- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-84-464/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00206-2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- B. L.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Biržų ligoninė
- Trečiasis asmuo
- „BTA Insurance Company“ SE
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-425/2014 pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Biržų ligoninė, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, išvadą teikianti institucija Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė B. L. 2011-04-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-11), prašydama pripažinti, kad VšĮ Biržų ligoninėje laikotarpiu nuo 2008-10-23 iki 2008-10-25 jai buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, priteisti iš VšĮ Biržų ligoninė 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-10-23, būdama nėščia ir pastebėjusi sulėtėjusius vaisiaus judesius bei jo nuslinkimą į apačią, kreipėsi į UAB „Biržų šeimos gydytojų centras“. Gydytoja B. T. K., atlikusi ultragarsinį tyrimą ir vaisiaus širdies kardiogramą, nustatė, kad gresia vaisiaus hipoksija ir ieškovei išrašė siuntimą į stacionarą VšĮ Biržų ligoninėje. 2008-10-24 ieškovė kreipėsi į VšĮ Biržų ligoninę, nes ryte vėl nejautė vaisiaus judesių. Ligoninėje buvo apžiūrėta, jai buvo atlikti tyrimai, bet medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad diagnozuoti vaisiaus hipoksijai nustatytų požymių nepakanka. Gydytojų konsiliumas nutarė toliau stebėti vaisiaus būklę, o atsiradus hipoksijos požymiams ir / ar gimdymo veiklai, pacientę pervežti į II B lygio stacionarą. 2008-10-24 dienos vakare ieškovę apžiūrėjusi gydytoja hipoksijos požymių nenustatė. Jokių vaisiaus stebėjimo veiksmų (tyrimų) pusę paros, jai esant stacionare, nebuvo atliekama. Tik 2008-10-25 iš ryto atlikę tyrimus gydytojai konstatavo, kad vaisius žuvęs, ieškovė buvo perkelta į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės akušerijos skyrių nėštumo užbaigimui, kur jai gimė moteriškos lyties negyvas naujagimis. Patologoanatominis naujagimio tyrimas parodė, kad pagrindinė mirties priežastis buvo asfikcija iki gimdymo pradžios, o vaisiaus žūties priežastis – infekcija, sukėlusi uždegiminį procesą ir komplikacijas, sutrikdžiusius placentos kraujotaką. Valstybinė medicininio audito inspekcija, atlikusi medicininį auditą VšĮ Biržų ligoninėje, nustatė, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktuose numatytus reikalavimus: nuo 2008-10-24 20.00 val. iki 2008-10-25 8.00 val. ligoninės Ginekologijos ir nėštumo patologijos skyriuje nebuvo užtikrintas gydytojo akušerio ginekologo asmens sveikatos paslaugų teikimas pacientei, nurodytu laiku akušeriai-ginekologai budėjo namuose. Pagal 2007-11-07 Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 605 patvirtintus reikalavimus antrojo lygio nėštumo patologijos ir ginekologijos paslaugas turi teikti akušerijos ginekologijos praktikos licencijas turintys gydytojai, o stacionare – medicinos pagalba turi būti užtikrinta ištisą parą. Remiantis audito išvadomis, būtent tuo laikotarpiu, kai ieškovė ligoninėje buvo palikta be kvalifikuoto specialisto priežiūros, žuvo jos vaisius. 2010-06-17 ieškovė kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, bet šis kaltės nepripažino, 2010-07-21 raštu atsakė, kad priežastinio ryšio tarp vaisiaus žuvimo ir ligoninės personalo veiksmų nėra. Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nepaisant prieštaringų ieškovės prašymu atliktų tyrimų išvadų, priėmė sprendimą netenkinti ieškovės prašymo dėl žalos atlyginimo, konstatuodama, kad ieškovei buvo teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Ieškovės teigimu, su ieškiniu pateikiami dokumentai patvirtina, kad gydytojai tinkamai neatliko savo pareigų, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje nebuvo įvertinti visi nagrinėjamu atveju reikšmingi įstaigos personalo veiksmai. Dėl kūdikio žūties, įvykusios medicinos įstaigoje dėl profesionalių gydytojų veiksmų (neveikimo), ieškovė ir jos šeima patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, todėl gydymo įstaiga turi prisiimti už tai visą atsakomybę ir atlyginti ieškovei neturtinę žalą, kurią ji įvertina 300 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014-05-07 sprendimu (t. 2, b. l. 83-87) ieškinį atmetė, priteisė iš B. L. 2 850 Lt atstovavimo išlaidų VšĮ Biržų ligoninė naudai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutiko su ieškinio motyvais, kad ieškovės paguldymas į Nėštumo patologijos skyrių buvo sąlygotas siekiu geriau ištirti ieškovę bei jos vaisių, reikiamu laiku neatidėliojant taikyti reikiamus gydymo ir priežiūros metodus. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ir jos vaisiaus būklė buvo normali, nerimą galinčių kelti požymių nepastebėta ir nenustatyta, teismas nurodė nebuvus pakankamo pagrindo ieškovę bei jos vaisių papildomai tikrinti naktį, kai ieškovei bei jos vaisiui taip pat buvo būtina pailsėti. Teismui aplinkybės, kad iki 20 val. nebuvo jokių duomenų apie ieškovės ir / ar jos vaisiaus sveikatos būklės komplikacijas, kad pati ieškovė, turėjusi turėti tam tikrų įgūdžių stebėti vaisiaus judesius, nes buvo antrą vaiką gimdanti moteris, laikotarpiu nuo 2008-10-24 20 val. iki 2008-10-25 8 val. neišsakė medicinos personalui jokių prašymų, skundų ar pastebėjimų dėl savijautos, vaisiaus judesių sumažėjimo ar jų visiško nebuvimo, kad ilgesnį laiką nejutusi vaisiaus judesių apie tai neinformavo ligoninės personalo, kuris turėjo realią galimybę nedelsiant užtikrinti gydytojo akušerio-ginekologo paslaugų suteikimą, nepriklausomai nuo to, kad specialistas budėjo ne ligoninėje, leido padaryti išvadą, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos nustatytas pažeidimas yra formalus, neturintis tiesioginio priežastinio ryšio su nagrinėjamoje byloje kilusiomis pasekmėmis – ieškovės vaisiaus mirtimi. Teismo vertinimu, atsakovo VšĮ Biržų ligoninėje ieškovei taikytos diagnostikos ir gydymo priemonės buvo pakankamos – atlikti visi reikalingi vaisiaus būklės diagnostikos ir laboratoriniai tyrimai, o atsakovo VšĮ Biržų ligoninės gydytojų, teikusių ieškovei medicininę pagalbą, kaltė nenustatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė B. L. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 89-99) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-05-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, pripažinti, kad VšĮ Biržų ligoninėje laikotarpiu nuo 2008-10-23 iki 2008-10-25 jai buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, priteisti iš VšĮ Biržų ligoninės 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Siuntimas į Biržų ligoninę ieškovei buvo išduotas dėl gręsiančios vaisiaus hipoksijos. Per tą laiką, kol ji buvo gydymo įstaigoje, pilnai išnešiotas ir sveikas vaisius žuvo nuo asfiksijos, t. y. užduso iki gimdymo, nors ieškovė kreipėsi į medicinos įstaigą, kad jai ir jos vaisiui būtų suteikta reikiama ir kvalifikuota medikų pagalba. Remdamasi profesorės G. D. raštu, teigia, kad ligoninės medikai objektyviai nenustatė vaisiaus būklės pablogėjimo, todėl skubiai nėštumo neužbaigė, naujagimio gydymą pratęsiant specializuotame skyriuje, t. y. ieškovė nebuvo savalaikiai nukreipta į ligoninę, kurioje būtų sąlygos išgelbėti jos naujagimį. Teismo ekspertizės išvados prieštaringos. Nors perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisija nurodo, kad naujagimio mirtis įvyko dėl asfiksijos iki gimdymo, kurią sukėlė infekcija, teismo ekspertai teigia ir tai, kad tokiai išvadai nepakanka duomenų. Ekspertų teigimu, atlikti vaisiaus tyrimai buvo pakankami, tačiau jų neužteko nei hipoksijai, nei infekcijai nustatyti, be to, nors per naktį vaisius žuvo, ekspertų vertinimu, stebėti vaisiaus būklės nereikėjo, nes dieną atlikti tyrimai buvo geri. Pagal medicininio audito inspekcijos išvadą ieškovei nebuvo užtikrinta gydytojų priežiūra nuo 2008-10-24 20 val. iki 2008-10-25 8.15 val. Perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisija pripažino faktiškai išnešioto naujagimio mirties priežastį reliatyviai išvengiama. Šios komisijos pirmininkė nurodė, kad toks nėštumas skubiai užbaigiamas, o gimus naujagimiui, tolimesnis gydymas tęsiamas specializuotame skyriuje, rekomendavusi Biržų ligoninės direktoriui nehospitalizuoti nėščiųjų ir gimdyvių esant patologijai, o perkelti į Panevėžio ligoninę. Tuo tarpu teismo ekspertai daro išvadą, kad gydymo ir diagnostikos klaidų nepadaryta. Ieškovė teismo prašė iškviesti specialistus ir apklausti juos teismo posėdyje dėl nagrinėjamos situacijos. Teismas, atsižvelgdamas į specialistų užimtumą, įpareigojo užduoti papildomus klausimus raštu. Papildomi klausimai buvo suformuluoti, remiantis nagrinėjamam atvejui aktualia medicinos literatūra, kuri buvo nurodyta ir ekspertui parengtame prašyme. Tačiau šis nevykdė teismo įpareigojimo atsakyti į pateiktus klausimus, tik pakomentavo juos savo nuožiūra, pavadindamas užduotus klausimus retoriniais, o galimus atsakymus spekuliatyviais. Tokiu būdu liko neatsakyta į esminius bylos išsprendimui dalykus: jeigu atlikus vaisiaus patologinį anatominį tyrimą patologija nebuvo nustatyta, vadinasi, užduso visiškai sveikas vaisius ir patologoanatomo išvada, kad vaisius žuvo nuo asfiksijos (užduso) iki gimdymo pradžios, yra teisinga. Tai reiškia, kad mirties priežastis yra aiški, kas paneigia eksperto išvadą, jog lieka neaišku, kodėl vaisius žuvo. Pagal Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarką, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 117, du buvę požymiai – sutrikę judesiai ir stambus vaisius – priskiriami vaisiaus patologijai ir didelei perinatalinei rizikai, todėl tokios ieškovės vaisiaus būklės nepaisymas negalėjo teismo būti vertinamas kaip tinkamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Biržų ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 105-111) prašo skundą atmesti. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:
Valstybinės medicininio audito inspekcijos sprendime yra konstatuotas formalus pažeidimas, kuris neturėjo reikšmės ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir nepablogino sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, juo labiau neturėjo įtakos vaisiaus žūčiai, nepriklausomai nuo įstaigoje nustatyto personalo darbo organizavimo. Į bylą pateiktose Vilniaus perinatologijos centro perinatalinių mirčių priežasčių nagrinėjimo komisijos, VšĮ Šiaulių ligoninės specialistų komisijos, VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės gydytojos akušerės ginekologės prof. G. D. ir gydytojo akušerio ginekologo R. J. bei deontologinės ekspertizės išvadose nurodyta, kad atsakovo gydytojai diagnozavimo ir gydymo klaidų nepadarė, jų nenustatė ir Valstybinė medicininio audito inspekcija. Nesutapimas, jog prof. G. D. savo išvadose vaisiaus žūties priežastimi nurodė infekciją, o ekspertizės akte infekcija kaip vaisiaus priežastis buvo atmesta ir nurodyta, kad žūties priežastis lieka neaiški, nėra esminis. Pirma, vaisiaus žūties priežastis nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, vertinant atsakovo gydytojų veiksmų teisėtumą, nes gydytojai neturėjo galimybės nustatyti infekcijos dėl to, kad nebuvo jokių klinikinių jos požymių, be to, infekcijos nerodė ir atlikti tyrimai. Antra, pasikeitus patologinio anatominio tyrimo duomenims, ekspertai motyvuotai paneigė prof. G. D. išvadose nurodytą vaisiaus žūties priežastį.Apeliacinio skundo teiginys, kad remiantis prof. G. D. išvadomis, atsakovo gydytojai privalėjo nustatyti vaisiaus intrauterinės būklės pablogėjimą ir nukreipti ją į Panevėžio apskrities ligoninę skubiam nėštumo užbaigimui, nepagrįstas. Tiek minėtose išvadose, tiek ekspertizės akte nurodyta, kad klinikiniai požymiai ir atlikti tyrimai patologijos nerodė, todėl objektyvių vaisiaus intrauterinės būklės pablogėjimo požymių nebuvo. Prof. G. D. savo atsakyme tiesiog teigia, kad jeigu būtų nustatytas vaisiaus intrauterinės būklės pablogėjimas, tokiu atveju būtų reikėję nėštumą skubiai užbaigti. Būtent tokia taktika VšĮ Biržų ligoninėje ir buvo pasirinkta: stebėti vaisiaus būklę ir, esant patologinei kardiotokogramai, perkelti ieškovę į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninę. Atlikus visus reikalingus tyrimus, objektyvių ieškovės vaisiaus būklės blogėjimo požymių nenustatyta, tuo tarpu kartoti tyrimus nakties metu nebuvo reikalo. Gydytojams atlikus savo darbą rūpestingai ir atidžiai, ieškovės vaisiaus žūtis laikytina atsitiktine žala. Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo gydytojų veiksmų ir ieškovės vaisiaus žūties.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje savo atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 113-115) prašo atmesti skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2014-05-07 sprendimą. Nurodo, kad ieškovė įrodymais nepagrindė savo ieškinyje bei apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų bei neįrodė ligoninės darbuotojų, t. y. gydytojų, civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Valstybinė medicinos audito inspekcija, nustačiusi reikšmingus teisės aktų pažeidimus, taiko įstaigai atitinkamas sankcijas. Atsakovui jokia teisės aktuose numatyta sankcija nebuvo pritaikyta, kas reiškia, jog reikšmingų pažeidimų nebuvo rasta, o nustatytas procedūrų pažeidimas negalėjo tiesiogiai įtakoti atsiradusios žalos ieškovės sveikatai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis, kurių, kaip įrodymo, reikšmingumas tokio pobūdžio bylose akcentuojamas ir kasacinio teismo jurisprudencijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliantė inicijavo teisme ginčą dėl VšĮ Biržų ligoninėje, jos vertinimu, netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, dėl kurių ji pagimdė išnešiotą, bet negyvą moteriškos lyties naujagimį, vaisius žuvus dėl asfikcijos (uždusimo) iki gimdymo. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti atsisakė, nenustatęs teikusių pagalbą atsakovo ligoninės gydytojų neteisėtų veiksmų ir jų kaltės, pripažinęs taikytas apeliantei diagnostikos bei gydymo priemones buvusiomis aplinkybėmis pakankamomis, apeliantės priežiūrą ligoninės stacionare tinkama, o nustatytą pažeidimą, t. y. nakties metu ginekologijos ir nėštumo patologijos skyriuje nebudėjo gydytojas-akušeris (toks budėjimas buvo vykdomas namuose), formaliu ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusį su ieškovės vaisiaus mirtimi. Teismas tokį savo vertinimą grindė specialistų ir audito komisijų, taip pat byloje atliktos teismo deontologinės ekspertizės išvadomis bei pateiktais ekspertų vertinimais, eksperto papildomai teiktais rašytiniais paaiškinimais, sprendime nurodęs, kad vaisiaus būklės stebėti naktį, kai pačiai apeliantei ir jos vaisiui buvo būtinas poilsis, medicininių indikacijų nebuvo. Apeliantė ekspertų bei pirmosios instancijos teismo išvadas apeliaciniame skunde kritikuoja, o apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius medicininių paslaugų suteikimą / nesuteikimą ieškovei, ir ar pagrįstai atsisakė taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą. Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija ir pasisako.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių
Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Minėtoje konstitucinėje normoje pasakyta, kad piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką nustato įstatymas. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (kolegija remiasi šio akto redakcija, galiojusia nuo 2005-01-01 iki 2010-03-01, t. y. teisinių santykių tarp šalių atsiradimo metu). Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiška sveikatos priežiūra – sveikatos priežiūra, teikiama laikantis nustatytų sveikatos priežiūros normų, kitų teisės aktų ir vykdoma asmenų, turinčių medicinos ar kitos atitinkamos praktikos licencijas sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir apdraudusiose savo civilinę atsakomybę už žalą pacientams (Įstatymo 2 str. 5 d.). Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpiu galiojo ministro 2008-04-29 įsakymu Nr. V-338 patvirtintas Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašas, kurio tikslas - nustatyti pagrindines sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kryptis teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti. Pagal minėtą įsakymą, įstaiga, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaujasi ministro parengtomis diagnostikomis ir gydymo metodikomis (10 p.), tokių nesant, pati pasirengia diagnostikos ir gydymo protokolus, kurie svarbūs teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei užtikrinti (11 p.), o įstaigos vadovas nustato sveikatos priežiūros paslaugų kokybės politiką bei jos įgyvendinimo priemones, tvirtina struktūrinių padalinių darbo tvarką ir t.t. (18.1 – 18.5.1. punktai). Iki 2011-03-07 galiojo ir sveikatos apsaugos ministro 2000-11-07 įsakymas Nr. 605 „Dėl bendrųjų nėštumo patologijos ir ginekologijos profilių stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“, kurio 1 priedo 2 punkte nurodoma, kad antrinio lygio (t. y. pacientėms, kurioms reikalinga stacionarinė pagalba) nėštumo patologijos ir ginekologijos paslaugas turi teikti specializuotos akušerijos ginekologijos praktikos licenciją turintys gydytojai, o medicinos personalas turi užtikrinti stacionarinę medicinos pagalbą ištisą parą.
Pacientas turi teisę į žalos, padarytos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo / neteikimo, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta Įstatymo III skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (Įstatymo 13 str.). Jei pažeidžiami sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, asmens sveikatos informacijos konfidencialumas (asmens medicininė paslaptis), be turtinės žalos, taip pat atlyginama ir neturtinė žala (Įstatymo 13 str. 2 d.). Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.264 str., 6.283 str., 6.284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų
Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę. Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, atlyginimo yra pasisakyta, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, taip pat medicinos praktikos nuostatomis. Be to, gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami net esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-489/2012). Vadinasi, gydytojams taikomas profesionalo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą.
Minėtų išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės skundo argumentais, kad Valstybinio medicininio audito inspekcijos 2009-09-21 ataskaitoje bei jos išvadose (sprendime) konstatuoti sveikatos apsaugos ministro 2000-11-07 įsakymo Nr. 605 2 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimai bei trūkumai, teikiant jai sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Biržų ligoninės Ginekologijos ir nėštumo patologijos skyriuje (t.1, b.l. 19, 83-89), t. y. nuo 2008-10-24 20 val. iki 2008-10-25 8 val. pacientei nebuvo užtikrintas gydytojo akušerio-ginekologo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinti teisiškai nereikšmingais ar neturinčiais įtakos gydymo įstaigos darbuotojų veiksmų vertinimui pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Šio audito metu nustatytų faktinių aplinkybių teisinį įvertinimą, kaip teisės aktų pažeidimą, Biržų ligoninė ginčijo administraciniuose teismuose, tačiau skundas buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas (t. 1, b. l. 30-38), teismams pritarus audito inspekcijos išvadai, reiškiančiai, kad net pusę paros gydymo įstaigos stacionare B. L. antrinio lygio nėštumo patologijos ir ginekologijos (gydytojo akušerio-ginekologo) medicininės paslaugos nebuvo užtikrintos. Medicininių paslaugų prieinamumas (pasiekiamumas), kaip pirmiau kolegija nurodė, yra konstitucinis principas ir tokio pobūdžio nustatytas pažeidimas pripažintinas profesinės gydytojų pareigos pažeidimu. Kitaip tariant, tai neteisėtas ir pagal įstatymo prezumpciją - kaltas veiksmas, juolab kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami ir esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui. Minėtoje situacijoje atsakovo kaltės prezumpcijos įstaigos vadovo įsakymu nustatytas gydytojų budėjimo namuose grafikas nepaneigia. Vien tai, atsižvelgiant į maksimalių pastangų principo reikalavimus, gydytojų veiksmus vertinant išimtinai jų proceso, bet ne rezultato aspektu, neeliminuoja gydymo įstaigos atsakomybės. Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija, po šio įvykio pateikdama savo nuomonę atsakovui dėl gydytojų budėjimo namuose nustatymo, nurodė, kad paslaugų teikimas sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti organizuotas taip, kad pacientėms būtų užtikrintos saugios ir savalaikės paslaugos (t. 1, b. l. 80, 81). Valstybinės medicininio audito inspekcijos pateiktoje teismui išvadoje taip pat teigiama, kad situacija, kuomet ligoninės Ginekologijos ir nėštumo patologijos skyriuje nuo 2008-10-24 20 val. iki 2008-10-25 8¹⁵ val. pacientės, turėjusios padidintą riziką (stacionarizavus dėl gręsiančios hipoksijos, pacientei silpnai jautus vaisiaus judesius) ir jos vaisiaus sveikatos būklė nebuvo vertinama, o žuvęs vaisius diagnozuotas tik į darbą atvykus gydytojai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje negali būti pateisinama (t. 1, b. l. 129-131). Teisėjų kolegija su šia išvada visiškai sutinka.
Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, įskaitant ir pateiktų įvairioms komisijoms bei institucijoms gydytojų, konkrečios srities specialistų, nuomonėms, patys gydytojai (specialistai) buvo konstatavę tiek poreikį apeliantę paguldyti į stacionarą ištyrimui ir stebėjimui (UAB „Biržų šeimos gydytojų centras“ 2008-10-23 siuntimas, esantis B. L. medicininiuose dokumentuose voke, t. 1), tiek poreikį sudaryti kelių specialistų konsiliumą jos būklei įvertinti (t. 1, b.l. 26), tiek ir poreikį vaisiaus būklę stebėti (kontroliuoti jos eigą) visą parą - keturis kartus per parą užrašant kardiotokogramą (KTG), vadinasi, tai turėjo būti atliekama kas 6 valandas (2008-10-24, 13³⁰ val. Nėščiosios (gimdyvės) tyrimas, forma Nr. 096/a, VšĮ Biržų ligoninės gimdymo istorija Nr. R-4311, nutarimas stebėti vaisiaus būklę užrašant KTG x 4 d.; apeliantės medicininė dokumentacija voke; t. 1, b. l. 26, 48). Gydytojų konsiliumas nusprendė ir dėl to, kad atsiradus vaisiaus hipoksijos (deguonies stokos audiniuose) požymiams ar, alternatyviai, gimdymui, pervežti pacientę į IIB lygio akušerijos stacionarą – Panevėžio ligoninę. Būtent šis konsiliumo nutarimas, be kita ko, suponuoja ir dar vieną teisėjų kolegijos išvadą, kad patys gydytojai vertino apeliantės nėštumo pabaigą bei būsimą gimdymą kaip itin komplikuotą ir rizikingą, dėl ko net gimdyti Biržų ligoninės Ginekologijos ir nėštumo patologijos skyriuje ji negalėtų. Tokių rizikų egzistavimą objektyviai patvirtina ir apeliantės medicininiai dokumentai, jos kilo, pavyzdžiui, iš apeliantės nėščiosios kortelėje (forma Nr.111/L) aprašytų rizikos faktorių bei patologijų: neigiamo jos rezus faktoriaus (Rh-), dėl ko viso nėštumo metu buvo stebimas galimų Rh antikūnių atsiradimas, leidžiami atitinkami medikamentai, jos buvusi kojų venų operacija bei giminėje buvusi nustatyta cukrinio diabeto liga (nėščiosios kortelė, vokas t. 1); II-III nėštumo trimestro ultragarsinio tyrimo, atlikto 2008-10-24, metu (vidaus forma Nr. 17.2) aiškiai identifikuota ir šauktuku pažymėta virkštelė ant vaisiaus kaklelio, kas apdairiam ir rūpestingam profesionalui neabejotinai turėjo sukelti asociacijas su gresiančia asfikcija, juolab kad buvo atsiradę jos klinikinių požymių - sulėtėję vaisias judesiai ir būtent dėl šios priežasties apeliantė hospitalizuota stebėjimui. Taigi tokioje faktinėje situacijoje vienintelis apeliantės buvimo atsakovo ligoninėje pateisinimas, neketinant vėliau priimti gimdymo, bet iki jo pradžios vis tik nepervežant į Panevėžio ligoninę, turėjo būti itin atidus pačios apeliantės ir jos vaisiaus būklės stebėjimas. Trys įrašai gimdymo istorijoje Nr. R-4311, atlikti 2008-10-24 15 val., 16 val., 20 val. (4 istorijos lapas), leidžia teigti, kad iš esmės buvo laukiama būtent prasidėsiančios gimdymo veiklos ir pažymimas jos nepasirengimas gimdyti, tačiau tik kitą dieną (2008-10-25, 8¹⁵ val.), jau konstatavus vaisiaus žūtį, apeliantė pervežta į Panevėžio ligoninės Akušerijos skyrių, kur, iššaukus gimdymą, ji 2008-10-26, 4⁵⁷ val. pagimdė negyvą, 39 savaičių, 4062 g svorio, 54 cm ūgio, moteriškos lyties naujagimį be apsigimimo požymių, su vieną kartą apie kakliuką apsisukusia virkštele.
Teisėjų kolegija jau nurodė, kad sprendžiant dėl gydymo įstaigos darbuotojų veiksmų teisėtumo vertinimo pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą, aktuali yra ir gydytojo profesinė etika bei medicinos praktika. Sveikatos apsaugos ministro 2008-03-04 įsakymu Nr. V-170 patvirtinta Lietuvos medicinos normą MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ įpareigoja jį (11.2. p.) kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, gydyti ligas, atlikti operacijas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal kompetenciją, nurodytą šios normos VII skyriuje; (11.3. p.) taikyti Lietuvos Respublikoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus; (11.8. p.) nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą; (11.11. p.) tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistikos ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir analizuoti savo darbo rezultatus ir (13.3. p.) bei pačiam būti susipažinus su medicinos statistikos pagrindais, (14.8. p.) žinoti prenatalinę diagnostiką, (14.9. p.) nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio ligų ir komplikacijų rizikos veiksnius, priežastis, patogenezę, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo metodus. Gydytojas akušeris ginekologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (20 p.). Todėl ir nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas nėštumo ir gimdymo rizikas bei patologijas, profesinė etika reikalavo nepalikti pacientės net 12 val. be atitinkamos specialybės gydytojo priežiūros, o negalint tokios priežiūros užtikrinti VšĮ Biržų ligoninėje - pervežti pacientę į kitą medicinos įstaigą. Gydytojams akušeriams - ginekologams žinotina, kad vaisiaus judesių susilpnėjimas ir suretėjimas, ką pajuto apeliantė bei nustatė UAB „Biržų šeimos gydytojų centras“, yra grėsmingi vaisiaus hipoksijos požymiai, ir kardiotokografija – ne vienintelis diagnozavimo būdas. Vaisiaus būklei nėštumo metu įvertinti taikytinas tyrimo būdų kompleksas - pradedant nuo paprastų ir baigiant pačiais sudėtingiausiais. Elektroninė ir ultragarsinė aparatūra padeda tiksliau ir anksčiau aptikti vaisiaus gyvybinių funkcijų sutrikimus. Vienas tokių tyrimo būdų, įtariant vaisiaus hipoksiją, gali būti Doplerio metodas. Esant pavojingiems pakitimams būtina taikyti intensyvų gydymą arba baigti nėštumą (negalint greitai jo užbaigti–Cezario pjūvio operacija) (tinklapis „Pasveik.lt“, Vaisiaus hiposija; leidinys „Už gyvybę“, 2002, Nr. 11, A. A. „Negimęs kūdikis - taip pat pacientas“, http://www.gyvybe.lt/uzgyvybe/200211/uzg11_08.html0), juolab kad Lietuvoje vaisiaus hipoksija dažniausia naujagimių mirtingumo priežastis („Vaisiaus hipoksija“, tinklapis „Pasveik.lt“, http://www.pasveik.lt/lt/ligos-ir-sindromai/vaisuas-hipoksija/43841/?ro...), o hipoksija antepartum (iki gimimo) – pagrindinė vaisiaus žūties priežastis (Higienos instituto sveikatos informacijos centro, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto ir Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Neontologijos centro parengta studija, apibendrinant gimimų medicininius duomenis 2010 m. ir ankstesniais metais, Vilnius, 2011, sudarytojai prof. Habil..dr. V. B., doc. Dr. N. D., N. V., J. I., šie duomenys bei ankstesnių metų (nuo 2001 m.) statistiniai rodikliai pasiekiami internete www.hi.lt). Kadangi iš gydytojų akušerių -ginekologų Lietuvos medicinos normą MN 64:2008 reikalauja žinoti ir statistinę informaciją, neabejotinai atsakovas (jo darbuotojai) turėjo atsižvelgti į faktą, jog mirčių dėl vaisiaus hipoksijos (ar asfikcijos gimdymo metu) skaičius turėjo tendenciją didėti (t.y. egzistuoja didelė vaisiaus žūties dėl tokios priežasties tikimybė), nors dalis mirčių yra potencialiai išvengiamos. Vaisiaus mirtingumą, tinklapio „Pasveik.lt“ duomenimis, perpus galima sumažinti, jei nėščioji pajunta pati, kad sumažėja vaisiaus judesių, ir kreipiasi pas medikus, o tą apeliantė padarė.
Savo srities profesionalams turi būti žinoma tai, kad tikimybinis motinos ir jos vaisiaus Rh antigeno netapatumas taip pat gali sąlygoti sunkią hipoksiją ir neretai gimusį negyvą vaisių (Medicinos teorija ir praktika, 2011-T.17 (Nr. 4), V. D., A. A., G. M., V. A., R. K., A. K. „Sunki vaisiaus ir naujagimio vandenė dėl Rh izoimunizacijos: klinikinis atvejis“, http://www.mtp.lt/files/medicina_t_p_4_str201.pdf). Nors stebint apeliantės nėštumą šeimos klinikoje atliekami Rh antikūnių tyrimai jų buvimo nepatvirtino ir rizika dėl to jos nėščiosios kortelėje (forma Nr. 111/L) įvardijama kaip maža, visiškai atmesti diagnozavimo klaidos galimybės nebuvo galima, taigi tokia aplinkybė (neigiamas Rh), nėštumo pabaigoje konstatavus sulėtėjusius vaisiaus judesius, taip pat suponavo padidintą atsakovo darbuotojų atidumą bei rūpestingumą, kurio jos palikimas be gydytojų priežiūros net 12 val. (pusę paros) nepatvirtina. Savo srities profesionalams turi būti žinoma ir tai, kad nėščiosios širdies ir kraujagyslių ligos (apeliantei atlikta kojų kraujagyslių operacija) taip pat priskiriamos prie rizikos veiksnių, galinčių lemti vaisiaus lėtinę hipoksiją (Mekonijaus aspiracijos sindromas, straipsnis, http://lt.wikipedia.org/wiki/mekonijaus_aspiracijos_sindromas). VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės gimdymo istorijoje Nr. 08A1857 yra užfiksuotos tokios aplinkybės, kad 2008-10-25, 0³⁰ val. apeliantei nutekėjo tamsiai žali vaisiaus vandenys (t. y. į juos buvo išsiskyręs mekonijus). Tai nutinka ir vaisiui trūkstant deguonies, be to, tokiu atveju kaupiasi organinės (pieno) rūgštys, kurios sukelia metabolinę acidiozę, o nuo aciodiozės laipsnio priklauso vaisiaus prognozė – kuo anksčiau pastebima, tuo geriau (Vaisiaus hipoksija, Pasveik.lt). Taigi ir šiuo aspektu 12 val. pacientės ir jos vaisiaus būklės neįvertinimas taip pat laikytinas neprotingai ilgu terminu, atsižvelgiant į visas išvardintas patologijas bei nėštumo rizikas (neigiamas Rh, virkštelės ant kakliuko nustatymas, judesių sulėtėjimas), kas suponuoja atsakovo darbuotojų veiksmų, kaip kaltų ir neteisėtų, neatitinkančių profesionalui taikomų reikalavimų bei elgesio standartų, vertinimą. Gydytojo veiksmų standartas apima ne tik ne kartą šiame sprendime jau minėtus medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos bei pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiomis aplinkybėmis vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais.
Teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-452/2006, 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-474/2010). Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius ir surinktus įrodymus. Nagrinėjamos bylos atveju pirmiau aptarti argumentai leidžia nesutikti su ekspertizės akto išvadomis (t. 2, b. l. 3-20), kad diagnostikos ir gydymo priemonės šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamos, nes ultragarsu ištirtas vaisiaus biofizinis profilis ir kardiotogramų nestresiniai testai buvę normalūs, visi reikiami tyrimai atlikti, ir klaidų, įskaitytinai diagnostinių, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nepadaryta (CPK 218 str.). Didžia dalimi ekspertai vertino visą situaciją (taikytas diagnostines priemones bei teiktas gydymo paslaugas) rezultato, o ne gydymo proceso aspektu. Kolegija nekvestionuoja medicinos specialistų vertinimo, kad kardiotogramos tokiu atveju galėjo ir pakakti, tačiau pažymi, kad šis diagnostikuos būdas nepateisinamai ilgai - pusė paros – apeliantei ligoninės stacionare nebuvo taikomas (atliekamas), ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutiktina. Šio testo neatlikimo negalima pateisinti atsikirtimo į apeliantės skundą teiginiais, kad pacientei buvo būtinas poilsis, ar juo labiau, teismo sprendimo motyvais apie jos turimą nėščiosios patirtį, t. y. kad ji pati nakties metu vaisiaus judesių nesekė ir / ar medicinos personalo pagalbos neprašė. Apeliantė turėjo pagrįstą lūkestį, kad ja bus ligoninėje pasirūpinta, tačiau jai buvo suteiktos kokybės ir prieinamumo reikalavimų neatitinkančios medicinos paslaugos.
Konstatavus žalos padarymo faktą, veiksmų neteisėtumą ir kaltę (vaisus žuvo per 12 valandų, kai apeliantei nebuvo atliekami paskirti tyrimai, kitaip tariant, praleistas momentas, kada ji gydytojų konsiliumo nutarimu dėl pablogėjusios būklės turėjo būti pervežta į Panevėžio ligoninę), kolegija aptaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad tarp nurodyto pažeidimo ir vaisiaus žūties nėra priežastinio ryšio, todėl žalos atlyginimas yra negalimas. Visų pirma turi būti nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas ir teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taip pat priežastinis ryšys gali būti tiek tiesioginis, tiek ir netiesioginis. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-170/2010).
Kiekvienas nėštumo ir gimdymo taktikos žingsnis yra svarbus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės vaisius iš esmės jau buvo išnešiotas, be apsigimimo požymių, jis potencialiai turėjo galimybę gimti bei išvengti asfikcijos (uždusimo). Byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose pažymima, kad objektyviai nustačius vaisiaus intrauterinės būklės pablogėjimą, toks nėštumas skubiai užbaigiamas (t. 1, b. l. 47), o tokia mirties priežastis (asfikcija) - realiatyviai išvengiama (t. 1, b. l. 91). Sąvoka „realiatyvus“ aiškinama kaip santykinis, neabsoliutus (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001, p. 637, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklapis www.vlkk.lt), arba kaip nustatomas, lyginant su kitu, priklausantis nuo kitų, santykinis (http://www.zodynas.lt). Nuostatos, kad tinkamas ir savalaikis diagnozavimas gali padėti išvengti vaisiaus žūties dėl asfikcijos, laikomasi ir medicininėje literatūroje, teisėjų kolegija šiuos aspektus jau aptarė. Tokiu atveju nustatytina, kad tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja netiesioginis teisinis priežastinis ryšys, nes ir gydytojų neveikimas (tyrimo tam tikru periodiškumu nepakartojimas, nepervežimas į kitą gydymo įstaigą, neturint galimybės patiems užtikrinti pacientės tinkamos priežiūros Ginekologijos ir nėštumo patologijos skyriuje) tam tikra dalimi galėjo lemti tokių padarinių atsiradimą – kūdikis gimė negyvas (t. 1, b. l. 13, 14). Pažymėtina, kad tokią teisėjų kolegijos išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo iš dalies patvirtina ir Vilniaus PC perinatalinių mirčių priežasčių komisijos pasiūlymai atsakovui, kad, nesant Biržų ligoninėje akušerijos skyriaus, nėščiąsias su akušerine patologija, nėščiąsias gimdymui ir gimdyves iš karto nukreipti į Panevėžio apskrities ligoninės akušerijos skyrių, o ne hospitalizuoti į Biržų ligoninę (t. 1, b.l. 49).
Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę dėl netinkamai teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų reglamentuojančias teisės normas ir padarė neteisingą išvadą, kad sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti visumos nagrinėjamoje byloje nėra. Apeliantė turi teisę reikalauti atlyginti jai dėl tokio medicinos įstaigos CK 6.246 straipsnio prasme neteisėto neveikimo atsiradusią neturinę žalą (kompensaciją už patirtą skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus). Tokiu atveju teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl neturtinės žalos dydžio
Neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato būtent teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.
Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis c. b. Nr. 3K-7-144/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis c. b. Nr. 2A-419/2013), juolab kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės.
Apeliantės netektis yra itin skaudi, atsiradusius jos išgyvenimus bei emocinį stresą lemia vien laukto kūdikio mirties faktas. Panevėžio ligoninės medicininiuose dokumentuose yra užfiksuotas ir jos gedėjimas (reakcija į netektį), jai buvo skirtas psichologas. Kita vertus, net ir laiku nustačius vaisiaus būklės kritinius momentus bei pervežus apeliantę į Panevėžio ligoninę gimdymui, objektyviai egzistuojančios priežastys (pokyčiai, įvykę jos ar vaisiaus organizme) vis tik galėjo lemti tiek hipoksiją iki gimimo (h. antepartum), tiek gimdymo metu (h. intrapartum), tiek ir po gimdymo (h. postpartum), t. y. atsitiktinę mirtį, ką patvirtina ir pirmiau nurodyti statistiniai duomenis apie dažniausią Lietuvoje vaisiaus ir naujagimių mirties priežastį. Gydytojų veiksmų vertinimas civilinės atsakomybės aspektu neapima jų pareigos garantuoti tam tikrą rezultato, nes negalima reikalauti neįmanomo (lot. impossibilium nulla obligatio est).
Taigi vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus šiam konkrečiam atvejui aktualius kriterijus (netiesioginio priežastinio ryšio buvimą, galimų analogiškų pasekmių atsiradimą net ir gydytojams atlikus visus būtinus jos sveikatos priežiūros veiksmus ar iš karto hospitalizavus į Panevėžio ligoninę), teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga kompensacija B. L. būtų 15 000 Eur (51 792 Lt) neturtinės žalos atlyginimas (CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi išlaidų ieškovui kompensavimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų pasikratymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė šios bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
Apeliantė, teikdama ieškinį bei apeliacinį skundą, sumokėjo iš viso 10 000 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 2, t. 2., b. l. 103), sumokėjo 2 207 Lt užstatą teismo ekspertizės išlaidoms apmokėti (t. 1, b. l. 173 , t. 2, b. l. 21). Atstovavimo išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė. Teisme yra patenkinta 17 procentų jos turtinio reikalavimo. Kadangi žyminį mokestį ji sumokėjo nuo ieškinio reikalavimo sumos (300 000 Lt), apeliantei kompensuotina būtent ta dalis, kuri atitinka priteistąją sumą, t. y. po 3 proc. nuo 15 000 Eur sumos už ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), iš viso 900 Eur (3 108 Lt). Tačiau išlaidos už ekspertizės byloje atlikimą priteistinos apeliantei iš atsakovo pilnai – 639 Eur (2 207 Lt), kadangi tokios apeliantės bylinėjimosi išlaidos atsirado įrodinėjant atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir jos buvo įrodytos (CPK 93 str. 4 d.), o šio pobūdžio išlaidų dydis siejamas su objektyviu kriterijumi – ekspertų darbų apmokėjimu, ir nepriklauso nuo byloje pareikšto reikalavimo dydžio.
Atitinkamai atsakovas taip pat turėjo bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamas už advokato paslaugas 2 850 Lt (t. 2, b. l. 68-74) pirmosios instancijos teisme ir 1 500 Lt apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 118-122). Atsižvelgdama į jau pirmiau nurodytą galimybę teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pagal matematinį patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, konstatuodama, kad vien dėl reikalavimo sumos nurodymo advokato paslaugų kaštai neišaugo, nes reiškiamas iš esmės vienas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios dydį dažniausiai nustato būtent teismas, teisėjų kolegija priteisia atsakovui iš ieškovės pusę jo turėtų atstovavimo išlaidų – 630 Eur (2 175 Lt) (CPK 93 str. 2, 4, 5 dalys, 98 str.)
Pašto išlaidos – 43,84 Eur (151,36 Lt, t. 1, b. l. 0), iš esmės patenkinus apeliantės reikalavimą ir pripažinus atsakovą padarius jai žalos, valstybės naudai priteistinos tik iš atsakovo (CPK 92 str., 96 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį iš dalies patenkinti.
Priteisti iš viešosios įstaigos Biržų ligoninės 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1 539 (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt devynis) eurus bylinėjimosi išlaidų B. L..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš B. L. 630 (šešis šimtus trisdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų viešajai įstaigai Biržų ligoninei.
Priteisti iš viešosios įstaigos Biržų ligoninės 43 (keturiasdešimt tris) eurus 84 euro centus bylinėjimosi išlaidų valstybei.