Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Biodegra“ ieškinį atsakovui T. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, padarytos melagingų ir realybės neatitinkančių duomenų viešu paskleidimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4466 eurus turtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2012 metų iki pat dabar nuolat melagingai skundžia ieškovą kontroliuojančioms institucijoms, melagingai skleidžia realybės neatitinkančią informaciją apie tariamą įmonės veiklos sustabdymą ir turimų valdų pardavimą dėl galimo bankroto, leidimų veiklai atėmimo. Tokia informacija platinama viešai bendruomenės susirinkimuose, aplinkiniuose miesteliuose ir savivaldybėje (tai jis daro ir pagalbininkų pagalba). Tokio neteisėto veikimo pasėkoje į įmonę kreipiasi asmenys norintys įsigyti įmonę, kuri nėra parduodama ir kelia įvairių baimių darbuotojams, dėl ko jie tampa mažiau susikoncentravę į pareigas, o tai labai prastina darbo rezultatus. 2014 m. birželio 6 d. atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė ir melagingus duomenis (byla Nr. A634492/ 2016), kur yra nurodyti neatitinkantys UAB „Biodegra“ vykdytos veiklos ir turėtų dokumentų bei leidimų visumos tariami faktai bei prašė suspenduoti įmonės veiklą, tačiau teismas visus leidimus paliko galioti, o veiklos apimčių neribojo. Tokiu būdu atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius, įmonės garbę ir orumą žeminančius bei reputaciją griaunančius melagingus duomenis ir tokiu būdu siekė asmeninės naudos (taip pat ir finansinės). Pastebėtina, kad ne vieną kartą laikotarpyje nuo 2012 metų iki šios dienos jis melagingai pranešinėjo į įvairias tarnybas apie tariamus pažeidimus, tačiau neplaninių patikrinimų metu jokių pažeidimų nerasta. Toks persekiojimas ir melagingos informacijos skleidimas griauna įmonės įvaizdį, o melagingų pranešimų inicijuoti patikrinimai apsunkina ir lėtina įmonės veiklos pajėgumus. Dėl viešai pateiktų melagingų ir realybės neatitinkančių duomenų apimties administracinėje byloje yra surinkta pakankamai įrodomosios medžiagos, duomenų ir dokumentų, paneigiančių atsakovo melagingus teiginius. Konstatuotina ir tai, kad atsakovas pradėjęs skleisti tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją ir vėliau pajungęs teismą, tikėjosi pasipelnyti ir iš UAB „Biodegra“ vadovo atvirai reikalavo užmokesčio - iš pradžių už veiklos plėtros sutikimą; tokio užmokesčio ne gavus - už tylėjimą (t. y. už nesikreipimą į teismus). Teikdamas savo skundus atsakovas tikslingai klaidino teismą. Šiuo neteisėtu veikimu atsakovas sukėlė pasekmių įmonės veiklai ir padarė turtinės žalos, kuri nuo 2012 metų persekiojimo ir melagingos informacijos skleidimo pradžios (įskaitant visų patikrinimu metu suformuotas prastovas; verslo partnerių abejones ir kitus veiksnius) iki šios dienos vertintina 4466 eurų. Konstatuotina, kad atsakovas viešai ir nevienkartinai paskleidė tikrovės neatitinkančius, įmonės garbę ir orumą žeminančius bei reputaciją griaunančius melagingus duomenis ir tokiu būdu siekė asmeninės naudos (taip pat ir finansinės).

