- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- 2YT-28713-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18392-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
viešu skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Marekas Petrovskis, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Mono Status“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo J. K. skundas dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio priimtą 2019 m. spalio 25 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pareiškėjas savo skunde nurodė:
1.1. Antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti neteisėtas ir nepagrįstas, nes dėl civilinėje byloje Nr. e2-l539-221/2018 išieškotojui iš J. K. priteistos žalos pagrįstumo, klausimas yra sprendžiamas šiuo metu atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-50363-18, kuris atliekamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje.
1.2. Civilinėje byloje pareiškėjas nurodė, kad bendrovei priklausančių piniginių lėšų jis nepasisavino, o jas išmokėjo darbuotojams kaip neoficialų darbo užmokestį. Ši aplinkybė, kaip esminė, keliant klausimą, ar pareiškėjas J. K. padarė turtinę žalą bendrovei ir galimai pasisavino svetimas, įmonei priklausančias pinigines lėšas, nustatinėjama ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-50363-18. Nesant galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Mono Status“ J. K. veiksmais buvo padaryta turtinė žala.
1.3. Nagrinėjamu atveju gali susidaryti situacija, kuomet, išieškojus UAB „Mono Status“ reikalaujamą skolą iš pareiškėjo J. K., o baudžiamojoje byloje paaiškėjus, kad buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis darbuotojams, bendrovė pareiškėjo sąskaita nesąžiningai, nepagrįstai praturtėtų. Prieš išieškant iš J. K. UAB „Mono Status“ civilinėje byloje priteistą sumą, pirmiausia būtina baudžiamojoje byloje išsiaiškinti, kur J. K. kaip atskaitingo asmens turėtos piniginės lėšos buvo panaudotos, t. y. ar jos galimai buvo pasisavintos pareiškėjo asmeniniams poreikiams patenkinti, ar piniginės lėšos buvo išmokėtos kaip neoficialus darbo užmokestis.
2. Antstolio Mareko Petrovskio 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymu pareiškėjo skundas buvo netenkintas ir perduotas Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6 str. numato, kad teisingumą vykdo tik teismai. Todėl atmetamas skundo argumentas, kad teismo sprendimo pagrįstumas dabar yra vertinamas ir ginčijamas ikiteisminio tyrimo metu. Teismo sprendimo vykdymą gali sustabdyti tik teismas. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir vykdytinas. Todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir skolininkui pranešė apie pradėtą vykdymo procesą. CPK nenumatyta, kad vykdymo veiksmai turi būti ar gali būti sustabdyti kol vyksta ikiteisminis tyrimas. CPK 651 straipsnis numato kliūtis, kurioms esant, antstolis negali priimti vykdyti vykdomojo dokumento. Šiame straipsnyje taip pat nenumatyta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra kliūtis priimti vykdyti dokumentą.
3. Civilinė byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjame CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas
4. Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad antstoliui Marekui Petrovskiui 2019 m. spalio 24 d. pateiktas vykdyti 2019 m. spalio 21 d. Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. e2-1539-221/2018 dėl 557 321, 94 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 210 Eur už advokato teisinę pagalbą (v. b. l. 12). Antstolis Marekas Petrovskis 2019 m. spalio 25 d. patvarkymu Nr. S-19-123-13574 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 3). Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 4 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio 2019 m. spalio 25 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
5. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
6. CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra pripažįstami vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu, kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 1 dalis, 10 dalis). Vykdomosios bylos duomenis nustatyta, jog antstolis vykdymo veiksmus pradėjo pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1539-221/2018.
7. CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
8. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis 2019 m. spalio 25 d. parengė raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priimtus dokumentus išsiuntė skolininkui. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo.
9. Pareiškėjas skunde nurodo, kad bendrovei priklausančių piniginių lėšų jis nepasisavino, o jas išmokėjo darbuotojams kaip neoficialų darbo užmokestį. Ši aplinkybė, kaip esminė, keliant klausimą, ar pareiškėjas J. K. padarė turtinę žalą bendrovei ir galimai pasisavino svetimas, įmonei priklausančias pinigines lėšas, nustatinėjama ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-50363-18. Tačiau byloje nėra pateikti pareiškėjo prielaidas ir/ar abejones pagrindžiantys įrodymai (CPK 178 straipsnis), o pareiškėjo skunde reiškiamos abejonės ir aplinkybės dėl gal būt pradėto ikiteisminio tyrimo nėra susiję su šios bylos dalyku. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vykdymo procese antstoliui nėra suteikiama teisė tikrinti išieškotojo reikalavimo pagrįstumą. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išieškojimą pagal įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, valstybės tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas, t. y. įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, o ne revizuojamas išieškotojo naudai vykdomo reikalavimo pagrįstumas. Be to, byloje nėra duomenų, jog vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu pradėtas ir vykdomas išieškojimas, yra panaikintas, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo nesutikimas su pradėtu vykdymo procesu, byloje nesant kitų įrodymų, savaime nepaneigia vykdymo veiksmų teisėtumo.
10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjo skundą bei išanalizavus bylos medžiagą, pareiškėjo 2019 m. lapkričio 4 d. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsnio 3 dalimi, 513 straipsniu, 291 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo J. K. 2019 m. lapkričio 4 d. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.