Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-01-10 · Byla Nr. A2.6.-106-201/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-01-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-10
Bylos Nr.
A2.6.-106-201/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03952-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pažeidėjas
R. S.
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-106-201/2014Proceso Nr. 4-06-3-03952-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.;45.4.4.; 45.4.5.;45.4.; 52.3.
Registro objektas: ROIK: 07-13-7708444(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)l“ pamainos vadovu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2012-12-21 apie 00.29 val. J.Janonio g. 27, Klaipėdoje, vairavo automobilį Citroen CX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, neįsitikino eismo saugumu ir važiuodamas automobiliu atsitrenkė į stovintį automobilį MB E-200, valst. Nr. T10385, apie padarytą eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, įvykio metu apgadinti du automobiliai. Vairuotojas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių išsiaiškinimo. Tokiais veiksmais R. S. pažeidė KET 9 p., 14 p., 132 p., 233 p., 234 p. ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnyje.

R. S. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pripažino iš dalies ir nurodė, kad įvykio naktį po susitikimo vežė svečius į viešbutį. Prie „Fabrik“ klubo įsuko į aikštelę, pasistatė automobilį. Tuomet prie jo priėjo taksistas ir pasakė, kad jis kliudė taksi automobilį. Jis buvo vasariškai apsirengęs, todėl paprašė taksisto, kad šis užpildytų eismo įvykio vietos deklaraciją, o pats nuėjo į klubą, nes bijojo peršalti. Klube išgėrė alkoholio. Išėjęs po 15-20 min. taksisto neberado. Jis nežinojo, kad negalima gerti alkoholio, neišsiaiškinus įvykio aplinkybių. Padarė klaidą, kad nuėjo iš įvykio vietos. Pagalvojo, kad žmogus neturi pretenzijų. Jis taksi automobilio vairuotojui paliko vizitinę kortelę. Įėjo vėl į klubą, o po to su taksi važiavo namo. Kadangi taksi vairuotojas pasakė, kad jam reikės mokėti 50 Lt, jis paprašė, jog jam butų išrašytas kelionės kvitas. Taksistas tuo metu kelionės kvito neturėjo, todėl jis pasakė, kad kvies policiją. Tuomet taksistas paprašė vėl vykti prie klubo, kad galėtų paimti čekių knygelę. Jis sutiko. Kai nuvyko į klubą, prie klubo privažiavo policija. Jis pasakė pareigūnams, kad tai jo automobilis, pripažino, kad padarė eismo įvykį, paaiškino, kad su taksi automobilio vairuotoju susitarė ir šis parašė, kad jokių pretenzijų neturi. Policijoje jam buvo patikrintas blaivumas, alkotesterio parodymų jis neginčija.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Mindaugas Kepenis nurodė, kad asmuo pripažįsta, jog eismo įvykis tikrai buvo, pagrindinis klausimas, ar asmuo tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. R. S. su taksistu susitarė, kad taksistas užpildys eismo įvykio deklaraciją, paliko tai taksistui padaryti, o pats nuėjo į naktinį klubą, nes buvo šalta, o jis buvo su lengva apranga, grįžęs taksisto neberado, taigi viskas įvyko ne dėl tyčinių veiksmų. Prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, arba taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. J. nurodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinėje, dirbo ir 2012-12-21 naktį. Ji patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, kad pagal iškvietimą nuvyko prie naktinio klubo FABRIK, ten buvęs taksistas, kuris nurodė, kad kažkoks asmuo atsitrenkė į jo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Jie automobilį apžiūrėjo, matėsi, kad buvo kontaktas, abu automobiliai buvo nufotografuoti. Vėliau taksi vairuotojas atpažinęs eismo įvykio kaltininką, jį sulaikė ir šis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Buvo patikrintas girtumas, matėsi, kad asmuo buvo varojęs alkoholį. Versijų įvykio buvo daug pateikta.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Ž. M. nurodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biure specialistu. Buvo autoįvykis gruodžio mėn., o jį padaręs asmuo pasišalino ir nuėjo į klubą. Šiam asmeniui alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis girtumas, be to asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Nurodė, kad tarnybinį pranešimą surašė pagal R. S. žodžius. Automobilį nutempė, nes piliečio įvykio vietoje nebuvo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. M. nurodė, kad buvo su taksi privažiavęs prie klubo „Fabrik“ ir matė kaip visureigis važiavo atbuline eiga. Šalia stovėjo „Mercesed-Benz“ markės taksi automobilis. Visureigis atsirėmė į tą taksi automobilį, o po to pavažiavo į priekį. Automobilyje, į kurį atsirėmė, sėdėjo žmogus. Visureigio vairuotojas nuėjo į klubą „Fabrik“ ir 20 minučių niekas nesirodė. Asmuo buvo su paltu, ir iš kart nuėjo į klubą, net taksi vairuotojas spėjo tik duris pradaryti. Po kiek laiko visureigio vairuotojas išėjo iš klubo ir įsėdo į taksi automobilį. Po to atvažiavo tas pat automobilis, atvežė tą žmogų ir atvažiavo policija.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. P. (J. P.) nurodė, kad 2012-12-21 stovėjo taksi eilėje prie naktinio klubo FABRIK, atvažiavo automobilis Citroen ir mėgino prisiparkuoti, buvo prisnigę, todėl laviruodamas atsitrenkė į jo automobilį ir įdaužė sparną, automobilyje buvo du asmenys. Paaiškino, kad pasiūlė R. S. pildyti eismo įvykio deklaraciją, ieškojo lapo, tikėjosi susitarti geruoju, tačiau R. S. nuėjo į naktinį klubą, kurį laiką palaukė lauke, bet kai asmuo nepasirodė iškvietė policiją. Ar vairuotojas buvo blaivus, pasakyti negalėjo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. K. nurodė, kad pažįsta R. S., 2012-12-21 buvo kartu. Paaiškino, kad buvo kolektyvo metinės ataskaitos aptarime, R. S. parvežė svečius, o jis paprašė pavežti jį iki naktinio klubo, R. S. išgėręs nebuvo, važiuojant į naktinį klubą FABRIK, esantį J. Janonio gatvėje, pakeliui sustabdė policijos pareigūnai, patikrino dokumentus. Atvažiavus prie naktinio klubo, aikštelėje prisiparkavo, išlipus taksistas pasakė, kad jie atsitrenkė į jo automobilį, pats M. K. R. S. pokalbio su taksistu negirdėjo, stovėjo nuošaliau, tačiau R. S. jam pasakė, kad pasiūlė taksistui užpildyti eismo įvykio deklaraciją, pasiūlė eiti į vidų palaukti, kol užpildys. Nurodė, kad klube R. S. vartojo alkoholį, ketino palikti automobilį prie klubo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad jis buvo minimu laiku prie klubo, kur laukė atvažiuojančio R. S., kuris turėjo juos įleisti į klubą. Matė, kad R. S., automobiliu atvažiavęs prie klubo, sustojo, kaip suprato, kliudė stovintį „taksi“ automobilį. R. S. su vairuotoju tarėsi dėl deklaracijos pildymo, po to jie visi iš karto nuėjo į barą.

