Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-06 · Civilinė byla Nr. e2S-793-638/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-06Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-09-26Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-06
Bylos Nr.
e2S-793-638/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00059-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
Atsakovas
A. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-793-638/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00059-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-336-598/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei A. T. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ pateikė ieškinį atsakovei A. T., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 46,42 Eur įsiskolinimą pagal 2006 m. spalio 26 d. išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir G. T., 386,39 Eur delspinigių, 5,64 Eur baudą, 17,69 Eur kitų išlaidų, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2017 m. sausio 26 d. pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus – nurodyti ieškinyje konkrečias faktines aplinkybes, patvirtinančias atsakovės pareigą solidariai atsakyti pagal 2006 m. spalio 26 d. išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir G. T., ir pateikti teismui jas patvirtinančius įrodymus (kad atsakovė žinojo apie sutarties sudarymą ir su tuo sutiko, kad daiktas buvo įgytas būtent šeimos poreikių tenkinimui, kad po santuokos nutraukimo ši prievolė išliko solidari arba atiteko atsakovei), pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pirminis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieškovei reikalavimo teisę būtent atsakovės atžvilgiu ir, kad atsakovei apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai pranešta.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir ieškovės ieškinį priimti. Ieškovės nuomone, skundžiamoje teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nėra ieškinio trūkumai, o dėl visų aplinkybių turi būti aiškinamasi civilinės bylos nagrinėjimo metu. Visi būtini (taip pat ieškinį pagrindžiantys) bei ieškinio priėmimui būtini duomenys yra teismui pateikti kartu su pradiniu ieškiniu.

Šalies argumentai

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ir kt.). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo priteisti iš atsakovės 46,42 Eur įsiskolinimą pagal 2006 m. spalio 26 d. išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir G. T., 386,39 Eur delspinigių, 5,64 Eur baudą, 17,69 Eur kitas išlaidas, 5 procentus procesinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė žinojo apie sutarties sudarymą ir su tuo sutiko, kad daiktas buvo įgytas būtent šeimos poreikių tenkinimui, kad po santuokos nutraukimo ši prievolė išliko solidari arba atiteko atsakovei, kad pirminis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieškovei reikalavimo teisę būtent atsakovės atžvilgiu ir kad atsakovei apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai pranešta. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad atsakovai (vienas iš solidarių atsakovų, G. T., mirė) yra solidariai atsakingi už neįvykdytą prievolę ieškovei, nes sutartis sudaryta atsakovams esant santuokoje. Atsakovas G. T. (šiuo metu jau miręs), pasirašydamas sutartį, patvirtino ir užtikrino, kad sutartis buvo sudaryta atsakovei (t. y. atsakovo sutuoktinei) sutinkant (Sutarties 9.1 p.), bei tai, jog sutarties mokėjimo grafikas pažeistas atsakovams esant santuokoje, įsigytas šeimyninio pobūdžio (paskirties) daiktas (motorinis pjūklas), darytina išvada, jog abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditoriui. Taigi, ieškovė nurodė faktines aplinkybes, kuriomis remdamasi prašo priteisti skolą iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino, ar egzistavo kokie nors ieškinio trūkumai, sudarę kliūtis pradėti procesą. Pažymėtina, kad ieškinyje reikalaujama tik nurodyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo dėstomas aplinkybes, tačiau nėra reikalaujama pateikti visus įrodymus, jeigu ieškovas negali jų gauti ( CPK 135 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, ieškovo prašymu, įrodymus ir kitą informaciją, jei tai būtina bylos nagrinėjimui, gali surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes, tačiau tokių neesminių trūkumų buvimas nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti. Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti ( CPK 230 straipsnio 1 dalis). Įvertinus apeliantės ieškinio turinį, konstatuoti, kad ieškinio dalykas (materialinis reikalavimas) ir pagrindas (faktinis ieškinio pagrindas) yra visiškai neaiškūs, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla, nėra pagrindo.Teismas sprendžia, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje konstatuodamas, jog apeliantė nepagrindė įrodymais prašomos priteisti skolos, nepagrįstai apribojo apeliantės teisę ginti savo galbūt pažeistas teises (CK1.138 straipsnis), ir pažymi, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismas neatlieka įrodymų tyrimo ir vertinimo, bei atitinkamai paties ieškinio pagrįstumas nėra nustatinėjamas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje nustatinėjo ieškinio reikalavimo pagrįstumą bei sprendė klausimą dėl apelianto pateiktų įrodymų pakankamumo (CPK 111 straipsnis, 115 straipsnis, 135 straipsnis, 137 straipsnis, 138 straipsnis).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, apeliantės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė