Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas – Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 90 parų arešto bausme, turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Ž. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis 2019 m. lapkričio 8 d. apie 16 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su A. P. metu, tyčia mediniu tašu vieną kartą sudavė A. P. į dešinę ranką, vieną kartą į dešinįjį kelį, ne mažiau kaip du kartus spyrė į krūtinę, kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė į veidą ir tokiais veiksmais dėl poodinės kraujosrūvos kaktos kairėje, paviršinės kairiojo viršutinio voko ir dešinės ausies kaušelio žaizdos, nosies kaulų lūžimo, VI-X dešinės pusės šonkaulių bei dešiniojo alkūnkaulio lūžių nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą. Tokiais savo veiksmais T. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

T. Ž. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 metais, lapkričio mėnesį, galėjo būti kaltinime nurodytą dieną, jis, jo tėvas, nukentėjusysis ir R. S. vartojo alkoholinius gėrimus savo namuose. Visi jau buvo smarkiai apgirtę. Žodis po žodžio ir kilo konfliktas, kurio turinio kaltinamasis nebeatsiminė, nes buvo apgirtęs ir išgėręs tablečių, nuo kurių dar labiau apgirsta. Kaltinamasis tai pat neatsiminė, kaip ir su kuo mušė nukentėjusįjį, bet neneigė, kad galėjo mušti ir su medžio tašu. Šio įvykio metu kaltinamojo motina buvo darbe, o grįžusi ir pamačiusi nukentėjusįjį, iškvietė policiją. Kaltinamasis paaiškino, kad išgėręs tampa agresyvus, lankosi pas gydytojus, geria vaistus nuo priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų, šiuo metu alkoholio nevartoja. Kaltinamasis nurodė, kad gailisi, kad taip padarė, atsiprašė nukentėjusiojo, jis atleido, bendrauja draugiškai. Civilinį ieškinį pripažino. Kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė, kad jie teisingi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) jis, jo tėvas R. Ž., A. P., R. S. visą dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Kitą dieną, t. y. lapkričio 8 d., apie pietus, pas juos vėl atėjo R. S. ir A. P., ir vėl visi gėrė alkoholį. Begeriant, apie 16 val., tarp jo ir A. P. kilo konfliktas, kurio metu jis pagaliu trenkė A. P.. Į kurią kūno vietą sudavė, pasakyti negali. Po to jis dar kumščiais sudavė smūgius A. P., jam spyrė. Kiek kartų ir į kurias kūno vietas sudavė A. P., dėl tuo metu buvusio girtumo pasakyti negali. Jis pripažįsta, kad neblaivus tampa labai nervingas, agresyvus, negali suvaldyti pykčio. Po kelių dienų jis buvo nuvažiavęs pas A. P., jo atsiprašė. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, nes mano, kad neturėtų apmokėti už A. P. gulėjimą slaugos skyriuje. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 95-96, 99-100).

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės po kaltinamojo apklausos nekėlė abejonių, o kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, jis po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusysis A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d. apie 12 val., nuėjo pas R. Ž.. Su juo ir T. Ž. begeriant kilo konfliktas su T. Ž., kadangi jis pradėjo kabinėtis žodžiais prie savo tėvo R. Tuomet T. Ž. paėmė pagalį ir juo jam trenkė po vieną kartą į dešinę ranką, į dešinįjį kelį, kelis kartus spyrė į krūtinę bei kelis kartus kumščiu trenkė jam į veidą. Iškviesi medikai jį nuvežė į VšĮ Utenos ligoninę, kur jam buvo nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai, dešinės rankos alkūnkaulio lūžis, dešinės kojos kelio sąnario sumušimas, galvos sumušimai, kairiojo antakio žaizda. T. Ž. dėl sužalojimų pretenzijų neturi, kadangi jis jo atsiprašė, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 25-26).

Liudytojas R. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. pas R. Ž. su A. P. ir T. Ž. girtavo. Antrą dieną kažkuriuo metu jis užmigo, o kai pabudo, pamatė ant grindų gulintį kruviną A. P.. Jis iš karto suprato, kad A. P. sumušė T. Ž.. Jis buvo labai girtas, todėl tiksliai visko neatsimena. Jis T. išstūmė pro duris, kad vėl nemuštų A. Vėliau atvažiavo policija ir greitoji. Jis nematė, kad T. rankose būtų turėjęs pagalį, tačiau jis ne pirmą kartą ką nors sumuša (b. l. 42-43).