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškinio turinys parodo, kad ieškinys neatitinka CPK keliamų reikalavimų. Be kitų dalykų, ieškinyje nėra paaiškintos esminės faktinės aplinkybės: kokius konkrečiai atsakovo teiginius ieškovas laiko klaidingos informacijos paskleidimu; kokiems konkretiems asmenims ir konkrečiai kokiais būdais bei kada, anot ieškovo, atsakovas išplatino neatitinkančius tikrovės teiginius apie ieškovą; kaip yra apskaičiuota ieškinyje minima ieškovo turtinė žala bei koks yra konkretus priežastinis ryšis tarp ieškinyje nurodytos ieškovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų. Taip pat ieškinyje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo minimo delikto ir pastarojo padarinių egzistavimą. Iš ieškinio turinio seka, kad ieškinys galimai grindžiamas CK 2.24 str. l ir 8 d., pagal kuriuos juridinis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti iš dalykinės reputacijos pažeidimo, kuris padarytas skleidžiant neatitinkančią tikrovės informaciją, kilusią žalą. Tačiau, jeigu ieškovas iš tiesų remiasi CK 2.24 str. nuostatomis, ieškinio motyvai, susiję su Lietuvos administraciniam teismui pateiktais duomenimis, laikytini teisiškai nereikšmingais ir todėl atmestini CK 2.24 str. 9 d. pagrindu. Ieškinio teiginiai dėl atsakovo veiksmų tariamo neteisėtumo, veiksmų turinio, žalos dydžio ir žalos kilmės yra labai abstraktaus pobūdžio bei neparemti konkrečiais įrodymais, kas leidžia padaryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą galėtų būti priimtas jam palankus teisimo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas vykdo šias ūkines veiklas: biologiškai skaidžių atliekų kompostavimą biologiniu būdu, naftos produktais užteršto grunto ir vandens, naftos mišinių valymą biologiniu ir fizikiniu būdais, maistinio aliejaus perdirbimą, kitų atliekų sandėliavimą. Ūkinės veiklos paskirtis - organinių atliekų perdirbimo ir organinių trąšų gamyba, užteršto vandens ir grunto valymas bei pakartotinis naftos produktų panaudojimas, komunalinių atliekų rūšiavimas išgaunant antrines žaliavas, biodegalų gamyba iš maistinio aliejaus, laikinas atliekų sandėliavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams (el.b.l. 7). Ieškovo vadovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad vykdo pavojingų atliekų tvarkymo veiklą: maisto atliekų iš maitinimo įstaigų surinkimą ir perdirbimą, gamina kompostą, biodyzeliną. Ieškovo pavojingų ir bioskaidžių atliekų perdirbimo centras yra (duomenys neskelbtini). Dalis veiklos yra vykdoma uždarose patalpose, pastatų viduje, kita dalis vykdoma iš dalies atvirose aikštelėse. Atliekų perdirbimo centro teritorija yra 18 ha ploto. Teritorijoje yra įrengta 8000 kv. m., tai yra 8 ha, kieto pagrindo danga, ant kurios yra sandėliuojamos (kompostuojamos) atliekos. Kompostavimas reikalauja atliekų permaišymo gryname ore.

Atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo ieškovo atliekų perdirbimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), maždaug apie 4 kilometrus. Atsakovo teigimu, ieškovui vykdant savo veiklą, pavyzdžiui maišant kompostą, tam tikrais atvejais stiprus, nemalonus kvapas (smarvė, dvokas) jaučiamas atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Tam, kad būtų nustatyta, ar jaučiamas kvapas atitinka higienos normas ir nėra pavojingas sveikatai, atsakovo sutuoktinė yra parašiusi du skundus Vilniaus visuomenės sveikatos centrui.

Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad pagal atsakovo sutuoktinės skundus dėl ūkinės komercinės veiklos Pavojingų ir bioskaidžių atliekų perdirbimo centre UAB „Biodegra“ buvo sudaryta Kvapų kontrolės komisija kvapų gyvenamosios aplinkos ore įvertinimui, kuri įvertino kvapą bei jo pobūdį pareiškėjos gyvenamojoje vietoje ir ūkinės veiklos vykdymo vietoje ieškovo teritorijoje. Tokie patikrinimai dėl kvapų gyvenamosios aplinkos ore įvertinimo buvo atlikti 2013 m. rugpjūčio 28 d. (b.l. 167-171), 2013 m. rugsėjo 30 d. (el.b.l. 172-178), 2014 m. rugpjūčio 12 d. (el.b.l. 179-183). Visų patikrinimų metu kvapas pareiškėjų gyvenamosios vietos adresais nebuvo jaučiamas, o ūkinės veiklos vykdymo vietoje ieškovo teritorijoje pagal du skundus iš trijų prie gamybinių patalpų buvo jaučiamas pūvančio maisto, puvėsių, komposto kvapas.

