Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja) ir Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-/2009 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą — Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Nepilnametės dukters K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Rezoliucinė dalis

Atsakovės J. S. reikalavimą dėl 2 500 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės J. S. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. S.

Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovės J. S. 817,60 Lt žyminio mokesčio, 202,30 Lt išlaidų už turto vertinimą ir 900,00 Lt už advokato teisinę pagalbą ieškovui A. S. Priteisė iš atsakovės J. S. 320,00 Lt už valstybės antrinę teisinę pagalbą ir 14,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kadangi dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, nes ji santuokoje buvo neištikima ir toks atsakovės elgesys ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, jis patyrė emocinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl sprendė, kad ieškovui iš atsakovės, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, priteistinas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (CK 3.70 str. 2 d). Teismas nustatė, kad dėl dukters gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio tarp šalių ginčo nėra, todėl sprendė, kad nepilnametės dukters K. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina J. S. ir dukters išlaikymui iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo šioje byloje – 2009-11-12 iki ji sulauks pilnametystės – 2010-12-12.

Dalindamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, teismas vadovavosi CK 3.118 str. 1 d. nuostata, numatančia, kad dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą, pirmiausią nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmenis turtas.

Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl buto, dėl kurio teisinio statuso ir priklausomybės nuosavybės teisėmis yra kilęs ginčas, šioje byloje ginčo teisinius santykius kvalifikuoti kaip sutartinę jungtinę veiklą, pagal 1964 m. CK 472–474 straipsnių nuostatas nėra pagrindo. Nustatė, kad buto kainą investiciniais čekiais sumokėjo ieškovas. Investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu, o nurodytas butas ieškovui buvo suteiktas 1990 metais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). 1993-01-25 šį butą ieškovas išsipirko būdamas santuokoje su pirmąja sutuoktine I. J. S., kuri sutiko, kad privatizuojamas butas būtų perkamas A. S. vardu už jo turėtus investicinius čekius (t. 2, b. l. 148–153). Esant įstatyminei nuostatai, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis, bet ir dalyvaujant savo darbu, taip pat nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė prisidėjo prie ginčo objekto sukūrimo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., įgytas 1993-01-25 pirkimo–pardavimo sutartimi ir tai įrodo, kad sukuriant (įsigyjant) šį objektą atsakovei nebuvo galimybės prisidėti savo darbu, nes nuosavybės teisių objektas įgytas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Teismas nurodė, kad atsakovė J. S. šiame bute registruota nuo 1995-02-21 (t. 3, b. l. 52). Be to, atsakovė J. S. 1994-04-28 pirkimo–pardavimo sutartimi privatizavo kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., kuriame ji ir gyveno (t. 3, b. l. 27–28). Įrodymais nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad jai pardavus jos asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., gautos lėšos buvo panaudotos ginčo buto remontui, taip pat kad butas buvo iš esmės pagerintas. Teismas, nustatęs paminėtas aplinkybes, atsakovės reikalavimo pripažinti A. S. vardu iki santuokos sudarymo registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., bendrąja daline A. S. ir J. S. nuosavybe ir pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį šio buto, nusprendė netenkinti .

Šalys pripažino, kad ieškinyje nurodyti kilnojamieji daiktai, baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai įsigyti santuokos metu, todėl teismas juos laikė šeimos turtu ir bendrąja jungtine nuosavybe ir bendrą turtą padalijo lygiomis dalimis.

Teismas, išanalizavęs turto vertintojų ataskaitas, padarė išvadą, kad ieškovas yra statybininkas ir pats atliko daugelį remonto darbų (tai patvirtino liudytojai), sprendė, kad buto remonto išlaidos galėjo būti 20 000 Lt. 13 objektų – baldų, buitinių prietaisų vertė yra 19 600 Lt (t. 3, b. l. 1). A. B. įmonės padarytą šio buto įvertinimą, kur ginčo buto remontas įvertintas 25 283 Lt, o kiti kilnojamieji daiktai šioje išvadoje nebuvo vertinami (t. 3, b. l. 65–77) atmetė kaip nepagrįstą, nes joje nurodyta buto remonto kaina aiškiai per maža. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo: tris automobilius, kurių bendra vertė – 17 000 Lt, sodo namelį su žemės sklypu – 29 300 Lt vertės, ieškovo vardu AB SEB banke esančius 5207,6335 vnt. vertybinių popierių, kurių vertė 7 532,72 Lt, baldų, buitinės technikos už 24 400 Lt. Jau santuokos metu kelis kartus remontavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ir jo remontas kainavo 20 000 Lt. Be to, ieškovas turėjo garažą Nr. l75 (be teisinės registracijos), esantį (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje, kurį jis perleido iki santuokos nutraukimo 2008 03 10 už 6 583 Lt. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pajus garažų bendrijoje buvo 16 000 Lt. CK 3.127 str. 3 d. nustato, kad turtas turi būti dalijamas natūra, atsižvelgiant į vertę ir abiejų sutuoktinių dalis, jeigu galima taip padalinti. Ginčo dėl sodo pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kėdainių r. sav. SB „(duomenys neskelbtini)“, žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,07l ha bendra vertė 29 300 Lt, automobilio OPEL SINTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyto 2006 03 21, registruoto atsakovės vardu, vertė – 11 800 Lt, tarp šalių nėra, todėl sprendė, kad šalių prašymu šis turtas priteistinas atsakovei. Nurodė, kad kiti kilnojamieji daiktai, dėl kurių kilęs ginčas, dalintini atsižvelgiant į jų paskirtį bei galimybę panaudoti vieno ir kito sutuoktinio poreikiams tenkinti ir sprendė, kad atitinkamai ieškovui ir atsakovei priteistinas turtas, kuris nurodytas sprendimo rezoliucinėje dalyje. Ieškovui iš viso priteisė daiktų už 19 000 Lt, taip pat ieškovo vardu AB SEB banke esanti 5207,6335 vnt. 1/ 2 dalis vertybinių popierių, vertė 3 766,36 Lt (viso ieškovui priteisė turto natūra už bendrą 27 966,36 Lt sumą) bei priteisė 6 583 Lt, kuriuos atsakovas gavo perleidęs garažą .

Su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimu apeliantė nesutinka iš dalies, nesutinka dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo variantu, nesutinka su sprendimu atmesti reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe (ir jo nedalijimo).

Nurodo, kad teismas nemotyvuotai atmetė apeliantės J. S. reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Tvirtina, kad atsakovas A. S. pats parengiamojo posėdžio, vykusio 2008-07-30, metu pripažino ir nurodė, jog išlaikymo dukrai neteikia nuo 2008 m. kovo mėn., todėl pripažintina, kad teisė į išlaikymą atsirado nuo šios datos ir iš ieškovo priteistinas įsiskolinimas už išlaikymo neteikimą, kas sudaro 2 500,00 Lt (CK 3.200 str.), apeliantės naudai turėjo būti priteistas.

Teismas sprendime dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neįvertino dalintinų kilnojamųjų daiktų buvimo ir jų faktinio naudojimo aplinkybių. J. S. priteistas turtas natūra, kuriuo ji faktiškai realiai naudotis neturės galimybės. Apeliantė sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jos naudai priteistas nekilnojamasis turtas – sodo pastatas su žemės sklypu, automobilis Opel Sintra, dėl kurio tarp šalių ginčo nebuvo. Taip pat apeliantė sutinka su sprendimu priteisti jos naudai 1/2 dalį vertybinių popierių vertės, nors priešieškiniu prašė šią vertę priteisti atsakovui A. S.

Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, jog santuokoje įgytas turtas yra dalintinas lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas neįvertino bei neatsižvelgė į tai, kad apeliantės reikalavimas priteisti didesnę bendrai santuokoje įgyto turto dalį yra pagrįstas ir įrodytas, kadangi atsakovas A. S. nevykdė ir iki šiol tinkamai nevykdo teismo sprendimo teikti išlaikymą dukrai. Jau dabar yra žymiai įsiskolinęs, ilgą laiką yra bedarbis ir kyla realios abejonės, jog ir ateityje tinkamai ir laiku vykdys savo pareigą teikti išlaikymą dukrai. Be to, pažymėtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, nuosavybės. Apeliantė neturi realios galimybės gyventi jai priteistame sodo name, kadangi jis yra nepritaikytas gyventi žiemą , jis yra neapšildomas, nėra minimalių patogumų. Su apeliante lieka gyventi jos nepilnametė dukra, nuosavo būsto apeliantė neturi, todėl akivaizdu, kad yra visi pagrindai nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.127 straipsnis), todėl sprendimas nepagrįstas, naikintinas ir tenkintinas apeliantės reikalavimas - jai priteistinos 2/3 dalys viso bendrai santuokoje įgyto turto vertės.

Teismas sprendimu objektyviai neįvertino visų bylos medžiagoje esančių įrodymų, dėl ko priimtas neteisingas sprendimas, kadangi teismas akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje nurodyta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai). Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis, 121 straipsnis). Susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti gali būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančiu (1964 m. LR CK 58 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003-02-17 d. nutartyje Nr. 3K-3-236/2003 nurodė, kad „bendras turtas galėjo būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu. Dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tame tarpe gautos iš kartu vedamo ūkio. Dalyvavimas savo darbu ne visada turi būti suprantamas kaip betarpiškas daikto, kaip nuosavybės objekto kūrime. Kai jungtinę veiklą vystantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas bendro ūkinio tikslo siekime gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje. Susitarimą sukurti bendrą nuosavybę bei bendro ūkio vedimą patvirtina šalių tarpusavio santykių pobūdis ir jų bendri veiksmai: pakvietimas kartu gyventi, bendras komunalinių mokesčių mokėjimas, bendros lėšos, atsakovės sumokėjimas už žemės sklypą, po atėjimo atsakovams gyventi pradėta kapitalinė namų rekonstrukcija, pristatomas priestatas, pastatomas garažas ir kt. Aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai: kvitai už žemės išpirkimą, telefono įvedimą, statybinių medžiagų pirkimą, pažyma apie šeimos sudėtį, nuotraukos ir kt. Lietuvos Aukščiausiajame teisme kasacine tvarka buvo nagrinėjama itin daug bylų, kuriose nagrinėjamos materialinių teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą jungtinės veiklos pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas per eilę metų analogiškose bylose suformavo vieningą teismo praktiką, kuria teismai turi vadovautis. Atsižvelgtina ir į šias Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis: Nr.2A-50/2006 dėl nuosavybės teisės pripažinimo; Nr. 3K-7-332/2006 dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo; Nr. 3K-7-332/2006 dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo; Nr. 3K-3-235/2008 dėl nuosavybės teisių pripažinimo, buto dalių ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo; Nr. 2A-516/2008 dėl dalinės nuosavybės priteisimo; Nr. 2A-543-464/2008 dėl nuosavybės teisės į turto dalį pripažinimo; Nr. 2A-542-230/2009 dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu; Nr. 3K-3-336/2009 dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto padalijimo; Nr. 3K-3-424/2009 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliantės J. S. apeliacinį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad atsakovės skundas yra nepagrįstas ir atmestinas dėl šių motyvų.

Apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad santuokos iširimo kaltininkė yra atsakovė J. S., nes ji buvo jam neištikima. Tik tada, kai buvo švenčiamas jo gimtadienis ir jis pamatė besibučiuojančius atsakovę ir V. V. ir J. negrįžo į namus tą vakarą ir dar porą savaičių, jų santykiai pašlijo dėl jos neištikimybės. Aplinkybė, kad jo ir atsakovės santuoka jam yra antroji santuoka bei tai, kad jo pirmoji sutuoktinė irgi jam buvo neištikima, neturi reikšmės ir nevertintina šioje byloje.

Mano, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo pritesimo dukrai, nes kol jis su J. S. gyveno kartu, jis skyrė lėšų dukters išlaikymui, jų skyrė ir tada, kai jie gyveno atskirai. Duodavo jai lėšų dantų gydymui, bilietams į koncertą, pirko rūbus ir pan. Mano, kad teismas sprendimu visiškai teisingai padalijo santuokos metu įgytą turtą (CK 127 str. 3 d.).

Tai, kad atsakovė neprieštaravo tam, kad ir jai atitektų natūra dalis santuokos metu įgytų baldų ir buitinės technikos, galima spręsti iš aplinkybės, kad jie, bandydami nutraukti santuoką, dalijosi įgytą kilnojamąjį turtą pagal tarpusavio susitarimą (tai fiksuota juodraštyje). Atsakovei tuo metu šis turtas natūra buvo reikalingas ir ji tikėjosi jį pasiimti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., kuriame ji gyveno. Jis mano, kad J. S. apsigyvenus kartu su V. V., baldai ir buitinė technika, įgyti santuokos metu, tapo nebereikalingi ir ją tenkintų tik šių daiktų vertės kompensavimas. Tačiau atsakovei atiteko ir žoliapjovės, laistymo žarnos, sodo įrankiai, šašlykinė, kurie naudojami išimtinai tik sode. Visą kilnojamąjį turtą galima padalinti natūra, todėl, mano, kad nėra pagrindo priteisti vienam sutuoktiniui visą šį turtą natūra ir įpareigoti jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Jis nežada trukdyti atsakovei pasiimti daiktus, kurie yra skirti jai, iš buto.

