Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-09-09 · Civilinė byla Nr. 2-10965-920/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-04-14Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-09Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-09
Bylos Nr.
2-10965-920/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13265-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Ieškovas
UAB „Sinėja“
Atsakovas
G. A.
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 10965-920/2014Proceso Nr. 2-69-3-13265-2013-3Procesinio sprendimo kategorija:
16.8.; 116.1. (N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.rugsėjo 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei ir Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Sinėja“ direktoriui Sigitui Šamanskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sinėja“ ieškinį atsakovui G. A. dėl žalos atlyginimo, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6393,58 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas dirbo ieškovo įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jis supažindintas su pareiginiais nuostatais. Atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę nuo 2012-10-12 iki 2012-10-23, į Angliją. Atsakovui buvo išaiškinta, kad sustoti poilsio galima tik saugomose aikštelėse, tačiau atsakovas šio reikalavimo nepaisė, 2012-10-19 sustojo poilsiui aikštelėje, kuri nebuvo saugoma, arba nepaėmė kvito už saugojimą. Naktį automobilis buvo apvogtas, pavogta dalis krovinio. Apie vagystę atsakovas darbdaviui nepranešė, ieškovas sužinojo tik 2012-10-23 iš krovinio gavėjo. Nors krovinys buvo apdraustas, tačiau draudimo įmokos gauti nepavyko, nes ieškovas negalėjo pateikti draudikui stovėjimo aikštelės dokumento. Padaryta žala 6393,58 Lt, paskaičiuota pagal sutartinę prarasto svorio kilogramo kainą. Ieškovas padengė žalą pagal ekspeditoriaus išrašytą sąskaitą, todėl regreso tvarka prašo priteisti žalą iš atsakovo. Naudodamasis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau komisija 2013-07-19 sprendimu ieškovo reikalavimo netenkino.

Atsakovas G. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jam nebuvo sudarytas kelionės maršrutas, kai atėjo laikas sustoti poilsio, viena aikštelė buvo užimta, todėl sustojo kitoje aikštelėje, kokioje konkrečiai, negali pasakyti. Kvito už saugojimą neėmė, kad būtų pigiau, sumokėjo už naktį 15 svarų. Darbdavys visada iš jo reikalaudavo visas paslaugas ir prekes pirkti kuo pigesnes, kad būtų kuo mažiau išlaidų, todėl kvito ir neėmė. Paryčiais apsauginis pažadino atsakovą, atsibudęs pamatė, kad priekabos galas atidarytas, dingę dalis krovinio. Buvo iškviesta policija. Atsakovas pasirašė, kad susipažinęs su pareigine instrukcija, tačiau iš tikrųjų su ja nebuvo susipažinęs, todėl nesutinka, kad turi atlyginti už krovinio trūkumą. Mano, kad ieškovui jau yra atlyginęs žalą, nes jam nepilnai buvo išmokamas atlyginimas po vagystės įvykio. Be to, atsakovo vežamas krovinys buvo apdraustas, todėl ieškovui atsiradusią žalą turi atlyginti draudimo bendrovė (draudikas).

