- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 2-41374-430/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-69-3-08893-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovei I. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme priimtas ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos priteisimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, tiekia šilumą. Minėtas butas nuosavybės teise priklausė D. B. (palikėjui), kuris 2011-05-11 mirė. 2011-08-25 buvo gautas Kauno miesto 22-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, jog po palikėjo mirties Kauno miesto 22-ajame notaro biure paveldėjimo byla laikotarpiu nuo 2011-05-11 iki 2011-09-25 neužvesta. Ieškovas 2011-11-11 raštu Nr. 20-4824 kreipėsi į atsakovą, nurodydamas susidariusios skolos dydį bei laikotarpį, t.y. ieškovas pateikė savo kreditorinius reikalavimus. Atsakovas pateikė raštą, kuriame nurodė, kad informacijos apie mirusiojo D. B. turtą neturėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo teisė atsiranda tik po 18 mėnesių po jo mirties, atsakovas negali vykdyti turto paveldėjimo procedūros. Ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie palikėjo skolinius įsipareigojimus ir neprarado teisės reikalauti, kad atsakovas patenkintų turtines pretenzijas, kurios susidarė iki palikėjo mirties. Ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas ieškovui grąžino minėtą sąskaitą, nurodydamas, jog nesutinka apmokėti skolos už tiektą šilumą iki 2011 m. gegužės mėnesio, kadangi turėjo būti pareikšti kreditoriniai reikalavimai. Ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie palikėjo skolas už šilumą, o Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas buvo praleistas vos kelis mėnesius dėl objektyvių priežasčių. Palikėjas mirė 2011-05-11, ieškovas apie šį faktą sužinojo tik 2011 m. rugpjūčio mėnesį ir nedelsiant, t.y. 2011-08-17 kreipėsi į notarą, taip pat informavo atsakovą apie nepaveldėtą turtą ir susidariusią skolą. Pažymėjo, kad didelis vartotojų skaičius ženkliai apsunkina skolų operatyvesnį administravimą. Atsižvelgiant į tai, priežastys, dėl kurių buvo praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėn. terminas, pripažintinos svarbiomis ir yra pagrindas pratęsti nurodytą terminą. Atsakovas turi pareigą apmokėti skolą, kuri susidarė: už šilumos energiją patalpų šildymui nuo 2004-06-01 iki 2011-05-11 – 3332,89 Lt; už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti nuo 2004-06-01 iki 2011-05-11 – 3300,69 Lt; iš viso atsakovas yra skolingas ieškovui 6633,58 Lt. Teismo prašo pratęsti terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui mirusiojo palikėjo D. B. įpėdiniams, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6633,58 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 79-83).
Šalies argumentai
Teisme gautas atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas po D. B. mirties, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių terminą kreipėsi į notarą, prašydamas pateikti informaciją apie mirusiojo turto paveldėtojus, tačiau neįgyvendino savo kaip kreditoriaus teises, t.y. kreditorinio reikalavimo pareiškimo notarui su tinkamu pranešimo turiniu. Ieškovas prašo priteisti skolą, susidariusią nuo 2004-06-01. Iš viso iki 2004-06-01 skola už ieškovo teiktas paslaugas buvo 2354,69 Lt. D. B. mirė 2011-05-11. Ieškovas nei iki 2004-06-01 dėl susidariusios skolos, nei po 2004-06-01 septynis metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išieškoti susidariusią skolą dar iki D. B. mirties. Esant tokiam ilgam neatsiskaitymo laikotarpiui, ieškovui turėjo atsirasti pagrindas įtarti, kodėl buto savininkas (vartotojas) nemoka susidariusio įsiskolinimo. Ieškovas žinojo, kad už tiektą šilumą jam nėra atsiskaitoma ir nesiėmėm jokių veiksmų bei toleravo nemokėjimą už šilumą dėl vartotojų ir skolininkų skaičiaus. Tokia pozicija prieštarauja valstybės interesams, nes susidaro situacija, kad visos neišieškotos skolos dėl paties ieškovo kaltės, būtų apmokamos valstybės, kuomet išaiškėja, kad palikimas pareina valstybei. Pažymėjo, kad svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios. Priežasčių, kurias galima būtų pripažinti svarbiomis, ieškovas nenurodė. Nurodė, jog 2013-02-11 palikimo perėjimo valstybei liudijimu notarė patvirtino, kad D. B. turtas paveldėjimo teise parėjo valstybei. Atsakovas pagal pateiktas ieškovo sąskaitas-faktūras po palikėjo mirties iki buto padavimo (2013-06-18) pilnai atsiskaitė su ieškovu, t.y. sumokėjo 1693,43 Lt. Pažymėjo, kad iš parduotojo turto tikrosios vertės, atsiskaitant su kreditoriais tinkamai pareiškusiais kreditorinius reikalavimus nepakako gautų lėšų patenkinti visų kreditorinių reikalavimų. Pažymėjo, kad D. B. mirė 2011-05-11, o trijų mėnesių terminas baigėsi 2011-08-11. Naikinamasis trejų metų terminas baigėsi 2014-05-11. Ieškinys Kauno apylinkės teisme gautas 2014-05-14, teisėjo rezoliucija ieškinys priimtas 2014-05-22, o patikslintas ieškinys pateiktas 2014-10-21. Ieškovas praleidęs naikinamąjį trejų metų terminą pateikė ieškinį, dėl ko ieškovo ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas (b.l. 92-94).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, tiekia šilumą (b.l. 10-15, 79-80). Minėtas butas nuosavybės teise priklausė D. B. (palikėjui), kuris 2011-05-11 mirė (b.l. 24, 79-80). Iš į bylą pateikto Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R. 2011-08-25 rašto Nr. 39A matyti, jog po palikėjo mirties notaro biure paveldėjimo byla laikotarpiu nuo 2011-05-11 iki 2011-09-25 neužvesta (b.l. 24). Ieškovas 2011-11-11 raštu Nr. 20-4824 kreipėsi į atsakovą, nurodydamas susidariusios skolos dydį bei laikotarpį (b.l. 22). Atsakovas nurodė, kad 2013-02-11 palikimo perėjimo valstybei liudijimu notarė patvirtino, kad D. B. turtas paveldėjimo teise parėjo valstybei (b.l. 93). Ieškovo teigimu, atsakovo skola už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2011-05-11 sudaro 6633,58 Lt (b.l. 82).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl valstybės, atstovaujamos VMI, pareigos atsiskaityti su mirusio asmens kreditoriumi valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau – CK) 5.62 straipsnyje nustatytu pagrindu) paveldėtu mirusio asmens turtu ir termino palikimui priimti pratęsimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodinęs ankstesnę praktiką, išaiškino, jog kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus, todėl valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Kai įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktas praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėn. terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę ir nėra poreikio spręsti nurodyto termino pratęsimo klausimo. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka (kaip nagrinėjamu atveju), teismas turi spręsti dėl termino pratęsimo, įvertindamas ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Civilinis kodeksas nenustato termino, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo atveju atsakovas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo gavęs iš ieškovo 2011-11-11 raštą Nr. 20-4824 Dėl informacijos pateikimo, kuriame prašė atsakovą imtis veiksmų dėl pastato 1/12 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, paveldėjimo, 2011-05-11 mirus D. B., ir įtraukti mirusiojo skolas į turto apyrašą, jeigu jis bus sudaromas dėl paveldėjimo (b.l. 22). Minėtas ieškovo raštas vertintinas kaip ieškovo valios išreiškimas ir pateiktas praleidus trijų mėnesių terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje.
Teismas gali pratęsti terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad trijų metų naikinamasis terminas suėjo 2014-05-11, kadangi ieškovas ieškinį Kauno apylinkės teisme pareiškė 2014-05-14. Palikėjas D. B. mirė 2011-05-11, o pagal į bylą pateiktą voką, kuriame paštu buvo gautas ieškinys su priedais, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti į Kauno miesto apylinkės teismą 2014-05-12. Kadangi paskutinė termino diena 2014-05-11 buvo ne darbo diena, todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CK 1.121 str. 2 d.). Taigi, paskutinė diena kreiptis į teismą buvo 2014-05-12, šia teise ieškovas pasinaudojo, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad suėjo naikinamasis 3 metų senaties terminas.
