Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjams uždarajai akcinei bendrovei „Nemokumas LT“ ir A. S. dėl sprendimo dalies panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Nemokumo priežiūros komitetas, uždaroji akcinė bendrovė „Kulpės slėnis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodo, kad 2020 m. liepos 24 d. AVNT gautas A. A. skundas. 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu AVNT informavo A. A. apie priimtą sprendimą pradėti pareiškėjų patikrinimą, taip pat informavo pareiškėjus apie priimtą sprendimą atlikti patikrinimą.

2021 m. kovo 18 d. išvados projektas Nr. D4-655 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus „Nemokumas LT“, UAB veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvados projektas) pateiktas AVNT direktoriaus pavaduotojui. 2021 m. kovo 31 d. išvada Nr. D4-776 (toliau – ir Išvada) pateikta AVNT direktoriui. 2021 m. balandžio 22 d. Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje buvo pritarta AVNT siūlomoms poveikio priemonėms pareiškėjams. 2021 m. gegužės 3 d. priimtas AVNT direktoriaus įsakymas Nr. V4-94 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).

Skundžiamu sprendimu konstatuota, kad pareiškėjai pažeidė: Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir ĮBĮ) 31 straipsnio 2 punktą, kadangi likviduojant Įmonę, pareiškėjai netinkamai disponavo Įmonės lėšomis, t. y. iš kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtų lėšų teikė paskolas „Nemokumas LT“, UAB darbuotojams jų asmeniniams interesams tenkinti; ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, kadangi ne pagal paskirtį naudodami kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtas lėšas (išskirtinai tenkindami tik „Nemokumas LT“, UAB darbuotojų interesus), elgėsi nevienodai su visais proceso dalyviais, t. y. negynė visų kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės teisių ir interesų; ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį, kadangi administruodami Įmonės bankroto procesą, Įmonės turtą pardavė pačių pareiškėjų vadovo J. G. (J. G.) atstovaujamai (kontroliuojamai) likviduojamai įmonei LUAB „Eko augalai“.

Už nustatytus pažeidimus „Nemokumas LT“, UAB, kaip subjektui, atsakingam už Įmonės nemokumo proceso administravimą, buvo skirta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas. A. S., „Nemokumas LT“, UAB vadovui ir darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą, taip pat buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkto numatyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas.

LAGK sprendime teigiama, kad AVNT direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 37.2 papunktyje nustatytas 6 mėn. terminas, nagrinėjant 2021 m. liepos 24 d. (LAGK sprendime klaida, nes abu skundai yra 2020 m.) skundą buvo pasibaigęs, o ta aplinkybė, kad AVNT netyrė A. A. pirminio 2020 m. sausio 29 d. prašymo dėl tapačių pažeidimų, savaime negali pagrįsti AVNT atlikto tyrimo dėl 2020 m. liepos 24 d. skundo teisėtumo. LAGK vertinimu, pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina 2020 m. sausio 29 d., kai buvo pateiktas pirminis skundas.

LAGK padarė išvadą, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų individualiam teisės aktui ir negali būti pripažintas teisėtu.

Taisyklių 37.2 papunktyje nustatytas 6 mėn. terminas sietinas su teikiamame skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo diena ar turėjimo paaiškėti asmeniui diena, kuris teikia tokį skundą, o ne AVNT, kaip teigiama LAGK sprendime. AVNT gavus pirminį A. A. 2020 m. sausio 29 d. prašymą, galiojo kitos AVNT direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (neteko galios nuo 2020 m. liepos 9 d.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus esamas faktines aplinkybes dėl Taisyklių galiojimo bei JANĮ reglamentavimą (JANĮ 136 straipsnio 6 dalį, kurioje nurodyta, kad poveikio priemonės gali būti skiriami ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos), LAGK sprendimu buvo netinkamai įvertintos AVNT teisės ir galimybės atlikti neplaninį nemokumo administratoriaus „Nemokumas LT“, UAB veiklos patikrinimą pagal 2020 m. liepos 24 d. skundą.

LAGK sprendime nepagrįstai nustatyta faktinė aplinkybė, kad AVNT už 2018 m. gegužės 14 d. padarytą pažeidimą (2018 m. gegužės 14 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymas, kuria remiantis Įmonės savininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas buvo parduotas LUAB „Eko augalai“, atstovaujamai likvidatoriaus J. G., kuris taip pat tuo metu buvo ir Nemokumas LT, UAB vadovas) taip pat poveikio priemonę pritaikė „Nemokumas LT“, UAB vadovui.

Tuo metu „Nemokumas LT“, UAB vadovu buvo J. G., o poveikio priemonę AVNT skyrė A. S. (tačiau ne už 2018 m. gegužės 14 d. sandorio sudarymą), kuris nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki Įmonės išregistravimo administravo Įmonės bankroto procesą, o nuo 2019 m. kovo 14 d. buvo paskirtas Nemokumas LT“, UAB vadovu (žr. Išvados 4 psl.).

Poveikio priemonė A. S. buvo skirta už lėšų, kurios buvo skirtos Įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimui, skolinimą „Nemokumas LT“, UAB darbuotojams jų asmeniniams interesams tenkinti. Minėti veiksmai buvo atlikti nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., t. y. tuo metu, kai A. S. administravo Įmonės bankroto procesą ir tapo „Nemokumas LT“, UAB vadovu.

Tiek JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte, tiek iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusioje ĮBĮ 117 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos iš esmės analogiškos poveikio priemonė, t. y. AVNT nustačiusi, kad administratorius fizinis ar juridinis asmuo, administratoriaus juridinio asmens vadovas ar darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, turi dvi galiojančias nuobaudas, turi kreiptis į Komisiją ir pateikti siūlymą panaikinti atitinkamai bankroto administratoriui fiziniam asmeniui, administratoriaus juridinio asmens vadovui ar darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, administratoriaus pažymėjimo galiojimą arba išbraukti juridinį asmenį iš Sąrašo.

Paskyrus analogišką poveikio priemonę, t. y. teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, tiek pagal JANĮ ar ĮBĮ, pačios poveikio priemonės galutinis rezultatas būtų tas pats. Įsigaliojus JANĮ, pasikeitė tik tokios poveikio priemonės skyrimo procedūra.

Kadangi neplaninis „Nemokumas LT“, UAB veiklos patikrinimas buvo pradėtas ir Skundžiamas sprendimas priimtas jau galiojant JANĮ, AVNT ir poveikio priemones taikė tokias, kokios yra nustatytos JANĮ 136 straipsnyje, bei jas taikydama vadovavosi jų skyrimo procedūra, kuri yra numatyta tiek pačiame JANĮ, tiek kituose teisės aktuose reglamentuojančiuose nemokumo administratorių priežiūrą, tuo labiau, kad ĮBĮ reglamentuotų procedūrų neįmanoma atlikti dėl objektyvių priežasčių.

AVNT vertinimu, LAGK sprendime ignoruoja faktą, kad minėtais veiksmais pareiškėjai pažeidė imperatyvias ĮBĮ nuostatas (pvz., ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis, 31 straipsnio 2 punktas), kurios būtent ir užtikrina Skundžiamame sprendime nurodomų tiek kreditorių, tiek Įmonės interesų apsaugą bei apskritai garantuoja viso nemokumo proceso skaidrumą. Tai yra vieni iš pamatinių viso nemokumo proceso principų ir jų nesilaikymas daro rimtą žalą visam nemokumo procesui bei pasitikėjimui juo.

AVNT neturėjo pareigos vertinti, ar pareiškėjai savo veiksmai padarė realią žalą pačiai Įmonei ir jos kreditoriams, kadangi Skundžiamame sprendime nustatyti pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl esamoje situacijoje materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas. Faktas, jog Nemokumo administratorius disponavo bankrutuojančios įmonės lėšomis kaip savo nuosavomis, jau savaime negali būti kitaip vertinamas, kaip pažeidžiantis esminius įstatyme įtvirtintus nemokumo administravimo principus.

