Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-09-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-9371-674/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-13
Bylos Nr.
2YT-9371-674/2021
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00705-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
A. Z.
Suinteresuotas asmuo
A. Z., R. R., N. T., A. K., L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9371-674/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00705-2021-1)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 13 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant pareiškėjui A. Z., jo atstovui advokatui S. Jankauskui,

suinteresuotiems asmenims A. Z., R. R.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Z., R. R., N. T., A. K., L. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z. po savo sutuoktinės Z. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė Z. Z.. Ji testamento nepaliko. Pirmos eilės įpėdiniai yra jų vaikai - A. Z., R. R., N. T., A. K. ir L. M.. Pareiškėjas, kaip mirusiosios Z. Z. sutuoktinis, taip pat paveldi su pirmos eilės įpėdiniais. Z. Z. mirties momentu pareiškėjas su sutuoktine gyveno dviese, jų vaikai jau gyveno atskirai. Su vaikais susitarė, kad jie palikimo nepriims, o jis kaip Z. Z. sutuoktinis, paveldės visą palikimą. Z. Z. palikimą sudaro jai priklausanti šio nekilnojamojo turto dalis: dalis (duomenys neskelbtini) esančio 0,1500 ha žemės sklypo, registruoto A. Z. vardu ir dalis (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, viralinės ir kiemo statinių, registruotų A. Z. vardu. Po savo sutuoktinės Z. Z. mirties likusį palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, nes jis mirus Z. Z., naudojasi, rūpinasi ir ta turto dalimi, kuri priklausė Z. Z., mokami visi reikiami mokesčiai. Gyveno tame pačiame gyvenamajame name, kur ir iki šiol gyvena. Naudojasi visais po sutuoktinės mirties likusiais daiktais - baldais, buitiniais namų apyvokos reikmenimis. Mirusios Z. Z. turto dalis netapo bešeimininkiu turtu.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė manydamas, kad daugiau jokių su palikimu susijusių reikalų tvarkyti nebereikia turtas viešame registre yra įregistruotas jo, tai yra A. Z., vardu. Į notarų biurą taip pat nesikreipė nei vienas iš pirmos eilės įpėdinių, nes pagal jų susitarimą, palikimą turėjo priimti pareiškėjas. Šiuo metu notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą likusį po Z. Z. mirties, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo R. R. nurodė, kad sutinka, jog po mamos Z. Z. mirties visa jos turto dalis ir toliau priklausytų tėčiui A. Z.. Po mamos Z. Z. mirties tėtis A. Z. rūpinosi ir prižiūrėjo mamai priklausiusią turto ir žemės dalį. Sutinka, kad tėtis A. Z. ir toliau rūpintųsi jos turto dalimi. Prašo pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo L. M. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad ji yra Z. Z. dukra, sutinka, kad turto dalis po mamos mirties atitektų jos tėvui A. Z., kadangi jis po mamos mirties rūpinosi jos turto dalimi. Į esamą turto dalį nepretenduoja. Suteikia visą pilną teisę valdyti visą esamą turto dalį mirusiosios vyrui A. Z.. Prašo pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo N. T. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad sutinka, jog po jos mamos Z. Z. mirties visą jos turto dalis ir toliau priklausytų tėčiui A. Z.. Po mamos mirties A. Z. rūpinosi ir prižiūrėjo jos turto dalį. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. Z. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, po mamos mirties tėvas A. Z. liko gyventi tame pačiame name, dirba žemę. Jis pretenzijų šį mamos palikimą nereiškia.

Šalies argumentai

7. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiuntė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 7) Pareiškėjas A. Z. ir mirusi Z. Z. buvo sutuoktiniai (b. l. 6). Pareiškėjo A. Z. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2007 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė raštą, kad dėl mirusios Z. Z. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 8). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Pagojukų seniūnijos 2021 m. birželio 11 d. rašte nurodyta, kad A. Z. po Z. Z. mirties liko gyventi šeimos name, dirbo, tvarkė ir prižiūrėjo likusį turtą. (b. l. 9). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje Z. Z. priklausė 0,1500 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. Z. vardu pagal 2002 m. liepos 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), garažas UN (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas UN (duomenys neskelbtini), viralinė UN (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (tualetas, šulinys) UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti A. Z. vardu pagal 1987 m. liepos 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. kovo 19 d. Statybos instruktoriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-14). Iš pateiktų gimimo lidijimų kopijų ir asmens dokumentų matyti, kad pareiškėjas turi penkis vaikus: A. Z., R. R., N. T., A. K., L. M. (b. l. 16-29).

9. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po Z. Z. mirties yra jos vaikai ir sutuoktinis. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nustatyta, pareiškėjas manė, kad jokių paveldėjimo dokumentų tvarkytis nereikia, nes visas po Z. Z. likęs paveldimas turtas yra registruotas jo, tai yra mirusiosios sutuoktinio A. Z. vardu. Mirusiosios vaikai dėl paveldėjimo į notarų biurą taip pat nesikreipė. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

10. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

11. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

12. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad pareiškėjas A. Z. po savo sutuoktinės Z. Z. mirties ir toliau liko gyventi jų šeimos namuose, rūpinosi visu turtu, juo disponavo ir jį valdė kaip savo, neišskirdamas mirusiosios dalies. Palikėjos vaikai su pareiškėju A. Z. buvo sutarę, kad jų tėvas liks gyventi šeimos namuose, o jie nepretenduos į turto dalį likusią po Z. Z. mirties. Iš aptarto laikytina, kad pareiškėjas perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turto dalimi priklausiusia palikėjai. (CK 5.50 str. 2 d.)

13. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes A. Z. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. A. Z. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad A. Z. po Z. Z. mirties perėmė jai priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojasi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė