- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- 2YT-21250-1116/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13400-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Dalia Staugienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis R. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Antstolio R. S. kontoroje buvo gautas pareiškėjo D. S. skundas, kuriuo prašoma konstatuoti, kad D. S. nėra skolingas išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013; nutraukti ir /ar užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302 ir apie tai elektroniniu paštu informuoti D. S.; sumažinti vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-542-359/2014 buvusią 314,33 Eur skolą iki 269,53 Eur; įpareigoti antstolį sutvarkyti duomenis elektroniniame areštų registre.
2. Antstolis R. S. 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti D. S. skundą ir perduoti jį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vadovaujantis Kauno apylinkės teismo pirmininko 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi byla buvo persiųsta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.
Šalies argumentai
4. D. S. teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymą, kuriuo patikslino skundo reikalavimus ir prašo teismo: ginčo 165,00 Eur sumą pripažinti sumokėta/pervesta/įskaityta valstybinei mokesčių inspekcijai ir dėl to vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302 nutraukti; teismo sprendimu 73,76 Eur sumažinti skolos sumą vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324; už sistemingą piktnaudžiavimą ir teismo proceso vilkinimą, neteisingų skolos sumų nurodymą, nepagrįstą vykdomųjų dokumentų nepateikimą vykdyti antstoliui nesant skolos bei teismo įpareigojimo nevykdymą skirti VMI maksimalią baudą sumoje 5000,00 Eur, pusę šios sumos skiriant D. S., o VMI darbuotojui A. B. skirti maksimalią 300,00 Eur baudą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime (b. l. 26-28) prašo pareiškėjo skundą atmesti, kadangi antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tinkamai užtikrino vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
7. Remiantis vykdomųjų bylų Nr. 0070/20/01302 ir Nr. 0070/15/00324 medžiaga, antstolio R. S. kontoroje yra vykdomi išieškojimai iš skolininko D. S. pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-109-647/2013 dėl 2500 Lt baudos išieškojimo valstybės naudai, išieškotojas VMI (vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/01302, v. b. l. 2), bei pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 dėl 1085,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu išieškojimo valstybės naudai, išieškotojas VMI (vykdomojoje byloje 0070/15/00324, v. b. l. 4). 2021 m. liepos 27 d. antstolio R. S. kontoroje buvo gautas D. S. pareiškimas, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma konstatuoti, kad D. S. nėra skolingas išieškotojui VMI pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 ir nutraukti ir /ar užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302 (vykdomoji byla 0070/15/00324, v. b. l. 190-191). Gavęs minėtą pareiškimą antstolis R. S. 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi į VMI dėl informacijos pateikimo, prašydamas nurodyti skolų likučius pagal vykdomuosius raštus Nr. 2-109-647/2013 ir Nr. 2-542-359/2014 (vykdomojoje byloje 0070/15/00324, v. b. l. 193). Antstolio R. S. kontoroje 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas VMI atsakymas, kuriame nurodyta, kad D. S. skolos likutis pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 yra 134,68 Eur, skolos likutis pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-542-359/2014 yra 314,33 Eur (vykdomoji byla 0070/15/00324, v. b. l. 194). Gavęs nurodytą informaciją antstolis 2021 m. rugpjūčio 17 d. parengė D. S. atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-21-70-20483 (vykdomoji byla 0070/15/00324, v. b. l. 199), kuriame nurodė, kad D. S. skolos likutis pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 yra 134,68 Eur, skolos likutis pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-542-359/2014 yra 314,33 Eur. Antstolio R. S. kontoroje 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas D. S. skundas, kuriuo, be kita ko, prašoma konstatuoti, kad D. S. nėra skolingas išieškotojui VMI pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013; nutraukti ir/ar užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302; sumažinti vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-542-359/2014 buvusią 314,33 Eur skolą iki 269,53 Eur. Dėl minėto skundo antstolis R. S. 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-70-20753 atsisakyti tenkinti D. S. skundą ir perduoti jį teismui. Bylą nagrinėjant teisme D. S. 2021 m. rugsėjo 28 d. prašyme patikslino skundo reikalavimus, prašydamas ginčo 165,00 Eur sumą pripažinti sumokėta/pervesta/įskaityta valstybinei mokesčių inspekcijai ir dėl to vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302 nutraukti; teismo sprendimu 73,76 Eur sumažinti skolos sumą vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324; už sistemingą piktnaudžiavimą ir teismo proceso vilkinimą, neteisingų skolos sumų nurodymą, nepagrįstą vykdomųjų dokumentų nepateikimą vykdyti antstoliui nesant skolos bei teismo įpareigojimo nevykdymą skirti VMI maksimalią baudą sumoje 5000,00 Eur, pusę šios sumos skiriant D. S., o VMI darbuotojui A. B. skirti maksimalią 300,00 Eur baudą.