Vertinant kiekvieno nemokumo administratoriaus veiksmus bei sprendžiant, kokią poveikio priemonę skirti konkrečiu atveju, reikia atkreipti dėmesį, kad administruojant nemokumo procesus egzistuoja ir viešasis interesas (kurio atskirai įrodinėti nereikia), taigi AVNT, kaip priežiūros institucija, taip pat turi įvertinti, ar jis nebuvo pažeistas.

Toks griežtas pareiškėjų veiksmų vertinimas neprieštarauja administracinėje teisėje įtvirtintai priežiūros institucijai teisei, įvertinus faktines aplinkybes, pasirinkti taikomą poveikio priemonę.

LAGK pagrįstai pritarė pareiškėjų argumentui, kad, remiantis Nemokumo administratorių veiklos patikrinimo taisyklių 37.2 papunkčiu, neplaninis patikrinimas buvo pradėtas neteisėtai.

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjai, nesutikdami su Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V4-94, kreipėsi į Komisiją prašydami: 1) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. V4-94 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams „Nemokumas LT“ UAB ir A. S. skyrimo“; 2) panaikinti Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio 2021 m. balandžio 29 d. protokolą Nr. N-11, kuriuo Komitetas pritarė „Nemokumas LT“, UAB kaip subjektui, atsakingam už BIĮ „Max trade“ nemokumo proceso administravimą, ir A. S., „Nemokumas LT“, UAB vadovui ir darbuotojui, atsakingam už Įmonės nemokumo proceso administravimą, skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 21R-473(AG-426/04-2021) skundą patenkino iš dalies – panaikino Tarnybos 2021 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. V4-94 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams „Nemokumas LT“ UAB ir A. S. skyrimo“, likusią dalį bylos nutraukė.

LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiau netyrė tikrosios A. A. sužinojimo apie jo skunde nurodomus pažeidimus datos, taip pat nenurodė svarių argumentų, paneigiančių atsakovo teisę atlikti neplaninį patikrinimą net ir konstatavus, kad praėjo Taisyklių 37.2 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas (VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 5 punktas). LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Tarnybos teisę atlikti neplaninį nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimą pagal A. A. 2020 m. liepos 24 d. skundą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Tarnyba turėjo atsisakyti nagrinėti A. A. skundą Taisyklių 37.2 punkto pagrindu.

Teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi įpareigojo A. A. raštu pateikti teismui paaiškinimus, kada jam tapo žinoma apie 2020 m. sausio 29 d. elektroniniame laiške nurodytas aplinkybes dėl bankroto administratorių veiksmų ir, esant galimybei, pateikti sužinojimo datą pagrindžiančius įrodymus; taip pat įpareigojo atsakovę raštu pateikti teismui paaiškinimus, ar dėl A. A. 2020 m. sausio 29 d. elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių apie bankroto administratorių veiksmus buvo priimti procedūriniai sprendimai, pradėtas tyrimas, patikrinimas, pateikti tai pagrindžiančių dokumentų kopijas, jeigu jokie procedūriniai sprendimai nebuvo priimti – nurodyti priežastis, kodėl nebuvo priimti procedūriniai sprendimai ir (ar) inicijuotas tyrimas, patikrinimas pagal A. A. 2020 m. sausio 29 d. elektroniniame laiške nurodytas aplinkybes.

A. A., kaip UAB „Kulpės slėnis“, kuri teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi į bylą buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, vadovas, 2025 m. kovo 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjai neginčija atsakovės neplaninio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių apie suteiktas paskolas ir likviduojamos įmonės turto pardavimą pareiškėjų vadovo J. G. atstovaujamai (kontroliuojamai) likviduojamai įmonei. Tačiau jie teigia, jog A. A. pateikus skundą atsakovei buvo praleistas Taisyklių 37.2 papunktyje nustatytas 6 mėnesių terminas nuo atliktų veiksmų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė nei gavusi 2020 m. sausio 29 d. skundą, nei gavusi 2020 m. liepos 24 d. skundą nesiaiškino, kada skundą pateikusiam asmeniui paaiškėjo bankroto administratorių tikėtinai padaryti pažeidimai. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Pažeidimų paaiškėjimo laikas nėra nurodomas nei Išvadoje, nei Įsakyme, nei raštuose, kuriuos atsakovė siuntė skundą pateikusiam asmeniui.