Nustatytos bylos aplinkybės

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovo įmonėje 2011-08-01 d. (t. I, b.l. 8). Darbo sutartyje nenurodyta, kokios bus atsakovo pareigos, tačiau atsakovas šią darbo sutartį yra pasirašęs. Atsakovas pasirašė Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnale, kuriame nurodoma, kad G. A. pareigos yra vairuotojas-ekspeditorius (t. I, b.l. 9). Šių nuostatų 2.1.14 ir 2.1.15 punktai numato, kad prieš pradėdamas darbo dieną vairuotojas turi susiplanuoti savo darbo ir poilsio režimą taip, kad galėtų sustoti poilsio tik saugomose aikštelėse, o gabendamas padidintos paklausos prekes turi sustoti poilsio tik specializuotose saugojimo aikštelėse, kurios įtrauktos į specialų sąrašą ir privalo krovinio saugojimą įforminti dokumentikai, ir dokumentą išsaugoti iki kelionės pabaigos (t. I, b.l.12). Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės – atsakomybės sutartis (t. I, b.l. 15). Atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę 2012-10-12, komandiruotės terminas nustatytas iki 2012-10-23, jam priskirtas vilkikas VOLVO, v.n. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 16). Atsakovas pasirašė kelionės lape, patvirtindamas, kad jam priskirtas paminėtas vilkikas (t. I, b.l. 17). Į atsakovo vairuojamą vilkiką 2012-10-18/19 buvo pakrautas krovinys (rinktiniai kroviniai pagal prisegamą pakrovimo lapą) (t. I, b.l. 64-67). Iš pridedamo važtaraščio matyti, kad pakrauta buvo kompiuteriniai žaidimai (t. I, b.l. 68). Ginčo krovinys 2012-10-23 buvo pristatytas į sandėlį Vilniuje, kur buvo nustatyta, kad trūksta 188 kg krovinio (t. I, b.l. 19). Krovinio ekspeditorius UAB DSV Transport, atitinkamai pagal dingusio krovinio svorį ir neviršydamas 8,33 SDR už kilogramą kainos, apskaičiavo žalos sumą ir pateikė ieškovui UAB „Sinėja“ 6393,58 Lt sąskaitą (Nr. SA353728) už dingusį krovinį (t. I, b.l. 20). UAB DSV Transport, apmokėdama ieškovui UAB „Sinėja“ už pervežimus, atskaitė žalos sumą pagal sąskaitą SA 353728, tai reiškia, kad ieškovas negavo šios sumos, užskaitos būdu atlygindamas žalą (t. I, b.l. 21). Ieškovė ir draudimo bendrovė UADB „ERGO Lietuva“ 2012 m. vasario 23 d. sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė apsidraudė savo civilinę atsakomybę pagal 1956 m. CMR konvenciją. Draudimo sutartyje šalys susitarė dėl 10 proc., bet ne mažesnės kaip 1500 EUR dydžio iškaitos (frančizės) vagystės atveju laikotarpiu nuo 2012-02-26 iki 2013-02-25 (t. 1, b. l. 24). Automobiliui VOLVO, v.n. (duomenys neskelbtini) atliekamiems pervežimams paminėta draudimo apsauga galiojo (t. I, b.l. 50). Sužinojęs apie 2012-10-20 vagystę, ieškovas kreipėsi į draudiką dėl žalos atlyginimo, tačiau 2012-12-06 gavo atsakymą, kuriame draudikas prašė pateikti visus su žalos atsiradimu susijusius dokumentus, taip pat ir kvitą už stovėjimą aikštelėje, kurioje buvo pavogtas krovinys (t. I, b.l. 49). 2013-12-19 ieškovas gavo atsakymą iš draudiko, kad neturint kvito už stovėjimą saugojamoje aikštelėje, daroma išvada, kad buvo stovima nesaugomoje aikštelėje, kas daro įvykį nedraudžiamuoju (t. II, b.l. 11)

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Sinėja“ atsakovui G. A. 900 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (t. I, b.l. 149-151).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas, dirbdamas ieškovės įmonėje, buvo susipažinęs su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais ir turėjo jų laikytis. Šių nuostatų 2.1.14 ir 2.1.15 punktai numatė, kad prieš pradėdamas darbo dieną vairuotojas turi susiplanuoti savo darbo ir poilsio režimą taip, kad galėtų sustoti poilsio tik saugomose aikštelėse, o gabendamas padidintos paklausos prekes turi sustoti poilsio tik specializuotose saugojimo aikštelėse, kurios įtrauktos į specialų sąrašą, ir privalo krovinio saugojimą įforminti dokumentiškai, o šį dokumentą išsaugoti iki kelionės pabaigos. Teismas pažymėjo, kad nors su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurios tikslas užtikrinti darbdavio galimos materialinės žalos atlyginimą ir tokia sutartimi, visų pirma, yra ginami darbdavio interesai, tačiau įstatymas įpareigoja ir darbdavį imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žala neatsirastų. Nagrinėjamu atveju darbdavys atsakomybę už gabenamą krovinį apdraudė, tačiau žalos atlyginimo nusprendė nereikalauti tiesiogiai iš draudiko, o pareikalavo iš darbuotojo. Teismas pažymėjo, kad darbuotojas, net jeigu ir atlygintų žalą, kreiptis į draudiką negalėtų, nes ne jis yra draudimo sutarties šalis. Teismas nurodė, kad jis nėra kompetentingas už draudiką spręsti, ar įvykis gali būti pripažintas draudiminiu, ar ne, ar ieškovės darbuotojo elgesys buvo neatsargus, ar pagal esamas aplinkybes ir situaciją toks elgesys buvo tinkamas ir pateisinamas. Be to, teismas pažymėjo, kad iš draudimo įmonės pateikto atsakymo ieškovei matyti, kad draudikas yra linkęs svarstyti žalos atlyginimo klausimą ir išklausyti priežastis, dėl ko tam tikri dokumentai negali būti pateikiami. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovei neužbaigus žalos atlyginimo procedūrų su draudiku, nėra pagrindo išvadai, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas vien tik ieškovės darbuotojas G. A.. Todėl teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovei neužkertamas kelias kreiptis dėl žalos atlyginimo į kaltąjį asmenį tuo atveju, jeigu draudikas, išnagrinėjęs pretenziją, priimtų sprendimą nemokėti žalos atlyginimo (t. II, b.l. 30-35).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl materialinės žalos atlyginimo.

Aplinkybių teisinis įvertinimasDėl materialinės žalos atlyginimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp šalių kyla dėl atsakovo materialinės atsakomybės ir žalos atlyginimo. LR DK 245 straipsnis numato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. LR DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos: padaryta žala; žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. LR DK 253 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. LR DK 255 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal LR DK 256 str. 1 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2010 nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L., A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2013 nurodoma, kad bet kuri kaltės forma ir rūšis yra pakankamas pagrindas materialinei atsakomybei atsirasti. Tais atvejais, kai darbuotojas praranda turtą, priimtą savo žinion pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, preziumuojama, kad jis yra kaltas. Tokiu atveju pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui.

Bylos esančiais įrodymais nustatyta, kad su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės – atsakomybės sutartis (t. I, b.l. 15). Atsakovas pasirašė Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnale, kuriame nurodoma, kad G. A. pareigos yra vairuotojas-ekspeditorius (t. I, b.l. 9). Šių nuostatų 2.1.14 ir 2.1.15 punktai numato, kad prieš pradėdamas darbo dieną vairuotojas turi susiplanuoti savo darbo ir poilsio režimą taip, kad galėtų sustoti poilsio tik saugomose aikštelėse, o gabendamas padidintos paklausos prekes turi sustoti poilsio tik specializuotose saugojimo aikštelėse, kurios įtrauktos į specialų sąrašą ir privalo krovinio saugojimą įforminti dokumentiškai, ir dokumentą išsaugoti iki kelionės pabaigos (t. I, b.l. 12). Atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę 2012-10-12, komandiruotės terminas nustatytas iki 2012-10-23, jam priskirtas vilkikas VOLVO, v.n. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l.16). Atsakovas pasirašė kelionės lape, patvirtindamas, kad jam priskirtas paminėtas vilkikas (t. I, b.l.17). Į atsakovo vairuojamą vilkiką 2012-10-18/19 buvo pakrautas krovinys (rinktiniai kroviniai pagal prisegamą pakrovimo lapą) (t. I, b.l. 64-67). Iš pridedamo važtaraščio matyti, kad pakrauta buvo kompiuteriniai žaidimai (t. I, b.l. 68). Ginčo krovinys 2012-10-23 buvo pristatytas į sandėlį Vilniuje, kur buvo nustatyta, kad trūksta 188 kg krovinio (t. I, b.l. 19). Atsakovas nurodė, kad 2012-10-19 jis sustojo nakties poilsio aikštelėje, kurios tikslaus adreso ir pavadinimo negalėjo pasakyti, ir kad nakvynės metu įvyko vagystė, buvo pagrobta dalis krovinio. Atsakovas paaiškino, kad jis sumokėjo už stovėjimą 15 svarų, tačiau kvito nepaėmė, nes be kvito buvo pigiau, su kvitu būtų buvę 25 svarai, ir taip taupyti jam liepęs įmonės direktorius. Ieškovo direktorius S.Šamanskas neigė, kad davė nurodymą atsakovui taupyti neimant kvito už stovėjimą (t. I, b.l. 79).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, esminiais bylai įrodymais teismas pripažįsta faktus, kad sužinojęs apie 2012-10-20 vagystę, ieškovas kreipėsi į draudiką dėl žalos atlyginimo, tačiau 2012-12-06 gavo atsakymą, kuriame draudikas prašė pateikti visus su žalos atsiradimu susijusius dokumentus, taip pat ir kvitą už stovėjimą aikštelėje, kurioje buvo pavogtas krovinys (t. I, b.l. 49). Be to, 2013-12-19 ieškovas gavo atsakymą iš draudiko, kad neturint kvito už stovėjimą saugojamoje aikštelėje, daroma išvada, kad buvo stovima nesaugomoje aikštelėje, kas daro įvykį nedraudžiamuoju (t. II, b.l. 11) ir dėl šios priežasties ieškovas neturi pagrindo kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos gavimo (t. II, b.l. 55-56). Taip pat esminiais bylai įrodymais teismas pripažįsta faktus, kad atsakovas skirtingai aiškino, kodėl apie įvykusią vagystę jis iš karto nepranešė įmonės direktoriui: savo pateiktame darbdaviui paaiškinime rašė, kad jį ištiko šokas, todėl nepaskambino direktoriui (t. I, b.l. 22), o teismo posėdyje aiškino, kad jis bandė skambinti direktoriui, tačiau pastarasis neatsiliepė, todėl pranešė tik gavėjo vadybininkui (t. I, b.l. 80). Gavėjo vadybininkas V. K. nepatvirtino šios atsakovo informacijos, nurodydamas, kad negali prisiminti, ar šiuo konkrečiu atveju jam buvo skambinta (t. II, b.l. 55). Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė savo pareiginių nuostatų 2.1.14 ir 2.1.15 punktus, be kita ko numatančius, kad jis turi sustoti poilsio tik specializuotose saugojimo aikštelėse, kurios įtrauktos į specialų sąrašą ir privalo krovinio saugojimą įforminti dokumentiškai, ir dokumentą išsaugoti iki kelionės pabaigos (t. I, b.l. 12), o taip pat visiškos materialinės – atsakomybės sutarties 1.2 punktą, pagal kurį atsakovas turėjo laiku informuoti darbdavį apie visas aplinkybes, keliančias grėsmę darbdavio vertybių saugumui (t. I, b.l. 15).

Sprendžiant ieškovui padarytos žalos dydžio klausimą, teismas remiasi CMR konvencijos 23 str. 1 ir 3 d., kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Teismas reikšmingais bylai įrodymais pripažįsta faktus, kad ginčo krovinys 2012-10-23 buvo pristatytas į sandėlį Vilniuje, kur buvo nustatyta, kad trūksta 188 kg krovinio (t. I, b.l. 19), krovinio ekspeditorius UAB DSV Transport pagal dingusio krovinio svorį ir neviršydamas 8,33 SDR už kilogramą kainos, apskaičiavo žalos sumą ir pateikė ieškovui UAB „Sinėja“ 6393,58 Lt sąskaitą (Nr. SA353728) už dingusį krovinį (t. I, b.l. 20). UAB DSV Transport, apmokėdama ieškovui UAB „Sinėja“ už pervežimus, atskaitė žalos sumą pagal sąskaitą SA 353728, tai reiškia, kad ieškovas negavo 6393,58 Lt sumos, užskaitos būdu atlygindamas žalą (t. I, b.l. 21). Pagal byloje esančius įrodymus, policija nenustatė trečiųjų asmenų, įvykdžiusių ginčo krovinio vagystę, tyrimas buvo nutrauktas 2012-11-23 (t. I, b.l. 71)

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog patyrė 6393,58 Lt žalą dėl atsakovo kaltės, todėl Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas Nr. DGKS – 2574 darbo byloje Nr. APS-2-9514 yra naikintinas, ieškinys yra tenkintinas, ieškovui iš atsakovo yra priteistina 6393,58 Lt žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už teisines paslaugas 3500 Lt. (t. I, b.l. 26-27, 72-73, 142-143, t. II, b.l. 12-13, 42-43), 697,23 lt. žyminis mokestis (t. I, b.l. 28, t. II, b.l. 13), taip pat 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 16,78 lt. (t. I, b.l. 2, t. II, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Sinėja“, įm.k. 133570756, naudai 6393,58 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt tris litus 58 cnt.) žalos atlyginimo, 3500 Lt (tris rūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų už teisines paslaugas, 697,23 lt. sumokėto žyminio mokesčio, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,78 lt (šešiolika litų 78 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjasLinas Baublys