Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka civilinėjė byloje pagal pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ prašymą suinteresuotiems asmenims E. S. S., T. S. S., antstolei Vaivai Šimkienei dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-08 nutartimi buvo nuspręsta nustatyti kad skolininkui E. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinės T. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Teisme gautas T. S. S. atskirasis skundas dėl nurodytos nutarties, prašoma atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirtajam skundui pateikti, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-12537-1028/2019 ir nustatyti, kad E. S.-S. priklauso 1/5 dalis T.S. S. darbo užmokesčio.

T.S. S. valstybės garantuojama pagalba buvo paskirta tik 2019-10-18, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78 str. 1 d.).

Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).

Jei T. S. S. būtų pateikusi įrodymus ir argumentus dėl turto dalies nustatymo iki teismui priimant 2019-10-08 nutartį, šios aplinkybės būtų buvusios reikšmingos bylai išspręsti. Atsižvelgiant į tai skundžiama 2019-10-08 nutartis naikintina, priimtina nauja nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/10/02393 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. S. S. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Skolininkas yra susituokęs su T. S. S.. Antstolė areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė - skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į skolininko sutuoktinės skunde nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad išieškojimas iš skolininko asmeninio turto konkrečiu momentu negalimas, kadangi tokio turto nėra, todėl antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja LR civilinio kodekso (toliau CK) trečiosios knygos normos. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str.). Nagrinėjamu atveju bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, numatytų CK 3.100 str., nenustatyta. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo (CK 3.123 str. 4 d.).

Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-19 nutartis byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-447/2012; 2016-11-09 nutartis byloje Nr. e3K-3-504-421/2016). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šis sąrašas yra nebaigtinis, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-447/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir T. S. S. darbo užmokestį.

Nagrinėjamu atveju T. S. S. pateikė įrodymus, kad šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, taigi, šeima susideda iš penkių narių. Kaip žinoma iš pateikto pareiškimo dėl turto dalies nustatymo, iš skolininko sutuoktinės skundo, E. S. S. pajamų negauna, nedirba, yra registruotas darbo biržoje. T. S. S. darbo užmokestis yra nedidelis, apie 380 Eur. T. S. S. dar gauna išmokas vaikams, kiekvienam po 70,30 Eur, tačiau šie pinigai skirti išimtinai vaikų interesams tenkinti. T. S. S. 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais mokėta 248,20 Eur socialinė pašalpa, tačiau nėra duomenų apie tai, ar ši pašalpa bus mokama nuolat. Socialinės pašalpos skyrimas reiškia, kad šeimos turtinė padėtis tikrai yra bloga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes būtų neteisinga laikyti, kad T. S. S. sutuoktiniui, kuris yra skolininkas, penkių asmenų šeimoje būtų priskirta net 1/2 dalis sutuoktinės darbo užmokesčio, kuris į šeimą nepatektų, nes į jį būtų nukreiptas išieškojimas. Skolininką nagrinėjamoje situacijoje galima laikyti aplaidžiu CK 3.123 str. 4 d. numatyta prasme, kadangi jis šeimai neatneša jokių pajamų. Nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgtina ir į nepilnamečių vaikų interesus, skolininko sutuoktinės turtinę padėtį – nedideles pajamas, šeimos gaunamas pajamas ir šeimos narių skaičių, dėl ko laikytina, kad yra svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytina, kad skolininkui priklauso 1/5 dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti skundžiamą 2019-10-08 nutartį ir priimti naują nutartį.

Nustatyti kad skolininkui E. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/5 dalis sutuoktinės T. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.