A. A. teismo įpareigojimu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog J. G. nepavykus užginčyti antstolio veiksmų, buvo pradėtas neteisminio bankroto procesas IĮ „Lex baltica“ (bankroto administratorius V. M., jam antstolis persiuntė vykdomąjį dokumentą) – apie tai informacija gauta iš antstolio 2019 m. vasario 5 d. Pranešime apie neteisminį bankrotą buvo prisegtas banko sąskaitos išrašas, iš kurio tapo žinomas mokėtojas, suteikęs paskolą. Taigi, aplinkybės dėl paskolos suteikimo A. A. tapo žinomos 2019 m. vasario 5 d.

Pagal Taisyklių 30 punktą, neplaninis patikrinimas AVNT vadovo sprendimu gali būti atliekamas: 30.1. AVNT gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti administratoriaus veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą (toliau – prašymas); 30.2. AVNT gavus asmens pareiškimą ar kitą dokumentą (toliau – skundas) dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus galimus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu; 30.3. siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti administratoriaus veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir (ar) įgyvendinti pateikti nurodymai; 30.4. AVNT vadovui, vadovaujantis Taisyklių 34.1 papunkčiu, priėmus sprendimą neplaninio patikrinimo nepradėti, tačiau administratoriui per AVNT nurodytą terminą neištaisius mažareikšmio (-ių) pažeidimo (-ų) ir (ar) apie tai nepateikus AVNT informacijos.

Tai reiškia, jog Tarnyba, gavusi 2020 m. sausio 29 d. skundą dėl administratoriaus veiksmų, vykdant bankroto procedūras, įvertinimo, turėjo nustatyti, ar yra pagrindas atlikti neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą, o nustačiusi, kad tokio pagrindo nėra, šį savo sprendimą motyvuotai pagrįsti. Pažymėtina, kad šiuo atveju Tarnyba nevertina ir nepriima sprendimo, ar atitinkami bankroto administratoriai pažeidė (nepažeidė) jiems keliamus reikalavimus, o tik vertina, ar atsižvelgus į pareiškėjų skunduose nurodytas aplinkybes yra pagrindas priimti sprendimą atlikti ar neatlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Atsižvelgęs į tai, teismas vertina, ar Tarnyba, vadovaudamasi jai suteikta diskrecija, tinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytą informaciją, atsižvelgdama į tai, ar pareiškėjo pateikta informacija kelia pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Šiuo atveju nustatyta, kad nei sprendimas pradėti neplaninį patikrinimą, nei sprendimas nepradėti neplaninio patikrinimo pagal 2020 m. sausio 29 d. skundą pagal Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 ir galiojusių iki 2020 m. liepos 9 d., nuostatas nebuvo priimti. Tarnyba paaiškino, kad patikrinimas pagal 2020 m. sausio 29 d. skundą nebuvo pradėtas dėl žmogiškos klaidos. Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnyba, gavusi 2020 m. liepos 24 d. skundą, nesiaiškino, kad skundą pateikusiam asmeniui tapo žinoma apie nurodomus pažeidimus.

Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad Taisyklių 37.2 papunktyje nustatytas terminas A. A. 2020 m. liepos 24 d. pateikus skundą buvo praleistas, tačiau tai savaime nereiškia, kad Tarnyba nepagrįstai pradėjo tyrimą pagal 2020 m. liepos 24 d. skundą.

Remiantis Taisyklių 39 punktu, kai neplaninis patikrinimas atliekamas pagal prašymą (skundą), paprastai administratoriaus veikla tikrinama tiek, kiek prašoma. Jeigu šio patikrinimo metu paaiškėja su nagrinėjamomis aplinkybėmis susijusių kitų pažeidimų, tikrinama administratoriaus veikla, susijusi su paaiškėjusiais pažeidimais.

Iš bylos medžiagos matyti, jog duomenis apie sudarytą sandorį atsakovė gavo jau pradėjusi neplaninį patikrinimą. Įrodymų, kad atsakovei buvo žinoma apie turto pardavimo sandorį, galimai pažeidžiantį bankroto proceso teisės normas, iki A. A. kreipimosi į Tarnybą ir neplaninio patikrinimo pradžios, byloje nepateikta. Tokių argumentų nenurodė ir atsakovė bei pareiškėjai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 37.2 papunktyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. sausio 8 d.) nustatyta, jog prašyme (skunde) nurodyti faktai ir (ar) aplinkybės nenagrinėjami, jeigu nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų paaiškėjimo ar turėjimo paaiškėti asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 3 metai.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės, todėl kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūrinio pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Taigi, aukštesnės galios teisės aktas – įstatymas – nustato viešojo administravimo subjektui diskrecijos teisę spręsti, ar nagrinėti skundą (prašymą), kai yra praleistas terminas nuo pažeidimo iki kreipimosi su skundu (prašymu) į viešojo administravimo subjektą dienos.

Teismas daro išvadą, kad neplaninio patikrinimo pradėjimas pagal skundą, kuris pateiktas praleidus skundo pateikimo metu galiojusių Taisyklių 37.2 papunktyje nustatytą terminą neišsiaiškinus, kada skundą padavusiam asmeniui tapo žinoma apie skunde nurodytas aplinkybes, vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad terminas buvo praleistas, yra formalus Taisyklėse nustatytos procedūros pažeidimas, savaime neturėjęs reikšmės nei pažeidimų nustatymui, nei atsakomybės taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl tai nagrinėjamoje situacijoje negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą Įsakymą.

Pareiškėjai nurodo, kad atsakomybė taikoma už pažeidimus, kurie buvo padaryti galiojant ĮBĮ. Dėl šios priežasties, jų įsitikinimu, atsakovė negalėjo vadovautis ir taikyti poveikio priemonių pagal JANĮ, kuris sunkina atsakomybę ir kai pareiškėjų padaryti pažeidimai buvo padaryti galiojant ĮBĮ.

Pažymėtina, jog nemokumo administratoriaus veiksmai (neveikimas) Įmonės bankroto procese vertintini atsižvelgiant į veiksmų atlikimo ar turėjimo juos atlikti laikotarpį ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Remiantis LVAT praktika, atitinkamai administratoriaus veiksmai vertintini pagal veiksmų atlikimo (neveikimo) metu galiojusio (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ĮBĮ normas, o poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ netekus galios ir įsigaliojus JANĮ, pagal kurį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus konkrečiai numatytus atvejus (155 straipsnio 1 dalis), skirtinos vadovaujantis JANĮ reglamentavimu.

Ginčo atveju nustatyta, jog pareiškėjų veiksmai buvo vertinti pagal pažeidimų padarymo metu galiojusių teisės aktų materialines teisės normas, t. y. ĮBĮ, tai patvirtina tiek Įsakymas, tiek jo sudedamoji dalis – Išvada. Nurodytuose aktuose aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą (abu pareiškėjai), 6 dalį (tik „Nemokumas LT“, UAB), 31 straipsnio 2 punktą (abu pareiškėjai). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų veiklos neplaninis patikrinimas buvo pradėtas ir Įsakymas priimtas jau galiojant JANĮ, todėl buvo taikomos ir neplaninio patikrinimo atlikimo metu galiojusios Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 patvirtintos Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklės, o ne pareiškėjų skunde nurodytos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės, galiojusios iki 2020 m. liepos 9 d.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Tarnyba pagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas kvalifikuodama pažeidimus, o patį neplaninį veiklos patikrinimą atliko vadovaudamasi JANĮ nuostatomis ir Taisyklėmis, kurios galiojo patikrinimo metu. Todėl pareiškėjų argumentai dėl neteisėto poveikio priemonių taikymo pagal JANĮ atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinęs byloje esančius duomenis, šalių pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad Tarnyba pagrįstai nustatė pareiškėjų padarytus ĮBĮ pažeidimus ir, remdamasi JANĮ 136 straipsnio 3 dalimi, turėjo pagrindą spręsti dėl taikytinų poveikio priemonių.