Analogiškus parodymus davė ir liudytojas T. L..

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011). Pažymėtina tai, jog atsakomybės taikymui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010, N575-2179/2009). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino iš dalies, t.y. nurodė, kad padarė eismo įvykį, tačiau paprašė taksi vairuotojo, kad šis užpildytų eismo įvykio deklaraciją, o pats iš įvykio vietos pasišalino, baimindamasis, kad dėl netinkamos aprangos gali susirgti (b. l. 59). R. S. nurodė, kad po kiek laiko išėjęs į lauką taksi vairuotojo neberado, todėl sugrįžo atgal į klubą, išgėrė alkoholio ir tada su taksi norėjo grįžti namo. Pripažino padaręs klaidą, kad pasitraukė iš įvykio vietos bei po įvykio vartojo aplkoholį. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog R. S. ne tik suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir sąmoningai iš autoįvykio vietos pasišalino. Be paties R. S. paaiškinimų jo kaltė įrodyta liudytojo J. P. parodymais, kad R. S., parkuodamas automobilį, atsitrenkė į jo automobilį ir įdaužė sparną. Nors J. P. pasiūlė R. S. pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau R. S. nuėjo į naktinį klubą (b. l. 91). Tai, kad R. S. paskubomis nuėjo į klubą patvirtino ir liudytojas V. M. (b. l. 84). Liudytojai I. J. ir Ž. M. iš esmės patvirtino J. P. nurodytas įvykio aplinkybes, kad atvykę iškvietimo adresu, autoįvykį sukėlusio vairuotojo nerado, o po to, kai taksi vairuotojas pats R. S. sulaikė, šiam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Dėl įvykio aplinkybių R. S. jiems pateikė daug skirtingų versijų (b. l. 7, 59). Be to, liudytojo Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus policijos duomeų bazę, buvo nustatyta, kad R. S. neturi LR galiojančio vairuotojo pažymėjimo, taip pat nepateikė bet kokio kito galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 7). Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Teismas negali remtis liudytojo M. K. parodymais, kadangi jis su R. S. pažįstamas ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, šis liudytojas R. S. pokalbio su taksistu negirdėjo, o apie pokalbio turinį sužinojo iš R. S. pasakojimų.

Nors R. S. nurodo, kad alkoholį vartojo tik po autoįvykio, tačiau ši aplinkybė vertintina kritiškai ir laikytina R. S. pasirinkta gynybine pozicija bei siekimu išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Taigi išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą (policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, R. S. bei liudytojų paaiškinimus, alkotesterio parodymus, transporto priemonės nuvežimo aktą, eismo įvykio vietos schemą, automobilių fotolenteles, pranešimą dėl nušalinimo nuo transportto priemonių vairavimo) teismas pripažįsta įrodyta, kad R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 132, 233, 234 punktų reikalavimus ir tuo padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnyje.

Byloje R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (LR ATPK 31 str. 1 d. 2 p.) (duomenis apie žalos atlyginimą pateikti administracinio teisės pažeidimi byloje Nr. A2.6.-316-618/2013, b.l. 36). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį – R. S. padaręs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir taip tikėjosi išvengti jam gresiančios atsakomybės, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – praeityje yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra duomenų, kad jam paskirtas baudas būtų sumokėjęs. Tačiau nepaisant to, paskutinis administracinis teisės pažeidimas padarytas 2009 m., todėl manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straispnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio sankcijose. Nors R. S. atstovas advokatas M. Kepenis prašo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir paskirtą nuobaudą švelninti, tačiau pažymėtina tai, kad teismų praktikoje, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Atsižvelgiant į tai, kad išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo. Akcentuotina ir tai, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr.N62-7639/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 129 str., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str.

nutaria:

R. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipnio 1 dalį paskirti nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį paskirti nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė