Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ (toliau – UAB „Kapitalo valda“) direktoriui S. G., nedalyvaujant atsakovei A. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei A. T. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės UAB „Kapitalo valda“ prašo iš atsakovės A. T. priteisti 466,15 Eur skolos (iš jų: 56,42 Eur skola, 386,39 Eur delspinigiai, 5,64 Eur bauda, 17,69 Eur už registro duomenis), 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad 2006 m. spalio 26 d. tarp UAB Ūkio banko lizingas ir G. T. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 610526675, kuria G. T. įgijo teises į perkamą daiktą – Motorinį pjūklą MS 180, kurio kaina sutarties sudarymo metu buvo 795,00 Lt (230,25 Eur). Skolininkas G. T. įsipareigojo už perkamą daiktą mokėti dalimis (po 64,68 Lt (18,73 Eur)) pagal sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką iki 2007-10-26. Skolininkui G. T. tinkamai neįvykdžius prievolės sumokėti eilines įmokas už daiktą, pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas savo reikalavimo teises į skolininką 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido naujam kreditoriui – ieškovei. Reikalavimas perleistas į 194,82 Lt (56,42 Eur) skolos sumą ir 70,14 Lt (20,31 Eur) delspinigių. Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas pagrindinis skolininkas G. T. arba jo sutuoktinė (atsakovė) A. T..

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-876-559/2010 buvo nutraukta atsakovės A. T. ir G. T. santuoka (įregistruota 1991-02-23) bendru sutuoktiniu sutarimu. Minėtu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena ir netvarko bendro ūkio nuo 2007 m. liepos mėn. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai nurodė, kad jie kreditorių neturi, o kilnojamuosius daiktus jie yra pasidalinę tarpusavyje iki sutarties sudarymo. G. T. mirė 2012 m. rugpjūčio 20 d. (Gyventojų registro 2016-06-07 pažyma Nr. 16/05-24-1). Testamentų registro duomenimis jo palikimą įstatymo nustatyta tvarka priėmė T. T..

Dėl solidarios sutuoktinių atsakomybės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą, delspinigius bei baudą pagal išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą su atsakovės sutuoktiniu jų santuokos metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio prievolės solidarumą grindė tuo, kad pagal sutartį įgytas daiktas (motorinis pjūklas) buvo įgytas santuokoje ir šeimos poreikių tenkinimui, nes daikto pobūdis leidžia spręsti, kad jis buvo įgytas šeimai. Ieškovės direktoriaus paaiškinimu šiuo atveju solidari atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio prievolė yra preziumuojama. Toks ieškovės solidarios prievolės pobūdžio aiškinimas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai.

Skirtingai, negu teigia ieškovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį. Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, jo išimtis nustatant tik vedybų sutartimi. Nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis.

Kalbant apie įrodinėjimo naštos paskirstymą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į CK 3.109 straipsnio 3 dalies turinį, darytina išvada, kad ši prezumpcija netaikoma ir perkant prekes išsimokėtinai, kaip šiuo atveju sudarius išperkamosios nuomos sutartį. Pagal savo prigimtį tiek paskolos sutartis, tiek išperkamosios nuomos sutartis nepriskiriamos prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo ir išperkamos prekės nuomininko, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas ar nuomininkas, sudaro paskolos ar išperkamosios nuomos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) ir kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Taigi, procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovei.

Konkrečiu atveju ieškovė teismui nepateikė duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad G. T. išperkamosios nuomos būdu įgytas motorinis pjūklas būtų naudojamas šeimos poreikiams, ar iš viso jis buvo naudojamas pagal paskirtį. Ieškovės paaiškinimo, kad vien pagal savo pobūdį šis daiktas yra skirtas šeimos poreikių tenkinimui, konkrečiu atveju nepakanka, nes, kaip nurodo ieškovė, pagal savo pobūdį motorinis pjūklas gali būti skirtas tiek šeimos poreikių tenkinimui, tiek gali būti darbo įrankiu ar verslo objektu. Konkrečiu atveju ieškovės subjektyvios nuomonės nepatvirtinus kitais įrodymais nepakanka, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Atsakovės paaiškinimu ji apskritai nežinojo apie šio daikto įgijimą, bet to bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santykiai ir bendras gyvenimas nutrūko praėjus aštuoniems mėnesiams po sutarties sudarymo, todėl yra abejotina ir laikytina neįrodyta aplinkybė, kad daiktas buvo įgytas ir būtinas šeimos poreikių tenkinimui.

Be to pažymėtina, kad skolininko G. T. įgytas motorinis pjūklas nebuvo jo valdomas nuosavybės teise, t. y. negali būti laikomas šeimos turtu ir CK 3.84 straipsnio prasme, nes pagal išperkamosios nuomos sąlygas skolininkas buvo laikomas šio daikto nuomininku iki kol bus sumokėta visa sutartyje nurodyta suma, o lizingo įmonė turėjo teisę nuomininkui pradelsus įmokų mokėjimą reikalauti grąžinti daiktą negrąžinant sumokėtų įmokų.

Nors ieškovė nurodė, kad pagal sutarties 9.1 p. nuomininkas užtikrino, jog sutartis sudaryta jo sutuoktinei sutinkant, tačiau pažymėtina, kad ši sąlyga buvo standartinė ir bendra visoms tokio pobūdžio sutartims, kurias tuo metu sudarinėjo pradinis kreditorius ir su kitais asmenimis, ji nėra laikytina individualia ar esmine sutarties sąlyga, be to vienos sutarties šalies patvirtinimas, kad kiti asmenys apie ją yra informuoti jokiu būdu nepatvirtina tokio fakto buvimo, t. y. kad šiuo atveju atsakovė buvo informuota apie sutarties sudarymą ir su ja sutiko.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovas įrodė, jog išperkamosios nuomos būdu įgytas daiktas (motorinis pjūklas) buvo panaudotas atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio šeimos interesais, t. y. byloje nepakako duomenų pripažinti G. T. prievolę pagal jo su pradiniu kreditoriumi UAB Ūkio banko lizingas sudarytą išperkamosios nuomos sutartį solidariąja su atsakove A. T. (CPK 185 str.).

Dėl tinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik nurodyta bendrąja nuostata, kad reikalavimo perleidimas negali pažeisti jo teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas turi teisę reikšti į naujojo kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.); skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai); po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 str. 3 d.); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 str. 2 d.).Taigi įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildė kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinė byloje Nr. 3K-7-168/2010 pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatuoja, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.

Būtent šis klausimas, t. y. dėl tinkamo pradinio kreditoriaus skolininko G. T. informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui ieškovei yra aktualus nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad UAB Ūkio banko lizingas savo reikalavimo teises į skolininką 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido naujam kreditoriui – ieškovei, tačiau naujasis kreditorius (ieškovė) teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apie reikalavimo teisių perleidimą skolininkas G. T. ar jo sutuoktinė (atsakovė) buvo tinkamai informuoti kokiu nors būdu. Pažymėtina, kad šias aplinkybes įrodyti buvo būtent ieškovės, tvirtinančios apie šios įstatymu reikalaujamos aplinkybės egzistavimą, pareiga (CPK 185 str.). Šiuo atveju vien ieškovės paaiškinimo ir šio fakto nurodymo, jog G. T. buvo išsiųstas pranešimas nepakanka, be to ieškovės direktorius teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė apie reikalavimo teisės jos sutuoktinio atžvilgiu perleidimą nebuvo informuota. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nei skolininkas G. T., nei jo sutuoktinė (atsakovė) jokiu būdu negalėjo neabejotinai suvokti apie reikalavimo perleidimą. Taigi šiuo atveju yra negalima pagrįsta išvada dėl CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pranešti apie reikalavimo perleidimą įvykdymą, kas teiktų pagrindą ieškovei pasinaudoti reikalavimo perleidimo faktu ir reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo. Tokias išvadas yra padaręs ir kasacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Kaip matyti iš sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, G. T. dėl teismui nežinomų priežasčių sutartyje nenurodė, kad yra neįvykdyta prievolė kreditoriaus UAB Ūkio banko lizingas ar reikalavimo teisės įgijėjo (ieškovės) atžvilgiu, todėl neatmetama galimybė, jog iki santuokos nutraukimo 2010 m. skolininkas, nežinodamas apie reikalavimo perleidimą, galėjo likusią prievolės dalį įvykdyti pradiniam kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nebuvo tinkamai informuoti apie prievolės perleidimo faktą, ieškovė, pareikšdama reikalavimą praėjus aštuoneriems metams po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, turėjo būti įsitikinusi, kad prievolė nebuvo įvykdyta pradiniam kreditoriui, tačiau teismui tokie įrodymai nėra apteikti.

Teismas taip pat pažymi, jog ieškovė, būdama pareiginga ir atsakinga prievolės šalis, savo teises galėjo įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pareiškus reikalavimą palikėjo G. T. palikimą priėmusiam įpėdiniui, tačiau tokia teise dėl neaiškių priežasčių nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog egzistavo bendros prievolės sąlygos pagal CK 3.109 straipsnį, t. y., kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, bei nepateikus įrodymų, kad buvo įvykdytas CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas pranešti apie reikalavimo perleidimą skolininkui ir atsakovei, ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl yra atmestinas.

Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovė šioje byloje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė (CPK 93 str. 1 d.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.