Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ pareikštą ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

4. 2016-07-22 tarp UAB ,,Ferratum“ ir UAB ,,Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, vėliau 2019-05-09 UAB ,,Ferratum Finance“ ir UAB ,,Credit Day“ sudarė Subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleista reikalavimo teisė, o 2019-05-10 UAB ,,Credit Day“ ir ieškovas UAB ,,Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01 perleido reikalavimo teisę UAB ,,Credit day“ į skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į Sutarties pagrindu susidariusią atsakovo skolą. Atsakovas apie skolos perleidimo faktą informuotas 2019-06-18 elektroniniu paštu.

5. Atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų bei nereagavo į raginimo laiškus. Atsakovas skolingas 250,00 Eur negrąžintos vartojimo kredito ir 79,00 Eur bendros kredito kainos. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktu ir Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktu ieškovas papildomai prašo iš atsakovo 443,75 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos.

6. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2020-07-31 (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ ir atsakovas A. V. 2015 m. sausio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 129276, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 250,00 Eur vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pagal šalių sudarytą sutartį galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2016 m. sausio 16 d. Atsakovas savo įsipareigojimų sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ sudarė Subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2019 m. gegužės 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2019-05/01 ieškovui UAB ,,Legal Balance“ perleista reikalavimo teisė į skolas, tame tarpe ir į atsakovo sutarties pagrindu susidariusį įsiskolinimą.

8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas ieškovės 2019 m. birželio 18 d. pranešimu.

9. Sutarties pagrindu tarp UAB ,,Ferratum“ ir atsakovo A. V. susiklostė prievoliniai santykiai (LR CK 6.2 str.). LR CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovas šios prievolės nevykdė ir ją pažeidė, nes neatsiskaitė už suteiktas paslaugas sutartyje numatytais terminais, nevykdė kitų įsipareigojimų ir taip neįvykdė sutartyje numatytų sąlygų (LR CK 6.63 str. 1 d. 1 p.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovui A. V. negrąžinus kredito sutartyje numatytomis sąlygomis, ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 250,00 Eur negrąžinto kredito ir 79,00 Eur bendros kredito kainos.

10. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 443,75 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kurios paskaičiuotos nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d., taikant 103,15 proc. metinę palūkanų normą. Ieškovė nurodo, kad vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktu, bendrųjų sąlygų 10.1 punktu šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pradelstos vartojimo kredito grąžinimo dienos iki faktinio vartojimo kredito sumos grąžinimo. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja negrąžinus kredito laiku mokėti palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte numatyta, kad, suėjus kredito terminui, kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų.

11. Pagal aktualiausią kasacinio teismo suformuotą praktiką pelno palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, kaip šiuo atveju po 2016 m. sausio 7 d., nebegalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52, 54 punktai). Nors ieškovas palūkanas įvardina kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją, kasacinio teismo praktikoje maksimali netesybų sumą už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumos per dieną (kompensacinių prievolių skaičiavimo laikotarpis – ne ilgiau 180 dienų), nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 75 punktas).

13. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.2284 str. 2 d. 5 p.).

14. Pagal teismų praktiką, jeigu netesybos viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tai tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; taip pat žr. 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą, Teismų praktika Nr. 52).

15. Teismas turi pareigą savo iniciatyva (lot. ex officio) pripažinti vartojimo kredito sutarties Nr. 129276 specialiųjų sąlygų 5.2 punktą dėl kredito gavėjo įsipareigojimo, negrąžinus kredito laiku, mokėti palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo nesąžininga ir negaliojančia nuo pat pradžių (lot. ab initio), nes jos viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų netesybų dydį. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, iš atsakovo ieškovo prašomą 443,75 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų suma nepriteistina.

16. LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 17,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 59,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismo turėtos pašto išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo UAB ,,Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, buveinė Vilniaus m. sav., Vilnius, Žalgirio g. 90, a. s. Nr. LT71 3520 0003 0252 0679 (Neo Finance, AB el pinigų įstaiga), naudai 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) negrąžintos kredito, 79,00 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 00 ct) bendros kredito kainos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, tai yra nuo 329,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020 m. liepos 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 59,34 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.