Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui R. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados tyrėjas E. J. 2010-07-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 22P-329290-10 Ž. R., kad jis 2010-07-19, 19 val. 25 min. Kaune, K. Donelaičio g. prie namo Nr. 29, viešoje vietoje, būdamas neblaivus, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigas einančius policijos pareigūnus ir nevykdė jų teisėtų nurodymų. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 187 str. 2 d. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-09-23 nutarimu nutarė Ž. R. nubausti 150 Lt bauda pagal ATPK 187 str. 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-05 nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-09-07 nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Ž. R. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., sudėties. Teismas nurodė, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir pareigūnų tarnybinių pranešimų, Ž. R. protokolas surašytas dėl to, kad jis Donelaičio g. prie namo Nr. 29, įžeidinėjo policijos pareigūnus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. R. ir visi liudytojai patvirtino, kad Ž. R. su draugu buvo pastebėti sėdintys netoli viešbučio „Neris“ K. Donelaičio gatvėje. Iš gatvių plano matyti, kad K. Donelaičio gatvėje esantis pastatas, pažymėtas Nr. 29, yra giliai kiemuose, todėl jis negali būti nurodomas kaip įvykio, įvykusio prie pat gatvės, adresas. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole dėl teisėto policijos pareigūno nurodymo nevykdymo turi būti konstatuota ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo (teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas) sudėtis: pirmiausia kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-841/2006). Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų, prie Ž. R. ir R. K. pareigūnai privažiavo, įtardami, jog jie viešoje vietoje vartoja alkoholį, t.y. geria alų. Kaip nurodė D. M., būtent dėl to Ž. R. ir R. K. buvo sulaikomi ir vežami į policijos komisariatą. Tačiau nei R. K., nei Ž. R. dėl šio pažeidimo nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nebuvo paimti įrodymai – alaus tara – kuo remiantis būtų galima konstatuoti, jog R. K. ir Ž. R. padarė teisės pažeidimą. Taip pat nebuvo surašyti protokolai už girto asmens pasirodymą viešoje vietoje, nors tiek R. K., tiek Ž. R. (pastarasis vengė girtumo nustatymo) buvo nustatytas neblaivumas. Esant šioms aplinkybėms, neaišku, kokiu pagrindu Ž. R. buvo vežamas į policijos komisariatą, o taip pat kokių teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdė. Nors tarnybiniuose pareigūnų pareiškimuose nurodyta, jog Ž. R. nevykdė pareigūnų reikalavimų jų nekoneveikti ir neįžeidinėti, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog reikalavimas buvo vykti į policijos komisariatą dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje, pareigūnų gąsdinimo, įžeidinėjimo, teleskopinės lazdos turėjimo, tačiau nustatyti, kuo pasireiškė gąsdinimas ir įžeidinėjimas teismo posėdžio metu nebuvo galimybės. Kadangi, duomenų, jog Ž. R. viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus ar turėjo teleskopinę lazdą – teismui nepateikta, todėl ir nėra duomenų teigti, jog policijos pareigūnų reikalavimas vykti į komisariatą buvo teisėtas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ATPK 187 str. 2 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinę bylą Ž. R. atžvilgiu nutraukė (ATPK 250 str. l d. l p.) (prijungta Kauno miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-652-593/2012).

Pareiškėjas patirtą žalą kildina iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados pareigūnų veiksmų, aplaidžiai atliktų jiems vykdant tarnybines pareigas, neteisėtai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurio jis nepadarė. Pareiškėjo nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, buvo priverstas rinkti įrodymus, vykti į teismo posėdžius, ginčyti neteisėtą priimtą teismo nutarimą pagal atsakovo surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (žr. šiuo klausimu Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4–689/2003).

Vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje išsamiai išdėstyta, kodėl administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nuobaudos skyrimas negali būti sutapatinami su viešuoju administravimu (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4–689/2003. Administracinių teismų praktika Nr. 4, 270-277 p.). Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, nors vidaus tarnybos sistemos pareigūnas ir yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 4 d.), o vidaus tarnybos sistemos tarnybos pareigūnų atliekamos eismo priežiūros saugumo funkcijos ir gali būti laikomos viešuoju administravimu (pvz., eismo reguliavimas; Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 str. 1 d., 6 str. 2 d. 1, 2 p.), tačiau kai susiduriama su administraciniais teisės pažeidimais, jų tyrimas, nagrinėjimas, užtikrinimo priemonių taikymas patenka į specialią administracinių teisės pažeidimų teisenos sritį.

Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.; 6.250 str.). Vis dėlto CK 6.271 str. 1 d. nurodyta, jog žalą atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 str. 3 d. numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“. Taigi neteisėtu aktu laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, atsakovui pagal CK 6.271 str. prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Civilinio kodekso 6.271 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (žr. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17 – 1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A14–751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(442)-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A882-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A444-159/2011).

Minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas nepatenka į viešojo administravimo sritį, tačiau ši išvada neleidžia teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama, tačiau ji atlyginama ir pareiškėjo skundas gali būti tenkinamas tik nustačius visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str.).

Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11.-652-593/2012 duomenų, teismo 2012-09-07 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Ž. R. atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., sudėties, matyti, kad pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už pažeidimą, kurio jis nepadarė (ATPK 250 str. 1 p.), nes pažeidimo medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieštaringi ir nepatvirtinantys Ž. R. galimai padaryto teisės pažeidimo, todėl pripažintina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados pareigūnai neįvykdė pareigų, numatytų ATPK 280 str. 4 p., 284 str., t.y. išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, gauti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjui nepagrįstai surašytas administacinio teisės pažeidimo protokolas dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas, tiesiogiai turėjęs įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, ir pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, žr. administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010, A756-1958/2012).

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patikslino, jog pareiškėjas patyrė 110,23 Lt turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos ruošiant teismui procesinius dokumentus ir jų priedus- rašytinius įrodymus bei kelionės išlaidos vykstant į susitikimus su advokatu dėl teikiamos teisinės pagalbos (b.l. 10,11, 13-15, 60, 119).

Taip pat pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą pagrindžia tuo, kad dėl nepagrįstai surašyto administacinio teisės pažeidimo protokolo ir neteisėto nutarimo skirti administracinę nuobaudą jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui buvo sukeltas pažeminimas, šokas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, buvo pažemintas kaimynų ir giminių tarpe, pablogėjo bendravimo galimybės su draugais ir giminėmis, kentėjo nuo depresijos, nemigos, buvo sulaikytas apie tris val. policijos areštinėje nehigieniškoje patalpoje, administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimas pagal 2010- 07-19 nepagrįstai surašytą protokolą tęsėsi gana ilgą laiko tarpą iki 2012-09-07, kai teismas nutraukė admistracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-652-593/2012, b.l.2, 140-143).

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pareiškėjo teiginiais dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų, neigiamų patirtų emocijų, taip pat jų intensyvumo. Akivaizdu, kad neteisėtai ir nepagrįstai paskirta nuobauda (ir rezultato prasme, ir tai, kad jis turėjo dalyvauti nuobaudos skyrimo procese, rašyti pasiaiškinimus, rinkti įrodymus) galėjo sukelti itin neigiamą emocinę reakciją. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš 2012-09-07 nutarimo administracinėje byloje Nr. Nr. A2.11.-652-593/2012, b.l. 140-143) matyti, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjui skirti nuobaudą nepagrįstai surašyto protokolo pagrindu, tai savo ruožtu patvirtina valstybės institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus.

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio jis nepadarė (nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo pagrindu skirtinui nuopbaudą), teismo nuomone, yra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos (policijos) pareigūnų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamą jo asmens vertinimą, emocinę depresiją, ir tai patvirtina pareiškėjo pateikti paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, ir tai yra pagrindas pripažinti, jog tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės, kurią jis patyrė gindamas savo pažeistas teises, ir neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas yra pagrindas priteisti pareiškėjui 110,23 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (atsižvelgiant į pareiškėjo teisių pažeidimo laiką, jog dėl patirtų išgyvenimų jis neturėjo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms) iš atsakovo Lietuvos valstybės, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjo atstovas advokatas O. B. (Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-10-05 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3156-3983 pareiškėjui Ž. R. paskirta 100 proc. antrinė teisinė pagalba) bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai 200 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b.l. 10,11, 115, 58, 60).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šiame straipsnyje yra įtvirtinta bendra išlaidų atlyginimo taisyklė, kad „moka pralaimėjusi šalis“, išskyrus atvejus, kada šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tuo atveju CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Sprendimas priimtas iš dalies pareiškėjo naudai. Tokiu atveju iš dalies valstybės naudai turi būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos iš ginčą pralaimėjusios šalies. Tačiau šiuo atveju ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Tokiu būdu nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., 44-45 str., teisėja,

nusprendžia:

Skundą patenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (kodas 191008196), 110,23 Lt (vieną šimtą dešimt Lt ir dvidešimt tris ct) turtinės ir 500 (penkis šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui Ž. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.