Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodytų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti, teista:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį galutine 12 MGL (1 560 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 34 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme;

5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat įpareigojant iki 2021 m. spalio 1 d. atlyginti visą nusikalstamais veiksmais civiliniams ieškovams padarytą žalą (603,51 Eur);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine 16 parų arešto bausme (bausmė atlikta, 2021 m. liepos 28 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padarius labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 3536/2022(01) nurodyta, kad A. B. padaryta muštinė žaizda kaktoje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje, kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis bei laiku (2022 m. lapkričio 5 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (b. l. 35-36).

2022 m. lapkričio 5 d. 04:09:03 val. A. M. nustatytas 1,45 promilės girtumas (b. l. 16).

2022 m. lapkričio 7 d. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 40-41).

2022 m. lapkričio 16 d. civilinė ieškovė Vilniaus teritorinės ligonių kasa pateikė 21,51 Eur ieškinį dėl žalos atlyginimo (b. l. 63-65).

Motyvuojamoji dalis

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Byloje yra įrodyta, kad A. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu. Tokią išvadą leidžia daryti kaltinamosios parodymai, pagal kuriuos ji su pažįstama užėjo į „Laimės smuklę“, ten išgėrė alkoholio, pašoko ir prisėdo prie tų moterų. Paskui viena mergina priėjo ir pasakė, kad viena iš tų moterų jas apkalbinėja negražiais žodžiais. Ji buvo labai nervinga, stresuota ir nieko nesiaiškinus priėjo prie jos, paėmė ją už plaukų ir trenkė į stalą, porą kartų trenkė galvą į stalą. Tiesiog paėmė ją už plaukų ir trenkė į stalą. Iš pradžių nesuprato, ką daro, bet kai prasiblaivė suprato, ką padarė ir labai gailėjosi. Tai, kad kaltinamoji įžūliai elgėsi viešoje vietoje, smurtavo A. B. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, patvirtina liudytojų A. M., J. M., nukentėjusiosios A. B. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 3536/2022(01).

Anksčiau nurodyti A. M. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl tokio jos elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika neabejotinai buvo padaryta viešoje vietoje – kavinėje „Laimės smuklė“, adresu Žirmūnų g. 68 a, Vilniuje, kurioje nusikaltimo darymo metu buvo ne tik nukentėjusioji, tačiau ir kiti asmenys.

Apibendrinant, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamoji A. M. 2022 m. lapkričio 5 d., apie 03.21 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1.45 promilių girtumas), viešoje vietoje – kavinėje „Laimės smuklė“, adresu Žirmūnų g. 68 a, Vilniuje, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios rimtos priežasties, priėjusi prie stalo sėdinčios A. B., sugrėbė rankomis pastarajai už plaukų ir ne mažiau kaip du kartus trenkė A. B. galvą į stalą, tuo padarydama nukentėjusiajai A. B. muštinę žaizdą kaktoje su aplinkine poodine kraujosruva ir poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojis A. M. viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

III. Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Už nusikaltimo, įtvirtinto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Spręsdamas dėl A. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tai, kad veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką bei A. M. asmenybę – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, ji teista, bausta administracine tvarka, dirbanti. Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytos jos paskirties, yra laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, A. M. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 5 d. 03.40 val. iki 2022 m. lapkričio 5 d. 15.18 val. (b. l. 78-79, 94-95), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

IV. Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Nukentėjusioji A. B. 2022 m. lapkričio 7 d. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 40-41). 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu A. B. pripažinta civiline ieškove (b. l. 42). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ji patyrė fizinį skausmą, liko randas, reikės išlaidų vaistams, plastinei operacijai, turi nedarbingumą, kurio posekoje jau patyrė nuostolius nedirbdama. Įvykio metu patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, kreipėsi į psichologą, psichologo pagalbos vieno vizito kaina 60 Eur. Taip pat patyrė nepatogumus už kuro išlaidas, važinėjant pas gydytojus, psichologą, policiją ir kt. Užpuolimo metu patyrė pažeminimą, emocinį sutrikdymą.

Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajai A. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes.

Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, A. B. buvo padaryta muštinė žaizda kaktoje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. M. įžūlus elgesys buvo demonstruojamas viešoje vietoje, be jokios rimtos priežasties, ji priėjusi prie stalo sėdinčios A. B., sugrėbė rankomis pastarajai už plaukų ir trenkė A. B. galvą į stalą, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad išties A. B. jautėsi nemaloniai ir dėl kaltinamosios veiksmų patyrė nepatogumų. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajai išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas. Be kita ko, pažymėtina, jog kaltinamoji A. M. teisminio nagrinėjimo metu išreiškė gailestį dėl savo veiksmų, dalinai sutiko su civiliniu ieškiniu.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai A. B. nustatytinas 1 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose pagal BK 284 straipsnį, tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-648/2015). Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamosios A. M. padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jos turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamosios ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje taip pat nurodė, kad reikės išlaidų vaistams, plastinei operacijai, kreipėsi į psichologą, taip pat patyrė kuro išlaidas. Visgi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji patyrė turtinę žalą bei koks jos dydį. Siekiant išsaugoti nukentėjusiajai galimybę kreiptis į teismą dėl šios žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, jos civilinis ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas, nukentėjusiajai A. B. paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Byloje taip pat civilinė ieškovė Vilniaus teritorinės ligonių kasa pateikė 21,51 Eur ieškinį dėl žalos atlyginimo. BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Kaltinamoji teismui pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2023 m. sausio 25 d. J. K. Valstybinei ligonių kasai už A. B. gydymą pervedė 21,51 Eur (b. l. 167). Teisiamojo posėdžio metu A. M. nurodė, kad J. K. yra jos draugė. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinė žala yra atlyginta, civilinis procesas dėl žalos atlyginimo nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jai 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 5 d. 03.40 val. iki 2022 m. lapkričio 5 d. 15.18 val., kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti A. B. naudai iš A. M. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.