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 4466 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri, kaip jis nurodo, susidarė dėl priverstinių prastovų patikrinimų pagal melagingus pranešimus metu.

Ieškovas turtinę žalą iš atsakovo prašo priteisti deliktinės atsakomybės pagrindu. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla tuomet, kai yra konstatuotos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai ir savo veiksmais padarė ieškovui žalos, bei, kad tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas įvairiomis priemonėmis trukdė jiems vykdyti veiklą, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Pagrindinis ieškovo argumentas dėl turtinės žalos padarymo yra tas, kad atsakovas neteisėtai teikė melagingus skundus Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl kvapo jo gyvenamojoje aplinkoje, kurių pagrindu buvo atliekami patikrinimai.

Su šiais ieškovo argumentais negalima sutikti, nes byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo veiksmai buvo neteisėti, t. y. pažeidžiantys įstatymus ar atlikti neatidžiai ir nerūpestingai. Visų pirma, pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis tiek į teismą, tiek į kitas institucijas, siekiant apginti savo pažeistas teises, todėl kreipimasis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą dėl kvapo gyvenamojoje aplinkoje ištyrimo negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas. Antra, byloje nenustatyta, kad kreipimaisi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą dėl kvapo gyvenamojoje aplinkoje ištyrimo buvo melagingi. Ieškovas teigė, kad visų patikrinimų metu Kvapų kontrolės komisija nustatė, kad kvapas nebuvo jaučiamas. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad parašius skundą Kvapų kontrolės komisija atvyksta ne iš karto, o tik po kurio laiko. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių (toliau - taisyklės) 8.1.1. ir 8.1.2. papunkčiuose nustatyta, kad jei skundas atitinka Taisyklių 6 punkte nustatytus reikalavimus, skundą nagrinėjanti institucija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas sudaro Komisiją iš ne mažiau kaip 3 asmenų, į kurią įtraukia savo, leidimą (licenciją) atitinkamai ūkinei komercinei veiklai išdavusios institucijos bei savivaldybės, kurios teritorijoje yra ūkinės komercinės veiklos vykdytojas, administracijos atstovus. Komisija su pareiškėju suderintu laiku nuvyksta į pareiškėjo skunde nurodytą gyvenamąją aplinką ir ūkinės komercinės veiklos, su kurios vykdymu gali būti siejamas kvapas, vykdymo vietą ir įvertina, ar pareiškėjo gyvenamosios aplinkos ore bei ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietoje yra jaučiamas kvapas, ar šis kvapas gali būti siejamas su skunde nurodyta ūkine komercine veikla. Taigi kaip matyti po skundo parašymo, pirmiausia yra vertinamas jo atitikimas taisyklių reikalavimams, po to ne vėliau kaip per 7 darbo dienas sudaroma Kvapų kontrolės komisija, suderinamas laikas su pareiškėju ir tik tada atliekama kvapų kontrolė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nemalonus kvapas yra ne nuolatinis, o periodiškas, todėl tikėtina, kad tik po kurio laiko nuo skundo parašymo atvykusi Kvapų kontrolės komisija jokio kvapo galėjo ir nenustatyti, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad skundo rašymo metu atsakovo gyvenamojoje aplinkoje kvapas galėjo būti jaučiamas. Galiausiai, kaip matyti iš Kvapų kontrolės komisijos pažymų apie kvapą, visais atvejais skundus teikė ne atsakovas, o pareiškėja (moteris). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad du skundus yra parašiusi jo žmona, o su trečiu skundu jis nėra susijęs. Atsakovo noras gyventi komfortiškai ir išsiaiškinti, ar sklindantys kvapai nekenkia sveikatai, negali būti pripažįstamas neteisėtais veiksmais. Jokių kitų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas nenurodė.

Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje – pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog ieškovo dalykinė reputacija realiai nukentėjo ir buvo sumenkinta, jokių neigiamų pasekmių ieškovui neatsirado, jos nėra įrodytos. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų apie ieškovą paskleidęs žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Ieškovas tokių duomenų į bylą nepateikė. Kreipimasis į valstybines institucijas, siekiant apginti galimai pažeistas teises, negali būti pripažįstamas kaip sumenkinantis ieškovo dalykinę reputaciją. Taip pat ta aplinkybė, kad abi bylos šalys bylinėjasi ir kituose teismuose, negali būti pripažįstama kaip melagingų ir tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimas. Darytina išvada, kad neįrodyta, jog ieškovo dalykinė reputacija buvo pažeista.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad jokių neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko.

Žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti žalos dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jos dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad bendrovei vieno patikrinimo metu padaroma 1488 Eur žala dėl priverstinės prastovos per 4 valandas ir ją sudaro darbuotojų prastovos laiko apmokėjimas (255,60 Eur), įrangos prastova (425,87 Eur), negautos pajamos (806,53 Eur). Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog žala bendrovei buvo padaryta. Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai R. S. ir K. U., kurie dalyvavo Kvapų kontrolės komisijoje. Abu liudytojai nurodė, kad Kvapų kontrolės komisijai atvykus į Pavojingų ir bioskaidžių atliekų perdirbimo centrą, esantį Medžiukų k., Jauniūnų sen., Širvintų raj., ieškovo veikla buvo vykdoma, nebuvo stabdoma, juo labiau, kad komisija neturi tam įgaliojimų ir tiria tik skundą dėl kvapo. Kaip teisingai nurodė liudytojas R. S. atliekų perdirbimas, kompostavimas yra nenutrūkstamas procesas, nes medžiagos, atvykus komisijai, ir toliau pūna. Nors ieškovo atstovė nurodė, kad bendrovėje vykdoma veikla buvo stabdoma, vadovaujantis ISO standartais dėl trečiųjų asmenų saugumo, tačiau ji nepateikė tokio standarto numerio, nenurodė kitų teisės aktų, pagrindžiančių, jog stabdyti veiklą tuo metu yra būtina. Be to, ieškovas nurodė, kad vykdoma veikla buvo stabdoma 4 valandoms, tačiau tiek iš pažymų apie kvapą, tiek iš liudytojų parodymų teisme nustatyta, kad ieškovo teritorijoje Kvapų kontrolės komisija kvapą tirdavo maždaug pusvalandį. Todėl abejotina, ar tikrai tokiam laikui buvo stabdoma bendrovėje vykdoma veikla. Taip pat sutiktina su atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad ieškovas neįrodė, jog nutrūkdavo visų darbuotojų darbas. Į bylą nepateikti šias aplinkybes galintys įrodyti bendrovės vadovo įsakymai dėl prastovų, darbo laiko žiniaraščiai. Taip pat nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys negautų pajamų dydį, pavyzdžiui praėjusio laikotarpio pajamas įrodantys dokumentai, sutartys, iš kurių matytųsi pajamos, kurias bendrovė turėjo gauti, bet negavo dėl prastovų patikrinimų metu. Taigi darytina išvada, kad žala ieškovui padaryta nebuvo.

Nenustačius atsakovo kaltų veiksmų ir žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad byloje nenustatytos atsakovo būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 400 Eur už advokato padėjėjo paslaugas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Biodegra“, įmonės kodas 123919953, ieškinį atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Biodegra“, įmonės kodas 123919953, atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.