- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-29
- Bylos Nr.
- 1-400-393/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07566-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- B. V.
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. V. 2020 m. vasario 20 d., apie 23 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo UAB "ELVIMA" vardu registruotą motorinę transporto priemonę - automobilį "Škoda Yeti", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 00 val. 34 min., nustatytas 1.75 promilių neblaivumas, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2020-02-20 jis būdamas pas savo kaimynę N. T., vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau sėdo į automobilį "Škoda Yeti", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė važiuoti namo, jo namai yra už 500 metrų nuo N. T. namų. Kuomet išvažiavo iš N. T. namų ir pavažiavo pora šimtų metrų, jį stabdė policijos pareigūnai įjungę raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą. Jis atvažiavęs į savo kiemą sustojo. Prie jo priėjęs policijos pareigūnas paprašė automobilio dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo. Jis pripažino, kad neseniai vartojo alkoholinius gėrimus, todėl policijos pareigūnai palaukė 15 minučių ir tada patikrino girtumą alkotesteriu. Pirmu pūtimu įpūtė 1.88 prom., o antruoju 1.75 prom. Su alkotesterio duomenimis jis sutiko. Automobilis, kurį vairavo, priklauso įmonei, kurios direktorius kaltinamasis. Vairuotojo pažymėjimą jis įgijo 1984 metais. Teisė vairuoti jam niekada nebuvo atimta. Supranta, jog pasielgė negerai, kad važiavo automobiliu neblaivus, ir dėl to labai gailisi.
Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti, įrodymai:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2020-02-20 apie 23 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį "Škoda Yeti", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB "ELVIMA", kurio vairuotojui B. V. pirmu pūtimu nustatyta 1,88 prom., antruoju 1.75 prom. (b. l. 1-4)
Įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, patvirtina, kad įvykio vieta yra sodybos, kurios adresas (duomenys neskelbtini), kiemas. Kieme stovi žalios spalvos automobilis "Škoda Yeti". Ant automobilio galinio dangčio matosi juodos spalvos galinio lango valytuvas ir valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ant automobilio priekinio bamperio matosi valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį išorinių apgadinimų nesimato. Atidarius automobilio kairės pusės galines dureles matosi, kad galinė sėdynė yra tik viena už keleivio priekinės sėdynės, kitos dvi yra išimtos. Ant automobilio priekinio stiklo kairės pusės apačioje matosi VIN: TMBLC75L2C6056684 (b. l. 13-15).
VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašas, registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtina, kad automobilis "Škoda Yeti", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN:TMBLC75L2C6056684, priklauso UAB "ELVIMA" (b. l. 21-22; 24).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, Neblaivumo nustatymo aktas, patvirtina, kad B. V., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510", NR. ARKL-0761, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-21 00 val. 16 min. nustatytas 1,88 promilių girtumas, 00 val. 34 min. nustatytas 1.75 promilių girtumas. (b. l. 61, 62-65)
Išrašas iš duomenų bazės "Asmens duomenys", patvirtina tai, kad B. V. gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas 2017-04-12 (b. l. 107-110).
Liudytojo T. K. parodymai, patvirtina, kad 2020 vasario mėn. 20 d. apie 23:50 val. dirbant (duomenys neskelbtini) teritorijoje pastebėjo automobilį "Škoda Yetis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusprendė sustabdyti ir patikrinti jo dokumentus. Automobilį stabdė su įjungtais šviesos ir garso signalais. Iš pradžių vairuotojas automobilio nestabdė, tačiau greičio ir nedidino. Paskui automobilį važiavo apie vieną kilometrą, kol privažiavo sodybą, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavus sodybą automobilis "Škoda Yeti", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo. Iš automobilio "Škoda Yeti", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo vairuotojas B. V. akivaizdžiai neblaivus. Priėjus prie vairuotojo jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Nerišliai kalbėjo. Judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas paaiškino, kad buvo pas draugą su kuriuo vartojo alkoholį ir važiavo į namus. Pasiūlius pasitikrinti girtumą vairuotojas paprašė palaukti penkiolika minučių, kadangi vairuotojas teigė, kad išvažiuodamas iš draugo vartojo alkoholinius gėrimus. Palaukus penkiolika minučių, pirmu pūtimu 00 val. 16 min. buvo nustatytas 1.88 prom. girtumas, o antruoju - 00 val. 34 min. buvo nustatytas 1.75 prom. girtumas. B. V. su alkotesterio parodymais sutiko.