Kadangi ieškovas informavo atsakovą apie savo reikalavimus praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, skolos už šilumos energiją priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus ieškovo termino praleidimo priežastis ir nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
Nesutikdamas su pareiškimu dėl termino pratęsimo atsakovas nurodo galimas neigiamas pasekmes atsakovui, t.y. vykdymo išlaidų turėjimą, jeigu būtų nevykdoma teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo. Byloje nagrinėjamu atveju palikėjo turtas yra parduotas ir duomenų apie kitą jo turėtą turtą nėra, tačiau, jeigu tokio turto atsirastų, atsakovas jį paveldėtų ir galėtų būti įvykdytas teismo sprendimas. Tai, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo atsakovui tektų prievolė mokėti priverstinio vykdymo išlaidas nelaikytina neigiama termino palikimui priimti pasekme, kadangi atsakovas galėtų geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, žinodamas ir suprasdamas teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atsakovo argumentus dėl neigiamų termino pratęsimo pasekmių laiko nepagrįstais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas svarbia priežastimi, sutrukdžiusia priimti palikimą įstatymo nustatytu terminu, nurodo didelį vartotojų skaičių, kas ženkliai apsunkina skolų operatyvesnį administravimą, be to, palikėjas mirė 2011-05-11, ieškovas apie šį faktą sužinojo 2011 metų rugpjūčio mėnesį, ir jau 2011-08-17 kreipėsi į notarą, 2011 metų lapkritį informavo atsakovą apie nepaveldėtą turtą ir susidariusią skolą. Ieškovas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų lėmę termino praleidimą, o nurodė tik subjektyvaus pobūdžio argumentus, susijusius su juridinio asmens, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, veikla. Tai, kad ieškovas, vykdydamas specializuotą ilgametę veiklą, susiduria su skolų administravimo trukdžiais nepripažintina aplinkybe, nepriklausančia nuo juridinio asmens valios. Įvertinus tai, kad ieškovas nebuvo aktyvus palikimo priėmimo paveldėjimo procese dalyvis, į teismą kreipėsi paskutinę trijų metų naikinamojo termino suėjimo dieną, byloje nėra duomenų, kad dėl susiklosčiusių ypatingų juridinio asmens veiklos trukdžių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, į tai, kad terminas praleistas daug, o įstatymų leidėjas palikimo priėmimui nustatęs pakankamai trumpą 3 mėnesių terminą, tuo pabrėždamas jo svarbą, laikytina, kad nenustatyta aplinkybių, kurios būtų svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis realizuoti įstatyminę teisę.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovo – priėmusios palikimą įstatyminio įpėdinio pozicija dėl termino pratęsimo yra priešinga.
Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas terminą būtų praleidęs dėl svarbių, objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl pareiškimas dėl termino pratęsimo atmetamas.
Atmetus reikalavimą dėl termino pratęsimo, reikalavimas dėl skolos priteisimo atmetamas, kadangi atsakovas atsako tik paveldėto turto ribose (CK 5.62 str. 3 d.).
Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu patikslino ieškinio reikalavimus, sumažindamas ieškinio sumą, dėl prašo grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį. Sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (87 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą, žyminio mokesčio sumokėta daugiau nei reikia, permokėta žyminio mokesčio dalis 31,00 Lt (sumokėta 2014-05-13 mokėjimo nurodymu Nr.1973 Swedbank AB) grąžintina ieškovui.
Pagal CPK 92 str. 1 d. nuostatas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apmoka šalis, kurios procesinis dokumentas turi būti siunčiamas, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 20,75 Lt (6,01 EUR) priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB „Kauno energija“, j.a.k. 235014830, valstybės naudai 20,75 Lt (dvidešimt Lt 75 ct) (6,01 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Grąžinti ieškovui AB „Kauno energija“, j.a.k. 235014830, 31,00 Lt (trisdešimt vienas Lt) žyminio mokesčio, išaiškinant teisę kreiptis dėl žyminio mokesčio grąžinimo į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.