko sąskaitų išrašai ir kiti banko duomenys patvirtina, kad T. J. pervedė L. L. 180 eurų sumą. Luminor banko informacija, patvirtina, kad šiame banke, per kurį kaltinamasis nurodė gražinąs nukentėjusiajam pinigus, kaltinamasis sąskaitos neturėjo. DPD bei UAB „Omniva“ raštai nurodo, kad kaltinamasis neišsiuntė per šias bendroves pirktų davinių nukentėjusiajam, tokiu būdu jį suklaidindamas, nusiunčiant melagingai sukurtus siuntos užsakymo duomenis (1 t., b. l. 106).

Aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo L. L. tyčią apgauti T. J. ir tokiu būdu užvaldyti jam priklausančius pinigus – 180 eurų. Teismui nekyla abejonių, kad L. L. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas, kad jis T. J. sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, užvaldė jo turtą, ir taip veikti norėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad L. L., 2021 m. gegužės 17 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasiūlė T. J. pirkti 90 vienetų pakuočių sausų davinių, o kai T. J. pervedė į jo sąskaitą 180 eurų, L. L. susitarimo sąlygų nesilaikė, sausų maisto davinių neišsiuntė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės T. J. priklausantį turtą – 180 eurų.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama tais atvejais, aki apgaule užvaldyto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet yra ne didesnė nei 250 MGL, tuo tarpu nedidelės vertės turtu laikoma – kai apgaule užvaldyto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Įvertinus nukentėjusiajam T. J. priklausančio turto, kuris buvo užvaldytas vertę, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje.

2.2. Sukčiavimas K. S. atžvilgiu (BK 182 straipsnio 3 dalis)

Kaltinamasis, apklaustas teisiamajame posėdyje dėl sukčiavimo savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino inkriminuotas faktines aplinkybes, tačiau neigė, kad turėjo tikslą užvaldyti nukentėjusiosios turtą apgaule. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad skelbime pamatęs, kad mergina vardu K. ieško pirkti kompiuterio, parašė, kad turi pardavimui kompiuterį. Jie susirašė su K. ir jis pasakė, kad yra galimybė atsiimti kompiuterį Ukmergėje, bet ji pasakė, kad yra Nidoje. Sutarė, kad siųs kompiuterį paštomatu, bet neišsiuntė ir nežino, dėl ko to nepadarė. Gal tiesiog nenorėjo, kad kas nors atsitiktų kompiuteriui, kad nesudužtų. Todėl teko pameluoti. Laukė, kol nukentėjusioji grįš ir sutarė susitarti Kaune, konkrečioje vietoje, bet jos telefono numerio neturėjo, rašė per „Messenger“ programėlę, tačiau tuo metu „Messenger“ visiškai neveikė ir nukentėjusioji galėtų patvirtinti, kad taip buvo. Anksčiau atlyginti žalos negalėjo, nes pinigų neturėjo, kadangi juos išleido savo reikmėms. Tuo metu buvo skolingas kitam nukentėjusiajam, bet ir jam pinigų nepervedė. Nepasvėrė aplinkybių, kas gali atsitikti ir kad viskas gali nueiti iki teismo, bet tikino, kad čia nebuvo apgavystė, nei bandymas pasipelnyti. Pasakė nukentėjusiajai, kad išsiuntė kompiuterį ir kad jis grįžo atgal, t. y. pamelavo ir tuomet siūlė susitikti, kad privežti jai kompiuterį. Norėjo, kad nukentėjusioji pasiimtų kompiuterį iš rankų, kompiuterio išsiuntęs nebuvo. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 2 d. (5 t., b. l. 48-51), nustatyta, kad L. L. apklausiamas nurodė, kad rado skelbimą, kad K. S. ieško pirkti kompiuterio. Parašė jai žinutę per pokalbių programėlę „Messenger“, kadangi turėjo pardavimui kompiuterį „Macbook Air 13“ 2015 metų. K. S. tiko šis kompiuteris, susitarė, kad ji perves į jo sąskaitą 180 eurų, o jis gavęs pinigus, jai išsiųs kompiuterį per siuntų tarnybą. Kai jis gavo pinigus į savo sąskaitą, jis per siuntų tarnybą „LP Express“, išsiuntė kompiuterį. Jam K. S. rašė, kad negauna siuntos. Po septynių darbo dienų jis gavo iš „LP Express“ SMS žinutę, kad jam yra atsiųsta siunta. Atėjęs pasiimti siuntos, pamatė, kad jam grįžo atgal siųstas kompiuteris. Buvo nurodyta priežastis siuntos grąžinimo, kad siunta nepaimta. Tuomet jis paskambino K. S. jos telefono numeriu ir pasakė, kad siunta jam grąžinta, nes ji jos nepaėmė. K. S. jam pasakė, kad jai nebuvo atėjusi jokia informacija apie atsiųstą siuntą. Po to jie kelis kartus tarėsi, kad jis priveš kompiuterį, bet tai ji neateidavo, tai jis neateidavo, nes negalėjo. Galiausiai K. S. jam pasakė, kad nebenori kompiuterio, kad nori susigrąžinti pinigus, tačiau pinigus jau buvo išleidęs, nes jis būtent taip ir uždirbdavo. Jis surasdavo norimos pirkti prekės, po to rasdavo, kas tą prekę parduoda pigiau, gaudavo pinigus, nupirkdavo už tuos gautus pinigus iš kito žmogaus prekę pigiau, o parduodavo brangiau, skirtumą palikdavo sau. Kaltinamasis šiuos teisiamojo posėdžio metu perskaitytus parodymus patvirtino iš dalies, nepatvirtino dėl to, kad kompiuterį buvo išsiuntęs, nes iš tiesų nebuvo jo išsiuntęs, bijodamas, kad nesudužtų, norėjo, kad nukentėjusioji pasiimtų kompiuterį iš rankų.