Liudytojas R. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d. pas jį namuose su kaimynais R. S. ir A. P. bei sūnumi T. Ž. girtavo. Patvirtino, kad būdami girti kalbėjo visokias nesąmones, bet jokių muštynių jis nematė, be to begeriant jis užmigo, todėl nieko neatsimena. Kitą dieną sūnus T. Ž. jam pasakė, kad A. P. norėjo pavogti alų, todėl jis jį sumušė (b. l. 45-46).

2019 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), ant kilimo, šalia gulėjusios medžiagos skiautės, ant sienos tapetų, taip pat virtuvėje, ant prie krosnies pastatyto medinio tašo matomi kraujo pėdsakai. Apžiūros metu paimtas medinis tašas su kraujo pėdsakais (b. l. 9-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos kairėje, paviršinės kairiojo viršutinio voko ir dešinės ausies kaušelio žaizdos bei nosies kaulų lūžimas, VI-X dešinės pusės bei dešiniojo alkūnkaulio lūžiai. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 39-40).

2019 m. lapkričio 26 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant 2019 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros metu paimto medinio tašo matyti rudos dėmės, kurios panašios į kraują (b. l. 14-16).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jūratės Tamaševskienės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu 2019 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą medinį tašą, kuris įpakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta perduoti laikinam saugojimui į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą pagal išrašytą 2019 m. lapkričio 28 d. Kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17, 19).

2019 m. lapkričio 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Dariaus Paukščio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d. apie 16 val. 47 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose yra sumuštas vyras. Nuvykus minėtu adresu, namo kambaryje ant grindų buvo rastas gulintis A. P., kuriam 17 val. 33 min. nustatytas 2,85 promilių girtumas. Jo veidas buvo kruvinas, kas jį sužalojo, dėl girtumo jis negalėjo paaiškinti. Taip pat namuose buvo rasti akivaizdžiai neblaivūs T. Ž., kuriam 17 val. 18 min. nustatytas 2,38 promilių girtumas, R. Ž. ir R. S., kurie girtumo pasitikrinti nesugebėjo. Girtumai buvo tikrinami alkoholio matuokliu Dräger Alcotest 7510 Nr. ARCK-0047, patikros sertifikato Nr. 0974659 (b. l. 20).

2019 m. lapkričio 8 d. pažymoje iš Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) užfiksuota, kad gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjos draugą prieš valandą sumušė kitas draugas, o (duomenys neskelbtini) metų vyras kraujuoja. Policijoje įvykis užregistruotas 2019 m. lapkričio 8 d. 16 val. 47 min. (b. l. 2-5).

2020 m. sausio 17 d. ieškiniu Panevėžio teritorinės ligonių kasa prašo priteisti iš atsakingo asmens 500,12 Eur žalą už A. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 48-58).

2020 m. sausio 23 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įraše nurodyti T. Ž. teistumai (b. l. 62-67, 70-75).

2020 m. sausio 23 d. Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyti T. Ž. baustumai administracine tvarka (b. l. 76-79).

2019 m. lapkričio 13 d. VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Ž. registruotas (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 81).

2019 m. lapkričio 13 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 82).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus specialisto 2020 m. sausio 2 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nėra duomenų, kad T. Ž. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). T. Ž. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 88).

2020 m. sausio 23 d. SODRA išraše nurodyta, kad T. Ž. nedirba (b. l. 89).

2020 m. sausio 23 d. Darbo biržos sistemos išraše nurodyta, kad T. Ž. nuo 2019 m. lapkričio 28 d. registruotas darbo biržoje (b. l. 90).

2020 m. sausio 27 d. VĮ Registrų centro duomenimis T. Ž. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 91).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (sunkus sveikatos sutrikdymas). Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad T. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje A. P. atžvilgiu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl to, kad jis A. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pripažino visiškai ir paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. T. Ž. kaltę padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos ištyręs teismas pripažįsta įrodymais: kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo medicininiai dokumentai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, pažyma iš Policijos registruojamų įvykio registro ir kita teisme ištirta medžiaga. Kaltinamasis patvirtino, kad buvo neblaivus, kad kilo konfliktas su nukentėjusiuoju, kurio metu jis ir sužalojo nukentėjusįjį, neneigė, kad tai galėjo padaryti su mediniu tašu. Taigi T. Ž. savo tyčiniais veiksmais ir būdamas neblaivus nesunkiai sužalojo žmogų, nes 2019 m. lapkričio 8 d. apie 16 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su A. P. metu, tyčia mediniu tašu vieną kartą sudavė A. P. į dešinę ranką, vieną kartą į dešinįjį kelį, ne mažiau kaip du kartus spyrė į krūtinę, kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė į veidą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosrūvą kaktos kairėje, paviršines kairiojo viršutinio voko ir dešinės ausies kaušelio žaizdas, nosies kaulų lūžimą, VI-X dešinės pusės šonkaulių bei dešiniojo alkūnkaulio lūžius, kas vertintina kaip nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Šių aplinkybių kaltinamasis viso proceso metu neginčijo. Kaltinamasis veikė nekonkretizuota tyčia, nes jis, trenkdamas mediniu tašu sudavė nukentėjusiajam į dešinę ranką ir į dešinįjį kelį, taip pat spirdamas jam į krūtinę bei kumščiu sudavęs į veidą, neabejotinai suprato tokių savo veiksmų pavojingumą ir siekė padarinių, tačiau konkrečios sužalojimo pasekmės jam nebuvo svarbios. Kaltinamojo veiksmai padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra.