Teismas pažymi, jog administracinis sprendimas turi atitikti VAĮ nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka.

LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017) pažymima, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Pagal JANĮ 136 straipsnio 4 dalį, priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą.

Įvertinus JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatytas priemones, matyti, jog griežčiausia poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas. Nagrinėjamu atveju abiem pareiškėjams buvo skirta ta pati griežčiausia poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas.

Spręsdama dėl poveikio priemonių taikymo, Tarnyba Išvadoje nurodė, jog tiek „Nemokumas, LT“, UAB, tiek A. S. atveju nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jų veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių abiejų pareiškėjų atžvilgiu nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytų pažeidimų pobūdį, abiejų pareiškėjų atžvilgiu nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad abiem pareiškėjams paskirtos tapačios poveikio priemonės, nors „Nemokumas, LT“, UAB pripažintas padaręs daugiau pažeidimų nei A. S., daro išvadą, kad atsakovė Išvadoje neindividualizavo pareiškėjų padarytų pažeidimų, neįvertino atskirų pažeidimų sunkumo, nepateikė konkretaus paaiškinimo dėl abiem pareiškėjams taikomos griežčiausios poveikio priemonės, nepateikė paaiškinimo, kuris iš pažeidimų nulėmė parinktą tą pačią poveikio priemonę abiem pareiškėjams, nors ir nėra konstatuota, kad A. S. būtų pažeidęs ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį, nemotyvavo, kodėl ginčo situacijoje pareiškėjų pažeidimai negalėjo būti įvertinami kitaip nei tik pačia griežčiausia poveikio priemone, nepagrindė, kokią neigiamą įtaką Įmonės bankroto proceso administravimui padarė Išvadoje konstatuoti pažeidimai.

Teismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo ir Išvados turinį, negali daryti išvados, kad pareiškėjams paskirtos poveikio priemonės tinkamai pagrįstos ir yra proporcingos padarytiems pažeidimams.

Pažymėtina, kad Komisija nepagrįstai vertino, kad Tarnybai priėmus sprendimą pradėti neplaninį patikrinimą pagal 2020 m. liepos 24 d. skundą ir taip pažeidus Taisyklių 37.2 papunktyje nustatytą terminą, tai savaime sudaro pagrindą naikinti skundžiamą Įsakymą. Tačiau teismas daro išvadą, kad Komisija pagrįstai nustatė esminius Įsakymo ir Išvados motyvavimo trūkumus. Konstatuotina, kad Komisija priėmė teisėtą sprendimą panaikinti Įsakymą, tačiau iš dalies netinkamai nurodė tokio sprendimo motyvus. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti Komisijos sprendimą.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymas atmetamas, o Komisijos sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų apie jo pažeistus interesus bei aplinkybės, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą A. S. nurodė, jog jis buvo fiktyviai paskirtas administruoti IĮ „Max trade“, teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V4-94 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Nemokumas LT“ ir A. S. skyrimo“.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendimas, kurį priima Tarnyba, atlikusi bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, gali daryti įtaką tik bankroto administratoriaus, o ne kitų asmenų, inter alia (liet. be kita ko) skundą padavusių, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kadangi, atsižvelgiant į tokioje administracinėje procedūroje priimamų sprendimų pobūdį, asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, esančių (ar pageidaujančių būti) įmonių bankroto proceso dalyviais, teisių ir teisėtų interesų gynimui (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-624/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1205-502/2018, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1451-629/2018, 2020 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1933-756/2020).

Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą paminėtų faktinių aplinkybių kontekste daro išvadą, kad atsakovė turi tik pareigą informuoti apie galimą pažeidimą pranešusį asmenį ar instituciją, kaip buvo reaguota į jo prašymą (skundą), kurį atlikus ir nustačius pažeidimus gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, gali lemti tik tikrinamo subjekto, o ne kitų asmenų, tarp jų ir pranešimą apie galimą pažeidimą pateikusio pareiškėjo, teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl ginčijamas Įsakymas vertintinas kaip dokumentas, nedarantis jokios tiesioginės įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Atmetus atsakovės prašymą, nėra pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmesti.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.