Nukentėjusioji K. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Susirašė su L. L. per „Messenger“ programėlę, jis pasiūlė įsigyti iš jo kompiuterį. Sutarė kainą 180 eurų, ji pervedė jam pinigus, bet nesulaukė jokio prekės išsiuntimo kodo. Sutarė, kad jis atsiųs kompiuterį per „Omniva“ paštomatą, nes tuo metu ji buvo Nidoje, o ten yra tik vienas „Omniva“ paštomatas. Tačiau šiuo būdu išsiųsti prekės jam nepavyko, jis jai buvo rašęs, kad siuntinys pasimetė. Ji pati bandė skambinti į „Omnivą“ aiškintis dėl siuntos ir jai pasakė, kad jie iš viso nebuvo gavę siuntinio, kuris būtų adresuotas jai. Siuntimo kodo ji neturėjo. Tada kaltinamasis pasakė, kad siųs siuntą per kurjerį, o ji jį perspėjo, kad tai nemažai kainuos, bet jis sakė, kad tai nesvarbu. Siuntos ji negavo. Tada ji kaltinamajam parašė, kad grąžintų pinigus, o jis vis žadėjo, kad gražins, bet taip ir negrąžino. Nuo tada, kai susitarė dėl kompiuterio pirkimo iki jos kreipimosi į policiją praėjo daug laiko – dėl pirkimo tarėsi liepos viduryje, o į policiją kreipėsi spalį, ar lapkritį, tiksliai datos nepasakys. L. L. jai sakė, kad papuolė į avariją, siuntė jai nuotraukas, todėl iš žmogiškumo ji nenorėjo jo spausti.