Bausmės skyrimas

T. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių prisipažino nuo pat proceso pradžios ir nuoširdžiai dėl padaryto nusikaltimo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, turėdamas teistumą, kas leidžia pripažinti esant T. Ž. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

Skirdamas T. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, baigta ir padaryta tyčia, taip pat į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. Ž. du kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto savo tėvo atžvilgiu (b. l. 70-75). Paskutiniuoju Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam buvo skirta arešto bausmė, kurią jis atliko. Kaltinamasis per paskutinius tris metus administracine tvarka baustas keturis kartus: du kartus už melagingą policijos iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga, už nustatytų karo prievolininkų pareigų nevykdymą, už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (b. l. 76-79), bedarbis (b. l. 90), T. Ž. registruotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 81), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 82). Įvertinęs visas šias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad T. Ž. teisiamas iš esmės už analogišką veiką trečią kartą, prieš tai skirtos švelnesnės bausmės nebuvo veiksmingos, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. Ž. paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. Ž. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs T. Ž. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog yra pagrindas atidėti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis). Nors T. Ž. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, tačiau nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio 1 dalies taikymui svarbios ir kitos aplinkybės. Teismų praktikoje kaltininko teistumas vertinamas kaip viena iš jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kuri visų kitų jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumoje neturi išskirtinės reikšmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-976/2016).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dėl esminių nusikaltimo aplinkybių savo kaltę pripažino nuo pat proceso pradžios, jis gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, jie susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų neturi. Bylos duomenimis kaltinamasis nedirba, tačiau nurodė, kad siekia įsidarbinti darbininku miško darbuose, kaip teigė posėdyje – po įvykio nebevartoja alkoholinių gėrimų, lankosi pas (duomenys neskelbtini), siekdamas įveikti (duomenys neskelbtini), jam taip pat padeda mama, šiuo tikslu vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Kaltinamasis yra jauno amžiaus. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamojo turimus teigiamus socialinius ryšius, jo pasiryžimą įveikti (duomenys neskelbtini), padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl teismas, įvertinęs visą visumą duomenų, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Teismo vertinimu, BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktuose numatytos pareigos teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Tuo atveju, jei T. Ž. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Vadinasi, sėkminga nuteistojo probacija priklausys tik nuo jo paties tolimesnių veiksmų. Tik tinkamai vykdydamas visus jam paskirtus įpareigojimus, visas probacijos tarnybos darbuotojų rekomendacijas, pavyzdingai elgdamasis ir sąžiningai dirbdamas, T. Ž. gali įrodyti, kad gali siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis ir gyventi tik pagal visuomenei priimtinas normas.

Dėl civilinio ieškinio

Panevėžio teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš atsakingo asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 500,12 Eur žalą už A. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 48-57). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma jau nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog nuteistojo veiksmai neabejotinai padarė šiam biudžetui 500,12 Eur žalą, kurios dydį patvirtina prie ieškinio pridėtos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės, ir žala iki šiol nėra atlyginta. Teismas pripažįsta, jog gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu jo patirtu sužalojimu, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam 2019 m. lapkričio 14 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-102). Ši kardomoji priemonė, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikinama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinis tašas, kuris paimtas 2019 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros metu ir kuris saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2019 m. lapkričio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintinas (b. l. 17, 19).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. Ž. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, T. Ž. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188784179) naudai 500,12 Eur (penki šimtai eurų ir 12 ct) turtinei žalai atlyginti.

T. Ž. išaiškinti, kad žalos atlyginimas turi būti pervedamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią Swedbank, AB.

T. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinį tašą, paimtą 2019 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros metu ir saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2019 m. lapkričio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.