8. D. S. skundo reikalavimų patikslinimai buvo neišnagrinėti antstolio, tačiau kadangi antstolis yra priėmęs procesinį sprendimą dėl pradinių skundo reikalavimų ir toliau procesas tęsiasi teisme, o pagal CPK 141 straipsnio nuostatas D. S. turi teisę tikslinti skundo reikalavimus teisme, todėl pareiškėjo skundas teisme yra nagrinėjamas kartu su jo patikslinimais, pateiktais 2021 m. rugsėjo 28 d. prašyme.
9. Kaip matyti iš D. S. skundo turinio ir pridėtų dokumentų, pagrindinis argumentas, kuriuo pareiškėjas grindžia skundą yra tas, kad, jo teigimu, VMI vėliausiai 2020 m. įskaitė 165,00 Eur (skundo 5.2 punktas). Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime nurodytą 165,00 Eur sumą kartu su kitomis įskaitytomis ir (ar) išieškotomis sumomis atimdamas iš bendros įsiskolinimo sumos (724,05 Eur -165,00 Eur -28,96 Eur - 149,44 Eur - 77,33 Eur - 200,08 Eur -163,00 Eur -14,00 Eur =-73,76 Eur), gauna 73,76 Eur teigiamą likutį, kuris, jo manymu, turėtų būti įskaitas kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324 ir tokiu būdu įsiskolinimas turėtų būti sumažinamas 73,76 Eur suma.
10. Šioje byloje tiek VMI, tiek pareiškėjas D. S. sutinka, kad vykdant išieškojimą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 iš D. S. įsiskolinimas buvo dengiamas šiomis sumomis: 28,96 Eur, 149,44 Eur, 77,33 Eur, 200,08 Eur, 14,00 Eur (skundo 5.1 punktas, 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymo 5, 6 punktai, VMI atsiliepimo lentelė). Tačiau priešingai nei VMI, pareiškėjas, skaičiuodamas likusio įsiskolinimo pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 dydį, prie nurodytų sumų prideda dar 165,00 Eur sumą, teigdamas, kad ši suma buvo (turėjo būti) įskaityta, be to, vietoje VMI nurodytos 119,56 Eur sumos, D. S. nurodo 163,00 Eur, kaip įskaitytą sumą.
11. VMI 2021 m. rugsėjo 20 d. rašte (b. l. 41) pateikė teismui informaciją, kad 2016 m. kovo 17 d. D. S. pateikta metinė gyventojų pajamų mokesčio deklaracija už 2015 metus, kurioje buvo deklaruota 165,00 Eur grąžintina gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) suma, nebuvo priimta. 2016 m. kovo 22 d. D. S. pateiktoje patikslintoje metinėje gyventojo pajamų deklaracijoje už 2015 metus, buvo deklaruota grąžintina 206,00 Eur suma, pagal šią deklaraciją buvo atlikti įskaitymai: - 200,08 Eur įmokos kodu 5661, pagal 2013 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. 2-109-647/2013; 5,21 Eur GPM mokestinei nepriemokai pagal 2016 m. balandžio 20 d. pateiktą patikslintą GPM deklaraciją už 2013 m (formaGPM308); 0,71 Eur – GPM delspinigiams padengti. 2020 m. lapkričio 11 d. D. S. pateikė patikslintą metinę gyventojų pajamų deklaraciją už 2015 m. kurioje deklaruota grąžintina GPM suma 165,00 Eur (prieš tai 2016 m. kovo 23 d. buvo deklaruota grąžintina 206,00 Eur) ir įvertinus atliktus įskaitymus (nuo 2016 m. kovo 22 d. deklaruotu 206,00 Eur), susidarė 41,00 Eur GPM mokestinė nepriemoka už 2015 m. (kadangi 41,00 Eur suma jau buvo įskaityta). Susidariusi 41,00 Eur GPM ir 2,44 Eur GPM delspinigių mokestinė nepriemoka buvo įskaityta iš deklaruotos grąžintinos 163,00 Eur GPM sumos pagal pateiktą metinę pajamų deklaraciją už 2016 m. Šią VMI pateiktą informaciją pagrindžia jos pateikti rašytiniai įrodymai.
12. Taigi iš VMI pateiktų duomenų atsiliepimo lentelėje ir papildomų 2021 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimų bei jų priedų matyti, kad ne visa 163,00 Eur grąžintina suma buvo įskaityta pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013, o tik jos dalis - 119,56 Eur. Iš 163,00 Eur grąžintinos sumos 41,00 Eur jos dalis buvo įskaityta GPM mokestinei nepriemokai dengti, o 2,44 Eur dalis - GPM delspinigiams dengti. Taigi pareiškėjo argumentai dėl skirtingai pateikiamų VMI duomenų yra nepagrįsti. VMI atsiliepimo lentelėje aiškiai nurodė, kad grąžintina GPM mokesčio suma sudarė 163,00 Eur, tačiau ši suma ne visa apimtimi buvo panaudota pareiškėjo įsiskolinimams pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-109-647/2013 dengti, o tik jos dalis 119,56 Eur.