2022 m. vasario 23 d. vyresniosios tyrėjos J. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad iš nukentėjusiosios K. S. pateiktų žinučių matyti, kad L. L. savo žinutėse pats nurodo, kad išsiuntė kompiuterį per siuntų tarnybą „Omniva“. Vėliau rašo, kad perdavė kompiuterį per „DPD“ kurjerį, tačiau K. S. nurodžius, kad siuntos negavo, pats nurodo, kad grąžino jai pinigus padarydamas pavedimą per banką. K. S. nurodžius, kad pinigų negavo, toliau nurodo, kad pinigus pavedimu grąžina draugė, draugas, nurodo, kad pinigus pervedė per „Perlas“ terminalą, per AB „Swedbank“, „Monise“ banką, kad pinigai nuo jo sąskaitos nuskaičiuoti, tačiau nei vienu kartu pinigų nukentėjusioji negavo ir L. L. vis randa pateisinimu, kad neva kalti bankai, siuntų tarnybos ir panašiai. Kiekvieną kartą nukentėjusiajai prašant atsiųsti pavedimų patvirtinimus, jis tai padaryti žada, tačiau to nepadaro. Taip pat iš atsiųstų žinučių matyti, kad ne kartą L. L. neva rodė iniciatyvą pats atvykti, atvežti kompiuterį, pinigus, tačiau iš žinučių matyti, kad pas L. L. vis atsirasdavo priežastys, dėl ko jis nurodytu laiku, į nurodytą vietą neatvyko (1 t., b. l. 87-89)

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nukentėjusioji K. S. pervedė pinigus už norimą pirkti kompiuterį, priklauso L. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 1).

AB „Swedbank“ išrašu nustatyta, kad 2021 m. liepos 21 d. į L. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. S. buvo gauti 180 eurų už kompiuterį, (3 t., b. l. 11).

Iš UAB „Omniva“ gautos pažymos nustatyta, kad Nidoje yra vienas paštomatas: Nidos autobusų stoties paštomatas, adresu Naglių g. 18E, Neringos m. Neringos sav. Klaipėdos apskr. Adresu Didžioji g. 98, Kaunas (kurį savo apklausoje nurodė L. L., kaip tą, iš kurio neva siuntė siuntą K. S.) yra įrengtas UAB „Omniva“ paštomatas: Kauno Vaišvydavos IKI paštomatas. Jokių siuntų šiais duomenimis: siuntėjo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), gavėjas K. S., gavėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini), gavėjo elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini), ar panašiais duomenimis, nebuvo siųsta, registruota, gauta nurodytu 2021 m. liepos 20 d. – 2021 m. liepos 24 d. laikotarpiu (3 t., b. l. 17).

Iš AB „Lietuvos paštas“ gautos pažymos nustatyta, kad AB „Lietuvos paštas“ – „LP Express“ paštomato (per kurį, kaip nurodė L. L. savo apklausoje, neva išsiuntė siuntą nukentėjusiajai) nėra įrengta Nidos mieste. Patvirtino, kad jų paštomatas yra įrengtas adresu Didžioji g. 98, Kaunas, tačiau jokių siuntų šiais duomenimis: siuntėjo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), gavėjas K. S., gavėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini), gavėjo elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini), ar panašiais duomenimis, nebuvo siųsta, registruota ar gauta nurodytu 2021 m. liepos 20 d. – 2021 m. liepos 24 d. laikotarpiu (3 t., b. l. 22).

Nukentėjusiosios K. S. ir L. L. susirašinėjimo per „Messenger“ programą žinutėmis nustatyta, kad 2021 m. liepos 20 d. L. L. ((duomenys neskelbtini)) parašė žinutę nukentėjusiajai, nurodydamas, kad jis turi parduoti Macbook 2015 m. kompiuterį. Susitarė pardavimo kainą – 180 eurų, kompiuterį siunčiant per Omniva paštomatą. L. L. nukentėjusiajai išreiškus nuogąstavimus dėl kompiuterio apgadinimo siunčiant, nurodė, kad gerai supakuos. Liepos 21 d. nukentėjusioji nurodė, kad pervedė pinigus, atsiuntė pavedimo išrašą. 2021 m. liepos 22 d. L. L. informavo, kad tik „šiandieną įkrito pinigai“. 2021 m. liepos 24 d. L. L. nurodo, kad kompiuterį išsiuntė tą pačią dieną kai pinigus gavo. Liepos 27 d. nukentėjusioji rašo, kad siuntos dar negavo. Liepos 28 d. prašo patikslinti pas nukentėjusiąją telefono numerį, nuogąstaudamas, kad suklydo. Liepos 29 d. nukentėjusioji informuoja kaltinamąjį, kad pati kreipėsi į Omnivą, išsiaiškino, kad jokios siuntos jai nėra. Kaltinamasis siūlo grąžinti pinigus, kol išsiaiškins. Nukentėjusioji taip pat prašo grąžinti pinigus. Liepos 30 d. kaltinamasis prašo nukentėjusiosios sąskaitos, žada pervesti pinigus po darbo, liepos 31 d., patvirtina, kad pervedė. Rugpjūčio 2 d. kaltinamasis nurodo, kad siųs kompiuterį dar kartą į Nidą per DPD. Rugpjūčio 2, 3 dienomis nukentėjusioji informuoja, kad negavo dar pinigų. Kaltinamasis rugpjūčio 3 d. jai nurodo, kad kompiuterį išsiuntė per kurjerį. Rugpjūčio 5 d. jis nurodo, kad kompiuteris grįžo atgal, nukentėjusiajai ekranvaizdį su pavedimo kopija. Nurodo, kad pervedė pinigus jai iš „Swedbank“ banko. 2021 m. rugpjūčio 6 d. nukentėjusioji nuodo, kad negavo nei kompiuterio, nei pinigų. Rugpjūčio 11 d. nukentėjusioji informuoja, kad negavo pinigų. Rugpjūčio 12 d. kaltinamasis siūlo terminalu pervesti pinigus. Rugpjūčio 13 d. L. L. nurodo, kad draugė padarė pavedimą. Rugpjūčio 16 d. K. S. nurodo, kad pinigų negavo. Kaltinamasis paaiškina, kad yra po operacijos, siunčia jau sužalojimų nuotraukas. Tokio pobūdžio bendravimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta iki lapkričio mėnesio, kol nukentėjusioji nurodo, kad kreipėsi į policiją (3 t., b. l. 53 – 4 t., b. l. 276).

Nagrinėjamu atveju, teismas laiko pilnai įrodytomis aplinkybes, kad kaltinamojo naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiosios apsisprendimui perduoti pinigus. Tarp K. S. ir L. L., nesusiklostė pirkimo pardavimo santykiai, jie kaltinamojo tik buvo imituoti, kaip priemonė nukentėjusiosios turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti.

Kaltinamojo L. L. ir nukentėjusiosios K. S. susirašinėjimas per „Messenger“ programą patvirtina, kad L. L. susitarė parduoti kompiuterį Macbook už 180 eurų, išsiunčiant jį per „Ominva“ paštomatą nukentėjusiajai į Nidą. Nukentėjusioji įsipareigojo sumokėti kaltinamojo nurodytą pinigų sumą už kompiuterį – 180 eurų, pinigus pervedant į banko sąskaitą. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji savo įsipareigojimus įvykdė, pervedė 180 eurų į L. L. sąskaitą, tačiau kaltinamasis jai iki šiol, tai yra praėjus beveik metams, nuo susitarimo pradžios, nei nukentėjusiajai perdavė pirktą kompiuterį, nei grąžino jos pervestus pinigus. L. L. neigia, kad turėjo tikslą apgauti, tačiau teismas šiais kaltinamojo parodymais netiki, dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, kaltinamasis neįvykdė susitarimo kompiuterį išsiųsti tokiu būdu, kaip susitarė. Kaltinamasis nurodė, kad to nepadarė, nes bijojo, kad kompiuteris suduš, tačiau susirašinėjimo medžiaga patvirtina priešingas aplinkybes. Būtent nukentėjusioji pergyveno, kad kompiuteris gali sudužti, o kaltinamasis ją drąsino, sakydamas, kad kompiuterį gerai supakuos. Antra, nepaisant to, kad banko duomenys patvirtina, kad pinigai į kaltinamojo sąskaitą buvo gauti tą pačią dieną, kaip ir pervesti, tai yra 2021 m. liepos 21 d. (3 t., b. l. 11), kaltinamasis sąmoningai nukentėjusiajai nurodo, kad jis pinigus gavo tik liepos 22 d., argumentuodamas, kad iš nukentėjusiosios banko pinigai ilgai eina. Tą patį jis vėliau jai rašė apie pinigų grąžinimą, motyvuodamas, kad tarp šių bankų pinigai ilgai pervedami, nes ir jos pavedimas užtruko. Šios aplinkybės įrodo kaltinamojo išankstinį tolimesnių veiksmų planavimą bei tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tą aplinkybę, kad kaltinamasis iš karto pastebėjo, kad pinigai įplaukė į jo sąskaitą, patvirtina jo sąskaitos išrašas (5 t., b. l. 11), iš kurio matyti, kad 2021 m. liepos 21 d. 11.11 val. į jo sąskaitą įplaukė lėšos už kompiuterį iš K. S., o 11:44 bei 11:46 jis iš šios savo sąskaitos atlieka pavedimus mobilioje bankininkystėje, 50 eurų pervesdamas D. L., įvardinant kaip skolą, bei analogiškai – 30 eurų – U. L.. Trečia, kaltinamasis nukentėjusiajai melavo tiek apie kompiuterio išsiuntimą paštomatu, tiek apie pinigų grąžinimą, kiekvieną dieną žadėdamas tai padaryti, ar nurodydamas, kad jau padarė. Nukentėjusiajai pareikalavus grąžinti pinigus, šių pinigų iki šiol L. L. negrąžino, nuolat klaidindamas nukentėjusiąją apie atliktus ar ketinamus atlikti pavedimus, skirtingomis formomis: per savo banką, per draugės banką ar Perlo terminalą. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis informuodamas nukentėjusiąją apie kompiuterio išsiuntimus ar pinigų grąžinimus nuolat iškraipydamas objektyvią tiesą, norėjo suklaidinti nukentėjusiąją. Aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindą teismui kaltinamojo L. L. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir remtis jais tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams.

Kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme įrodo nukentėjusiosios K. S. parodymai, kad ji susitarė už 180 eurų nupirkti kompiuterį, kuris turėjo būti išsiųsti per „Omniva“ paštomatą, tačiau jo negavo. Pinigų kaltinamasis negrąžino. Šiuos parodymus patvirtina susirašinėjimo su L. L. medžiaga. Žinutėse atsispindi susitarimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios turinys bei kaltinamojo apgaulė, nuolatiniai pažadai išsiųsti kompiuterį ar pristatyti jį susitikus, bei grąžinti pinigus, o taip pat melagingi paaiškinimai, kad tai jau padarė. Banko sąskaitų išrašai ir kiti banko duomenys patvirtina, kad K. S. 2021 m. liepos 21 d. pervedė L. L. 180 eurų sumą, o kaltinamasis šiuos pinigus gavo tą pačią dieną. Iš UAB „Omniva“ gautos pažymos nustatyta, kad Nidoje yra vienas paštomatas, jokių siuntų su siuntėjo duomenimis: pašto adresas (duomenys neskelbtini), gavėjas K. S., gavėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini), gavėjo elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini), nebuvo siųsta, registruota, gauta 2021 m. liepos 20 d. – 2021 m. liepos 24 d. laikotarpiu (3 tomas, b. l. 17). AB „Lietuvos paštas“ duomenimis nustatyta, kad „LP Express“ paštomato (per kurį, kaip nurodė L. L. savo apklausoje, neva išsiuntė siuntą nukentėjusiajai) nėra įrengta Nidos mieste. Siuntėjo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), gavėjas K. S., gavėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini), gavėjo elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini), ar panašiais duomenimis, nebuvo siųsta, registruota ar gauta laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 24 d. (3 t., b. l. 22).

Aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo L. L. tyčią apgauti K. S. ir tokiu būdu užvaldyti jam priklausančius pinigus – 180 eurų. Teismui nekyla abejonių, kad L. L. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas, kad jis K. S. sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, užvaldė jo turtą, ir taip veikti norėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad L. L., Be to, jis 2021 m. liepos 20 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, radęs skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“ apie norimą pirkti nešiojamą kompiuterį, iš savo mobiliojo ryšio telefono, per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Facebook Messenger“ susisiekė su skelbimą patalpinusia K. S., kuriai pasiūlė pirkti skelbime prašomą kompiuterį, nurodydamas už norimą pirkti prekę pervesti į jo sąskaitą 180 eurų, K. S. pervedus pinigus, kompiuterio neišsiuntė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės K. S. priklausantį turtą – 180 eurų.

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje.

3. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

L. L. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pripažino dalį kaltinime nurodytų aplinkybių, tačiau neigė, kad ketino apgauti nukentėjusiuosius, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad L. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda laisvės apribojimu, arba areštu.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad L. L. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, pagal pavojingumą priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų rūšiai. Veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Vertinant L. L. asmenybę nustatyta, kad jis pasak jo yra bedarbis, nors bylos duomenimis 2021 m. spalio 27 d. buvo išbrauktas iš bedarbių sąrašo (5 t., b. l. 74), teisiamas pirmą kartą. Baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis penkis kartus baustas už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje padarymą, kurių padarymo faktinė situacija iš esmės analogiška nusižengimams, už kuriuos L. L. teisiamas nagrinėjamoje byloje. Nusižengimai padaryti 2021 m. sausio – liepos mėnesiais (5 t., b. l. 76-83). Kaltinamasis psichiatrinio, narkologinio kabineto įskaitose neregistruotas (3 t., b. l. 68-69).

Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teismas parinkdamas kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį, atsižvelgia į tai, kad padarytos veikos nebuvo atsitiktinės, kaltinamasis nagrinėjamoje byloje padarė dvi veikas, be to analogišku būdu veikė ir darydamas administracinius nusižengimus, už kuriuos jam paskirtos administracinės nuobaudos. Dalis nuobaudų kaltinamajam buvo paskirtos iki nusikalstamų veikų padarymo, taigi akivaizdžiai, jos savo tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis padarė pavojingesnes veikas – baudžiamuosius nusižengimus. Paskirtos administracinės nuobaudos nesumokėtos, turtinės žalos neatlygintos, kaltinamasis nedirba. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad šiuo atveju L. L. negali būti skiriamos švelniausios sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai ar bauda. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog L. L. už baudžiamųjų nusižengimų padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, bausmės dydį parenkant žemesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, už kiekvieno baudžiamojo nusižengimo padarymą paskiriant 7 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant L. L. visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padarytos veikos – baudžiamieji nusižengimai, parinktina minimali pridedamos bausmės dalis – 3 mėnesiai.

Kaltinamajam 2022 n. vasario 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimais paskirtos kardomosios piremonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – paniakintinos.

4. Civilinis ieškinys

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji K. S. pareiškė 180 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 38), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino.

Civilinis ieškinys įrodytas šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, žala K. S. padaryta dėl nusikalstamų L. L. veiksmų, todėl ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant K. S. iš L. L. 180 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai turintys reikšmės byla tirti ir nagrinėti – trys skaitmeninės laikmenos (CD) paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas T. J. atžvilgiu) ir jį nuteisti 7 (septynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskiriant intensyvią priežiūrą, kurios metu L. L. įpareigotinas visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas K. S. atžvilgiu) ir jį nuteisti 7 (septynerių) mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausme, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskiriant intensyvią priežiūrą, kurios metu L. L. įpareigotinas visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir L. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskiriant intensyvią priežiūrą, kurios metu L. L. įpareigotinas visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu.

Civilinės ieškovės K. S. (gim. (duomenys neskelbtini).) pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti patenkinti visiškai ir priteisti iš L. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) jos naudai 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų.

Kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti tris skaitmenines laikmenas (CD) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Jūratė Petraškienė