Jam yra nesuprantamas atsakovės teiginys skunde, kad iš jos yra priteisiama 20 000 litų jo naudai už atliktus remonto darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., nes tokio teiginio sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra. 20 000 litų suma pagal teismo sprendimą įskaičiuojama į jam tekusio turto dalį, nes santuokos metu įgytais pinigais jis pagerino savo asmeninio turto (buto) būklę. Galutinė jam tenkančio turto dalis viršija atsakovei tenkančio turto dalį, todėl iš jo atsakovei yra priteista 4 883,00 Lt kompensacija už atsakovei J. S. tenkančią mažesnę turto dalį. Teismo sprendimas visiškai logiškas ir aiškus. Mano, kad teismas visiškai pagrįstai padalijo santuokos metu įgytą turtą lygiomis dalimis.

Mano, kad teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir padalijimo ir nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Butas (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., nėra įgytas gyvenant jam su atsakove faktinėje santuokoje, nors jie pradėjo susitikinėti su J. dar 1991 m., tačiau apie jokius rimtus santykius negalvojo. Butas (duomenys neskelbtini) yra įgytas dar iki santuokos su atsakove, jam ir jo pirmajai sutuoktinei I. S., (su ja santuoka nutraukta 1994 03 16), 1992 m. birželio 29 d. pateikus prašymą privatizuoti butą ir 1993 02 25 pasirašius buto privatizavimo sutartį. Privatizavus butą dar kurį laiką jame gyveno jo duktė iš pirmos santuokos, kuri vėliau išvyko pas savo motiną į užsienį Pati atsakovė J. S. (mergautinė atsakovės pavardė) 1993 08 20 buvo priregistruota bute (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., kurį 1994 04 28 privatizavo savo vardu (tuo metui tame bute gyveno ir jos tėvas). Šį butą atsakovė 1994 11 11 pardavė. Tačiau pinigų už parduotą butą ji niekada neskyrė jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui bei buitinei technikai ir baldų įgijimui. Kur ji dėjo šiuos pinigus jam nėra žinoma, nes jie tuo metu dar nebuvo susituokę. Tuo metu jis dirbo, turėjo pakankamai pinigų, todėl tiek buto įrengimui, tiek baldams įsigyti jam užteko savų pinigų. Atsakovė visiškai nepateikė įrodymų, kad ji, kaip pati teigia, gautus pinigus už parduotą butą panaudojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui bei buitinei technikai ir baldams įgyti. Tai įrodo, kad jis ir atsakovė nebuvo faktinė šeima, kiekviena turėjo savo tikslus, poreikius ir pan. Kaip atskiros šeimos jos įsigijo nuosavybėn butus, kuriuose gyveno: jis — butą (duomenys neskelbtini), o atsakovė — (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. Jis 2009 01 14 liudytojo papildomos apklausos protokole (policijoje) visiškai nepripažino, kad butas (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., yra jo ir J. (atsakovės) nuosavybė. Teiginys, kad 20 000 litų buvo skirti jų, t. y., jo ir J. gyvenamo buto remontui, visiškai neįrodo tos aplinkybės, kad ginčo turtas yra jo ir J. S. bendra nuosavybė, nors šiame bute gyvena.

J. S. iš savo lėšų niekada ir negalėjo prisidėti prie buto remonto, buitinės technikos ir baldų įgijimo, nes nuo 1994m. iki 2008 09 30 uždirbo 38.076,39 Lt (nėra duomenų už 2001–2002 m.). Visus savo uždirbtus pinigus ji naudojo kosmetikos, drabužių ir pan. įgijimui, t. y., išskirtinai savo poreikių tenkinimui. Atsakovė niekada savo lėšomis, kitu turtu, bendru darbu neprisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., įgijimo, remonto ir pan., todėl ginčo turtas negali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe ir padalintas.

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., CK 3.60 str.; CK 3.70 str. 2 d.; CK 3.88 str., CK 3.89 str., CK 3.116 str.)

Teismas bylą nagrinėja neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono CM skyriuje, įrašo eil. Nr. 2, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. Ieškovas vaiko tėvu įrašytas tik 1995-02-08 (b. l. 66 – tėvystės nustatymo liudijimas), po šalių santuokos sudarymo. Tik 1993-10-26 iš buto (duomenys neskelbtini) išsiregistravo ieškovo A. S. sutuoktinė I. S. ir dukra D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 106).