Liudytoja R. V. paaiškino, kad ji prašo teismo ja patikėti ir paskirti laiduotoja. Jos santykiai su tėvu artimi, ji gyvena ir dirba Vilniuje. Tėvo įmonės sandėliai taip pat yra Vilniuje, todėl jie darbo dienomis nuo pirmadienio iki ketvirtadienio būna abu Vilniuje, tėvas gyvena tomis dienomis pas ją, o atėjus savaitgaliui jie kartu vyksta į sodybą esančią Lazdijų rajone. Tėvas labai pergyvena dėl to, kad sėdo vairuoti automobilio neblaivus. Jis važiavo žvyrkeliu apie 500 metrų, kur eismas ne intensyvus, bet vis tiek tėvas, ir ji pergyvena dėl to ir abu smerkia šį poelgį. Apie įvykį ji sužinojo iš paties tėvo. Toks jo poelgis buvo labai netikėtas, nes tėvas yra doras ir sąžiningas žmogus, todėl jai buvo didelis netikėtumas. Ji šiais metais įsigijo aukštojo mokslo diplomą. Taip pat ji viso mokymosi laikotarpiu dirbo ir dirba šiuo metu toje pačioje įmonėje. Turi įsipareigojimus bankui, pasiėmusi būstui įsigyti paskolą. Ji mano, kad gali daryti teigiamą įtaką tėvui, nes jų ryšiai yra artimi.
Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes kaltinamojo ir liudytojo parodymai apie kaltinamojo vairavimą sutampa, įvykio vietoje buvo sustabdytas vairuotas automobilis ir pats kaltinamasis už jo vairo, o du kartus su galiojančią patikrą turinčiu alkoholio kiekio matuokliu patikrinus kaltinamojo blaivumą nustatyta, kad 00 val. 16 min. buvo nustatytas 1.88 promulių girtumas, o 00 val. 34 min. buvo nustatytas 1.75 promilių girtumas.
Nurodyti, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys, įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, todėl B. V. kaltė yra įrodyta, o veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas (b. l. 112), už nusižengimą, padarytą iki nusikalstamos veikos, buvo baustas su administraciniu nurodymu už nedidelį greičio viršijimą, bauda sumokėta, todėl galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b. l. 111), dirba, savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.
Kaltinamojo dukra R. V. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.
Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.
Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamojo dukra (b. l . 121), ji nėra teista (b. l. 159), nėra bausta administracine tvarka (b. l. 160), mokymo įstaigos charakterizuojama labai gerai (b. l. 158). Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad R. V. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo dukrą, kuri yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuri niekada nebuvo teista ar bausta ir įstatymų nepažeidinėja, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).
Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam, atsižvelgiant į nustatytą jo girtumo laipsnį, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vienerių metų ir šešių mėnesių terminui.
Įvertinus tai, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur (ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus daugiau nei 1.5 promilės negali būti švelnesnė finansine prasme net ir neskiriant kriminalinės bausmės, nes tai neatitiktų teisingumo principo kai už sunkesnį ir pavojingesnį teisės pažeidimą asmuo būtų nubaudžiamas švelniau nei už lengvesnį. Todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas artimas minėtai minimaliai administracinei baudai, tačiau artimesnis minimaliam dydžiui (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, o automobilis, kurį jis vairavo, jam nepriklauso ir jis bus grąžintas UAB „Elvima“, nes automobilio savininkas minėta įmonė, ir jis turėjo tik teisę valdyti automobilį. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad automobilio ar jo vertės konfiskavimas, nėra būtinas norint užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018) kaltinamajam šioje byloje neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas perduotinas valstybės įmonei “Regitra”.
Automobilis "Škoda Yeti", valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: TMBLC75L2C6056684, perduotas UAB “Elvima” direktoriui B. V., paliktinas UAB “Elvima”.
2020-02-26 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui "Škoda Yeti", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: TMBLC75L2C6056684, naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
B. V. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį dukros R. V. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 21 d;
paskirti 10 MGL (dešimties minimalių gyvenimo lygių) dydžio įmoką, kuri sudaro 500 Eur (penkis šimtus eurų), į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB banke, ir banko kvitą pateikti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų raštinei.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės įmonei „Regitra“ po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Automobilį "Škoda Yeti", valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: TMBLC75L2C6056684, perduotą UAB “Elvima” direktoriui B. V., palikti UAB “Elvima”.
Išaiškinti B. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
B. V. ir laiduotojai R. V. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.