- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-401-350/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui V. V.
teismo posėdyje išnagrinėjo V. V. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjos 2012-02-07 nutarimo, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-02-29 nutarimo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi netenkintas V. V. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Panevėžio PK VTS) tyrėjos 2012-02-07 nutarimą ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-02-29 nutarimą.
V. V. siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. P. vengimo pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką ir mokėti lėšas vaikui išlaikyti, t. y. pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atsisakytas pradėti iš esmės motyvuojant tuo, kad A. P. šių veiksmų negalėjo atlikti dėl tariamo jo vengimo A. P. nurodyti banko sąskaitą, į kurią ji galėtų pervesti pinigus vaiko išlaikymui. Pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimu civilinėje byloje A. P. yra nustatyta pareiga išlaikyti sūnų - A. V., kas mėnesį iki jo pilnametystės mokant po 300 Lt. Tačiau A. P. piktybiškai, sąmoningai, ilgą laiką bei sistemingai įvairiais būdais nevykdo savo pareigos pagal teismo sprendimą sumokėti lėšas vaikui išlaikyti. 2012-01-01 dienai išlaikymo įsiskolinimas buvo 6300 Lt.
V. V. mano, kad jokių kliūčių A. P. mokėti sūnaus išlaikymui periodines išmokas nėra ir nebuvo, jai buvo žinoma jo banko sąskaita, norėdama pervesti lėšas sūnui ji galėjo pasinaudoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, pervedant pinigus paštu ar kitokiomis grynųjų pinigų perlaidomis, kai užtenka nurodyti tik gavėjo vardą, pavardę ir adresą. Anot jo tyrėja, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą A. P. atžvilgiu pagal LR BK 164 str., nepagrįstai nutarime nurodė ir tai, kad jis su A. P. nepalaiko jokių ryšių. Pareiškėjo teigimu jie nuolat bendrauja ir telefonu, ir per SKYPE, ir asmeniškai jos atvykimo į Lietuvą metu, o taip pat susirašinėja su ja elektroniniu paštu.
Pareiškėjas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime nepagrįstai tvirtinama, kad esant sunkiai finansinei padėčiai, A. P. neturėjo jokių galimybių teikti išlaikymą savo sūnui. Pažymi, kad iš A. P. atstovo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) jis gavo papildomus duomenis apie jos pajamas, t. y., kad vien per 2011 m. gruodžio mėn. ji įnešė į asmeninę sąskaitą 4214 eurų, t.y. 14550 Lt), kas taip pat patvirtina, kad jos turtinė padėtis yra gera ir ji tikrai be pateisinamų priežasčių vengė mokėti pagal teismo sprendimą išlaikymą sūnui. O prokuroro užimta pozicija, kad šiuo metu, pagerėjus materialinei padėčiai A. P. suprasdama ir įvertindama susidariusią situaciją, neprieštarauja pagal galimybes kiekvieną mėnesį pervedinėti pinigines perlaidas į Lietuvą bei teikti sūnaus A. išlaikymui kitą būtiną materialią paramą yra neteisėta, nelogiška ir pažeidžianti visų lygiateisiškumo prieš įstatymą principą bei nepilnamečio A. V. teises į abiejų tėvų teikiamą išlaikymą, tame tarpe teisę gauti išlaikymą pagal teismo sprendimą. Juk teismas, priteisdamas išlaikymą A. visas nurodytas aplinkybes jau įvertino ir konstatavo, kad A. P. nurodyto dydžio išlaikymą teikti gali ir tokį išlaikymą iš jos priteisė.
Pareiškėjo nuomone, įvertinti A. P. gaunamas pajamas ir tuo pačiu jos faktinę galimybę teikti teismo priteisto arba mažesnio dydžio išlaikymą, galima tik atlikus ikiteismini tyrimą, kurio metu ir būtu surinkti bei įvertinti visi įrodymai apie A. P. gautas visu išlaikymo neteikimo laikotarpiu pajamas: tiek apie jos visu šiuo laikotarpiu faktiškai gautą darbo užmokestį, tiek Didžiojoje Britanijoje jai bei vaikams ar jos sugyventiniui išmokėtas socialines pašalpas/išmokas, būsto pašalpas ar kitokias išmokas, tiek apie jos Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje turimą turtą, santaupas bankuose bei nustačius kitas jos turtinę padėtį ir pajamas apibūdinančias aplinkybes. Tačiau pareiškėjo nuomone, prokuroras sprendimą priėmė nesurinkus ir visiškai nevertinus nurodytų įrodymų, kai baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai nustato pareigą pilnai, išsamiai ir visapusiškai atlikti tyrimą bei vertinti visetą tyrimo metu surinktų įrodymų.
V. V. akcentuoja, kad LR BPK 168 str. 1 d. imperatyviai nustato, kad pradėti ikiteisminį tyrimą galima atsisakyti tik tada, kai pareiškime (prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą) nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Pareiškėjo nuomone jo prašyme nurodytos aplinkybės (faktai) sudaro pagrįstą pagrindą įtarti A. P. įvykdžius nurodytą nusikalstamą veiką, o jo nurodytas aplinkybes ištirti ir dėl šio asmens veiksmų teisėtumo galima atsakyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
BPK 168 str. 1 d. bei 2 d. numato, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą.
V. V. pareiškime Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei skunde Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str., dėl vengimo pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką - A. V. nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., yra nustatyta pareiga išlaikyti sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu A. P. yra įpareigota teikti išlaikymą savo sūnui - A. V., po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos nuo 2010-04-01 iki A. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Panevėžio apygardos teismas 2010-12-23 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistu. Pareiškėjas akcentavo, kad A. P., nors ir gauna nemažas pajamas, tačiau piktybiškai, sąmoningai, ilgą laiką bei sistemingai nevykdo savo pareigos pagal teismo sprendimą sumokėti lėšas vaiko išlaikymui, dėl ko 2012-01-01 dienai 6300 Lt yra susidaręs įsiskolinimas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką (BK 164 str.) iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008)
2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu (skirtingai negu 1961 m. BK). Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, turėdamas turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.
Netinkamas tokios tėvų pareigos kaip išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimas vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą jie privalo tai daryti. Pagal teismų praktiką nėra nusikaltimo, kai asmuo, iš kurio priteisti alimentai savo vaikui išlaikyti, šios pareigos nevykdo dėl to, kad tam dėl pateisinamų priežasčių neturi lėšų.
Iš tyrėjos nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. V. prašymo matyti, kad ikiteisminis tyrimas atsisakomas pradėti iš esmės motyvuojant tuo, kad A. P. savo sūnui nemoka nustatytų periodinių išmokų dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas V. V. piktybiškai vengia nurodyti sąskaitą į kurią ji galėtų pervesti pinigus ir kad sužinojusi sąskaitos numerį ji iškart pervedė 285 Lt. Tokią išvadą tyrėja grindė telefoniniu pokalbiu su A. P. advokatu.
Tuo tarpu prokuroras atmesdamas V. V. skundą ir atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavo, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas vadovaujantis BPK 168 str. nuostatomis, t. y. nenustačius A. P. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 164 str. sudėties požymių. Prokuroras savo sprendimą argumentavo tuo, kad atlikus medžiagos tyrimą nustatyta, jog A. P. savo pareigos išlaikyti sūnų nevykdė dėl finansinių sunkumų, nes tuo metu jos sugyventinis nedirbo, jai teko išlaikyti du nepilnamečius sūnus. Prokuroras nurodė, kad vertinant V. V. skunde pateiktas pažymas apie A. P. gaunamas pajamas Didžiojoje Britanijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji nenurodė kitų būtinų išlaidų reikalingų mažamečių vaikų išlaikymui, lėšų šeimos minimaliems poreikiams tenkinti, lėšų vyresniojo sūnaus mokymuisi, transporto paslaugų ir kitų nenumatytų lėšų sveikatos priežiūrai. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, patikrinęs tyrėjos 2012-02-07 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tačiau tiek tyrėjos bei prokuroro nutarimuose, tiek skundžiamojoje nutartyje padarytos išvados, jog nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str. požymių, visiškai nepagrįstos medžiagos duomenimis.
Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad joje nėra visiškai jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių skundžiamų sprendimų motyvus, kad A. P. tikrai neturėjo galimybėmis teikti išlaikymą savo sūnui. Taip pat atkreipiamas dėmesys , kad tyrėjos bei prokuroro nutarimuose nurodytos aplinkybės, pateisinančios A. P. nevykdymą teismo sprendimu jai nustatytos pareigos teikti išlaikymą savo mažamečiui sūnui iš esmės skiriasi. Akivaizdu, jog tai lėmė, kad tokios išvados nėra ir negali būti paremtos jokiais objektyviais duomenimis, kadangi tokių, be pareiškėjo pateiktų, medžiagoje niekas ir nerinko, be V. V. apklausos buvo apsiribota tik tyrėjos surašytu tarnybiniu pranešimu, todėl daroma išvada, kad skundžiamuose sprendimuose padarytos išvados yra aiškiai išgalvotos.
Kadangi V. V. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaiką yra pagrįstas jo pateiktais duomenis apie tai, jog A. P. turi pareigą išlaikyti vaiką ir jos nevykdo (vietoj turimų mokėti vaiko išlaikymui 300 litų kas mėnesį, ji daugiau nei per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš viso sumokėjo tik 285 litus ir tai padarė jau po to, kai V. V. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo) akivaizdu, kad V. V. pareiškime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi, taip pat nėra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vadinasi, pagal V. V. pareiškimą ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta aiškiai pažeidžiant BPK 168 str. nuostatas, todėl tyrėjos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra aiškiai neteisėtas. Tuo pačiu nepagrįsti ir neteisėti ir kiti skundžiami sprendimai - tiek prokuroro nutarimas, tiek teismo nutartis.
Tik atliekant ikiteisminį tyrimą galima surinkti objektyvius duomenis, kuriuos įvertinus galima būtų padaryti pagrįstą išvadą, dėl kokių priežasčių A. P. nevykdė pareigos išlaikyti sūnų ir tuo remiantis spręsti jos baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu Panevėžio miesto apylinkės teismo yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei tvarkos pakeitimo šiuo atveju nėra reikšminga. Kol teismo sprendimas, kuriuo iš A. P. yra priteistas išlaikymas A. V., yra galiojantis, jis privalo būti vykdomas.
Esant nurodytoms aplinkybėms 2012-02-07 tyrėjos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o tuo pačiu ir 2012-02-29 prokuroro nutarimas bei 2012-04-02 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, naikinami.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
2012-04-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
2012-02-07 Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2012-02-29 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą atmesti V. V. skundą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinti.
Ši nutartis neskundžiama.