Nors atsakovė J. S. tvirtina, kad nuo 1991 m. pradėjo gyventi kartu su ieškovu, bet jis tik 1993 m. nutraukė santuoką su I. J. S., po ko ji išsikėlė iš buto (duomenys neskelbtini). Šis butas privatizuotas buvo 1993-02-25, t. y. ieškovui būnant santuokoje su kita moterimi. Atsakovė J. S. nei teisiškai, nei faktiškai neįgijo ir negalėjo įgyti nuosavybės teisių į šį butą. Ieškovė pripažino, kad iki 1994-04-28 ji turėjo butą (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., kurį pardavė. Tik po to ji persikėlė nuolatinai gyventi pas savo sutuoktinį. Negalima pripažinti atsakovės J. S. nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, dėl teisinių kliūčių, nes įstatymas imperatyviai draudė šeimai privatizavimo būdu įgyti du butus. Nustatytos aplinkybės apie dukters gimimą, jos tėvystės nustatymą, nepaneigia to fakto, kad šalys draugavo, palaikė artimus ryšius, tačiau nepatvirtina, kad jie gyveno kartu, bendrai tvarkė reikalus 1994 m., nenustatyta, kad santuokos metu ieškovo iki santuokos sudarymo įgytas butas iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar kito sutuoktinio lėšomis ir darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas), nes buto vertė liko priklausoma nuo paklausos rinkoje, nenustatyta, kad butas įrengtas taip, kad jo vertė iš esmės išaugo.

Šalys normalius šeiminius santykius palaikė iki 2008 m. pradžios, kai paaiškėjo atsakovės J. S. neištikimybė A. S. Tik po to atsakovė J. S. pradėjo reikšti pretenzijas dėl vyro elgesio su ja ir su dukra. Nekilo ginčų dėl dukros išlaikymo. Kadangi J. S. pripažino faktą, kad ji šiuo metu gyvena su kitu vyru, tai neabejotinai patvirtina jos kaltę dėl šeimos iširimo ir tai, kad nuo 1995 m. iki jos draugystės su kitu vyru šeimoje nebuvo didelių problemų, vedančių į santuokos iširimą, nors nepaneigia to fakto, kad smulkūs nesutarimai kildavo. Sutuoktiniai augino dukrą, rūpinosi šeimos materialine gerove, pirko daiktus, remontavo butą, gerino buitį, keliavo kartu ilsėtis į Egiptą, Turkiją, Antaliją. Taip šeima gyvena tik tuomet, kai santykiai yra normalūs.

Ieškovas sutinka dukros išlaikymui mokėti po 500 Lt, tačiau dėl laikinų sunkumų, kaip nustatyta, šiuo metu jis nedirba, susidarė įsiskolinimas, kurį jis pripažįsta ir stengiasi sumokėti. Nenustatyta, kad ieškovas visiškai neteikė dukros išlaikymui lėšų nuo 2008 m. kovo mėnesio, atvirkščiai, jis parengiamajame posėdyje nurodė, kad nuo 2008-03-01 mokės dukrai po 500 Lt kas mėnesį. Ieškovas skolą pripažino 2008 m. liepos mėn. parengiamojo posėdžio metu, po to išlaikymą dukrai teikė, pati atsakovė 2009-03-17 pripažįsta, kad lapkričio mėn. sumokėjo 1 500 Lt, dukra K. irgi pripažino, kad tėvas mokėjo pinigus už jos dantų gydymą gydytojai. Ieškovas nurodo vežęs dukrą į koncertą, davęs lėšų jai asmeniškai. Todėl nustatytomis aplinkybėmis negalima daryti išvados, kad ieškovas įsiskolino išlaikymo 2 500 Lt, kaip nurodo atsakovė.

Atsakovė tvirtina, kad dėl fakto, jog su ja liko gyventi dukra K., teismas, dalindamas turtą, turėjo nukrypti nuo lygių dalių. Tačiau byloje nustatyta, kad dukra rūpinasi abu tėvai pagal galimybes, šeimos bute yra šalių nedalinti dukrai nupirkti baldai, kiti daiktai. Dėl skyrybų proceso pablogėjo ieškovo ir dukros K. santykiai, tačiau tai nereiškia, kad greitai pilnametystės sulauksiančios dukters interesai turi lemti tai, kad motinai J. S. skirtina didesnė turto dalis nei tėvui A. S.

Atsakovė J. S. neliko be gyvenamosios vietos, nenustatyta, kad ji butą nuomotų ar kitaip turėtų dėl to papildomų išlaidų. Be to, atsakovės J. S. interesai nėra pažeisti teismui parinkus turto padalijimo būdą ir todėl, kad teismas, dalindamas turtą natūra, įvertinęs tai, kad ieškovui A. S. priklausantis asmeninės nuosavybės teisėmis butas 2007 m. buvo įrengiamas ir remontuojamas iš bendrų sutuoktinių lėšų, išlaidas buto remontui 20 000 Lt įskaitė į A. S. tenkančio turto vertę, tuo sumažindamas jam natūra priteisto turto vertę. Teismas, įrašydamas, kad priteisia 20 000 Lt, leidžia klaidingai suprasti esmę, nes iš tiesų nėra jokios nuorodos sprendime, kad ši suma turi būti išieškoma iš atsakovės J. S., atvirkščiai, ieškovas atsakovei turi sumokėti 4 883 Lt kompensaciją. Dėl buto remonto išlaidų pati atsakovė teismo posėdyje tvirtino, kad dydžio nežino, nesamdė darbuotojų, nepirko medžiagų. Ieškovas yra statybininkas, todėl jis didžią darbų dalį atliko pats, jis pirko medžiagas. Ieškovės pateiktos sąmatos yra orientacinės, nurodytos jose ir išlaidos, kurių šalys neturėjo. Šalys paaiškinimuose teisme apibūdino atliktą remontą ir teismas pagal visus duomenis padarė išvadas.

CK 3.120 str. nustato, kad į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios su asmeniu.

Turtas, kuris yra pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe, t. y. turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, nors ir perduotas kitam sutuoktiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Ieškovas kategoriškai neigia, kad buvo susitarta, kad butas, kurį jis turėjo iki santuokos su atsakove, sudarys bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Taigi faktas, kad šeima nuo 1995 m. asmeninės nuosavybės teisėmis A. S. priklausančiame bute gyveno, jį išlaikė, negali būti pagrindu jį pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 str. 3 d.). Nenustatyta, kad santuokos metu ginčo butas iš esmės pagerintas. Jis tik buvo tinkamai įrengtas. Šalys buto remontą vertina nevienodai, tačiau abejones nekeliančių aplinkybių dėl buto pagerinimo iš esmės nenustatyta. Buto apdaila negali būti laikoma tokiu pagerinimu. (CK 3.90 str.1 d.).

CK 3.117 str. 1 dalis preziumuoja sutuoktinių bendro turto dalių lygybę. CK 3.123 str. I d. nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nenustatyta. Teismas, dalindamas natūra tarp sutuoktinių, jų bendrą jungtinę nuosavybę sudarantį turtą, įvertino tai, kad ieškovas A. S., perleisdamas garažą J. S., sumažino turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybę, ieškovui tenkančio turto dalį sumažino garažo verte, kaip minėta ir buto remonto išlaidų verte, kas atitinka CK 3.123 str. 3 dalies nuostatas.

CK 3.127 str. 3 d. nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti. Byloje nustatyta, kad turtą buvo galima padalinti natūra, nenustatyta, kad šalys turi santaupų ir gali viena kitai kompensuoti negauto turto dalį natūra. Teismas, dalindamas tarp šalių namų apyvokos daiktus natūra, atsižvelgė į tai, kokie daiktai yra sunkiau atskiriami nuo buto, kuriame šalys gyveno, t.y. buto virtuvės, vonios įrangą, kuri pirkta ir sumontuota kartu su baldais ar atitinkamoje patalpoje, paliko ieškovui, o turtą, kurį galima atskirti be žalos pačiam turtui bei patalpoms, skyrė atsakovei. Teismas neturi pagrindo tikėti atsakovės tvirtinimu, kad ji negalės naudotis jai skirtu turtu dėl to, kad jis dalijimo metu liko bute, kur gyvena ieškovas. Jeigu jis turto gera valia neatiduos, bus galima jį išreikalauti teismo sprendimo vykdymo tvarka.

Dėl to, kas pasakyta, atsakovės J. S. apeliacinis skundas netenkintinas, paliktinas galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimas.

Iš atsakovės priteistinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 440 Lt antrinės teisinės pagalbos ieškovui A. S. išlaidų apeliacinėje instancijoje į valstybės biudžetą, jas sumokant į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.