Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Č. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. Č. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, R. Č. į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. sausio 11 d. 12.57 val. iki 2025 m. sausio 12 d. 15.10 val. – 2 paros, prilyginant jas 4 laisvės apribojimo dienoms, ir nuspręsta laikyti, kad R. Č. atliko 4 dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, J. Č. (turi būti R. Č.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo (turi būti nuosprendžio) įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Č. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė į tai, jog pastarasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, anksčiau jau yra teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmę atlikęs, teistumas jam neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, yra neįgalus, tai riboja jo galimybę dirbti, už smurtą artimoje aplinkoje teisiamas nebe pirmą kartą, laikomas teistas 2 kartus, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nukentėjusysis nurodė, kad atleido sūnui, prašė jo nebausti. Teismas padarė išvadą, jog R. Č. kritiškai vertina savo elgesį, nes pripažįsta, kad nusikaltimą padarė dėl alkoholio poveikio, sutinka gydytis, planuoja išsikraustyti iš tėvo namų, kreiptis dėl socialinio būsto jam suteikimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bausmės tikslai R. Č. bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pastarąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei gydytis nuo alkoholizmo. Teismo vertinimu, būtent laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo R. Č. yra tinkamiausia, nes jis nurodė, jog visas nusikalstamas veikas yra padaręs dėl alkoholio įtakos, sutikimą gydytis išreiškė posėdžio metu. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – tėvą, teismas sprendė, kad yra pagrindas skirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

9. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pripažinti R. Č. recidyvistu, šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir skirti R. Č. arešto bausmę.

10. Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 27 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, toks įstatymo pakeitimas lengvina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

11. Iš bylos medžiagos (1 t., b. l. 120–129) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. Č. naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas anksčiau teistas 8 kartus už tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, R. Č. net 6 kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą savo tėvams, paskutinį nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, prieš savo tėvą jis įvykdė praėjus vos 7 mėnesiams po jo išregistravimo iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikus bausmę, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo R. Č. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą savo motinai. Tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, priešingai, toliau vykdo analogiškus nusikaltimus. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo naujai padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę, pripažįsta R. Č. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas R. Č. recidyvistu ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos aplinkybės nepripažindamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, priėmė neteisingą sprendimą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

12. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai R. Č. bus pasiekti paskyrus jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, gydytis nuo alkoholizmo, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Kaip jau minėta, naują nusikaltimą savo artimo giminaičio – tėvo atžvilgiu R. Č. įvykdė būdamas anksčiau net 6 kartus teistas už fizinio skausmo sukėlimą savo tėvams, neišnykus teistumui, praėjus vos 7 mėnesiams po jo išregistravimo iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, todėl nėra jokio pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad R. Č. kritiškai vertina savo elgesį. Priešingai, nuteistojo asmenybė ir jo daromų nusikaltimų pobūdis akivaizdžiai rodo, jog jis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo visiškai nekeičia – toliau girtauja ir, būdamas neblaivus, daro analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl to R. Č. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui išsakyti teiginiai, kad jis kreipsis į seniūniją dėl gyvenamosios vietos jam skyrimo, pradės dirbti, gydysis nuo alkoholizmo, vertinami kaip deklaratyvūs, nes R. Č., būdamas laisvėje, turėjo visas galimybes pakeisti savo gyvenimo būdą – gydytis priklausomybę nuo alkoholio, dirbti ir pan., tačiau to nedarė. Pastebėtina, jog netinkamo nuteistojo elgesio nepateisina ir aplinkybė, kad pastarajam yra nustatytas neįgalumas ir tik 45 procentų darbingumas (1 t., b. l. 155). Be to, nors ankstesniais nuosprendžiais R. Č. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnyje, buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, akivaizdu, kad tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, šiomis bausmėmis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Todėl dar kartą skirti R. Č. laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojimus nustatytu laiku būti namuose (kuriuose, kaip matyti iš nuteistojo atžvilgiu priimtų teismo nuosprendžių, jis girtauja ir daro nusikaltimus prieš savo tėvus), gydytis nuo alkoholizmo (2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu nuteistajam jau buvo skirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo), taip pat dar kartą skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri nuteistajam jau buvo paskirta 3 ankstesniais nuosprendžiais (Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. sausio 26 d. bei 2023 m. birželio 8 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais), nėra pagrindo, nes akivaizdu, jog nei įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, nei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nedaro.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad R. Č. padarė 1 nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nuteistasis nusikalto būdamas anksčiau teistas 8 kartus, iš jų 6 kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą savo tėvams, su kuriais jis kartu gyvena, ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 131–137), nedirba (1 t., b. l. 139), yra nustatyta 1 nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir 2 atsakomybę sunkinančios aplinkybės, anksčiau jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnyje, jau ne kartą buvo skirtos švelnios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, sprendžia, jog tik paskyrus R. Č. maksimalią už nusikaltimą skirtiną arešto bausmę (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto), jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad R. Č. kaltu prisipažino, pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nuteistajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Taigi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai nuteistajam R. Č. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

14. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 61 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 61 straipsnio pakeitimai panaikino skiriamos bausmės dydžio skaičiavimą nuo bausmės vidurkio. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 bei 4 dalių redakcija šiuo atveju R. Č. teisinės padėties lengvinimo aspektu neįtakoja, nes yra nustatyta ne tik 1 nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir 2 jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

15. Apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjas pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centro 2025-03-14 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų registracijos“, iš kurios matyti, jog R. Č. registruotas gydymo įstaigoje dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų, jam nustatytos diagnozės, VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centre paslaugos teiktos nuo 1999 m. iki 2018 m., taip pat 2019 m., 2022 m. gydytas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21). Baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjas advokatas kėlė klausimą dėl to, ar R. Č. dėl savo psichikos sutrikimų suprato savo nusikalstamų veikų esmę ar buvo pakaltinamas, ar jam reikalingas gydymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tokius duomenis bei teismo posėdžio metu proceso dalyvių išsakytą nuomonę, nutarė atnaujinti byloje įrodymų tyrimą, išsireikalauti nuteistojo medicininius duomenis ir apklausti ekspertą.

15.1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė J. P. paaiškino, jog pagal jai pateiktus nuteistojo medicininius dokumentus gali teigti, jog R. Č. iš vaikystės nustatytas raidos sutrikimas, vėliau diagnozė patikslinta ir nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Eigoje išaiškėjo alkoholio vartojimo problemos. Nuo 2019 metų iki 2022 metų jis 4 kartus buvo gydytas stacionare dėl alkoholio problemų, jam nustatytos papildomos diagnozės, tai psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio, vartojant alkoholį, kiti elgesio sutrikimai. Kadangi lengvas protinis atsilikimas yra nuolatinė asmens būsena, tai lengvas intelekto defektas netrukdė suvokti atliekamų veiksmų, galimai padarant nusikalstamą veiką 2025-01-11. Nustatyti psichikos sutrikimai neužkirto kelio asmeniui suvokti, suprasti savo daromos veikos pavojingumo, t. y. jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Sprendžiant iš to, kiek susipažino su pateiktas dokumentais, jis galėjo suprasti savo veiksmus ir negalėtų būti pripažintas nepakaltinamu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jei teismas skirtų užduotį, ji, remdamasi medicinine dokumentacija, duotų išvadą, jog ekspertizė R. Č. nėra reikalinga.

15.2. Įvertinusi šias paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyta, jog R. Č. sveikatos sutrikimai netrukdo asmeniui suprasti savo veiksmų, juos valdyti, taip pat nėra kliūtis jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimo įvykdymą.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

16. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

17. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. R. Č. už 1 nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama arešto bausmė, todėl yra formali sąlyga spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, R. Č. nusikalto būdamas anksčiau teistas 8 kartus, iš jų 6 kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, padarytus savo tėvams, neišnykus teistumui, praėjus vos 7 mėnesiams po jo išregistravimo iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, o tai rodo, jog nuteistasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai savo elgesio nevertina ir jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Be to, R. Č. nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, baustas administracine tvarka, ankstesniais nuosprendžiais R. Č. 3 kartus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, visais atvejais buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – BK 75 straipsnis, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Taigi, nors įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju sprendžiama, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad dar kartą pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus R. Č. polinkius ir ateityje jis tikrai nusikaltimų nebedarys. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) atitinkamų pareigų paskyrimo nepakaktų R. Č. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad, sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-51-788/2021, 2K-67-697/2021).

20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi nuteistajam R. Č. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys (2 t., b. l. 15). Šiaulių apygardos teisme 2025 m. balandžio 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš R. Č. valstybės naudai priteisti 158,33 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, paduotą nuteistojo R. Č. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, ir šis skundas yra tenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog išieškoti iš nuteistojo R. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo ir šių išlaidų neišieško.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti R. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. Č. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei gydytis nuo alkoholizmo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. Č. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei gydytis nuo alkoholizmo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, R. Č. į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. sausio 11 d. 12.57 val. iki 2025 m. sausio 12 d. 15.10 val. – 2 paros, prilyginant jas 4 laisvės apribojimo dienoms, ir nuspręsta laikyti, kad R. Č. atliko 4 dienų laisvės apribojimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. Č. (turi būti R. Č.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo (turi būti nuosprendžio) įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

R. Č., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), R. Č. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. Č. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. sausio 11 d. 12.57 val. iki 2025 m. sausio 12 d. 15.10 val. – 2 sulaikymo paras, prilyginant jas 2 arešto paroms, ir laikyti, kad R. Č. yra atlikęs 2 parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime.

Išaiškinti nuteistajam R. Č., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai (Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai, esančiai Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +37034656442) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo R. Č. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.