13. Iš VMI pateiktų duomenų nustatyta, kad 2016 m. kovo 22 d. D. S. pateiktoje deklaracijoje buvo deklaruota grąžintina 206,00 Eur suma. Ši suma VMI buvo panaudota tokiomis dalimis: 200,08 Eur įsiskolinimams pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-109-647/2013 dengti, 5,21 Eur GPM nepriemokai, 0,71 Eur GPM delspinigiams dengti. Tiek VMI, tiek D. S. sutinka su tuo, kad 200,08 Eur buvo panaudota įsiskolinimams pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-109-647/2013 dengti, tačiau priešingai nei VMI, D. S. teigia, kad VMI dar papildomai turėjo įskaityti 165,00 Eur sumą įsiskolinimams pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-109-647/2013 dengti. Teismas, nesutinka su tokiais D. S. skaičiavimais, kadangi iš VMI pateiktų duomenų nustatyta, kad dėl D. S. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2015 metus tikslinimo, t.y. dėl to, kad jis 2016 m. kovo 22 d. deklaracijoje nurodė grąžintiną 206,00 Eur sumą, kurią VMI visą įskaitė, o 2020 m. lapkričio 11 d. patikslintoje deklaracijoje nurodė 165,00 Eur grąžintiną sumą, susidarė 41,00 Eur mokestinė nepriemoka (206,00 Eur -165,00 Eur =41,00 Eur). Iš to matyti, kad 165,00 Eur sumą VMI įskaitė, tačiau dėl D. S. deklaracijų už 2015 m. tikslinimo šalia įskaitytos 165,00 Eur sumos susidarė 41,00 Eur nepriemoka bei 2,44 Eur delspinigiai, kurie buvo išskaičiuoti iš pareiškėjo nurodytos 163,00 Eur grąžintinos sumos. Dėl to įsiskolinimams pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-109-647/2013 dengti liko 119,56 Eur, vietoje 163,00 Eur (163,00 Eur – 41,00 Eur -2,44 Eur=119,56 Eur). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo skaičiuojant D. S. įsiskolinimo dydį, iš bendros įsiskolinimo sumos dar kartą atimti 165,00 Eur sumą, kadangi, ši suma buvo VMI įskaityta ir panaudota įsiskolinimams pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 dengti (165,00 Eur įeina į 200,08 Eur įskaitytą sumą, kuri visa yra atimta iš bendro įsiskolinimo). Todėl vertintina, kad VMI pateiktas skolos likučio pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 skaičiavimas atitinka rašytinius bylos įrodymus (724,05 Eur -28,96 Eur -149,44 Eur -77,33 Eur -200,08 Eur -119,56 Eur -14,00 Eur = 134,68 Eur skolos likutis).
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad VMI pateikti duomenys yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti pridėtais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas šioje byloje nenuginčijo VMI pateiktų paskaičiavimų, pagrįstų rašytiniais įrodymais.
15. Teismo vertinimu, VMI antstoliui R. S. pateikta informacija dėl D. S. įsiskolinimo dydžio pagal vykdomuosius raštus Nr. 2-109-647/2013 ir Nr. 2-542-359/2014 yra tiksli ir pagrįsta. R. S. gavęs D. S. prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, pagrįstai kreipėsi papildomos informacijos į VMI ir ją gavęs nedelsiant pateikė gautą informaciją pareiškėjui. Antstolis R. S., remdamasis VMI pateikta informacija, pagrįstai ir teisėtai nustatė kad nėra pagrindo vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302 nutraukti, kadangi D. S. skolos likutis pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 yra 134,68 Eur. Nustačius, kad D. S. įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/01302 nėra iki galo padengtas, laikytina, kad nesusidarė joks teigiamas likutis, dėl to nėra pagrindo mažinti D. S. įsiskolinimo kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324.
16. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo nutraukti ir /ar užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302, netenkinami ir išvestiniai D. S. skundo reikalavimai dėl skolos sumažinimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324, registro duomenų sutvarkymo ir informavimo.
17. Teismas, įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0070/20/01302 ir Nr. 0070/15/00324 atlikdamas vykdymo veiksmus, elgėsi neteisėtai ar pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.
18. Šioje byloje yra sprendžiamas antstolio veiksmų pagrįstumo klausimas, o pareiškėjui nesutinkant su VMI administravimo procese priimtais sprendimais dėl mokesčių įskaitymo, grąžinimo ir kt., jis turi teisę juos skųsti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
19. Pareiškėjas D. S. 2021 m. rugsėjo 28 d. prašyme prašo skirti VMI ir jos darbuotojui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - už sistemingą piktnaudžiavimą ir teismo proceso vilkinimą, neteisingų skolos sumų nurodymą, nepagrįstą vykdomųjų dokumentų nepateikimą vykdyti antstoliui nesant skolos bei teismo įpareigojimo nevykdymą.
20. CPK 95 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (1 dalis); teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017)
21. Šioje byloje pareiškėjas D. S. 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo pareiškęs prašymą skirti VMI baudą už teismo įpareigojimo pateikti duomenis nevykdymą. Teismas šį prašymą išsprendė 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, jo netenkindamas, ir įpareigojo VMI patikslinti teismui atsiliepime pateiktą informaciją. VMI teismo nustatytu terminu 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu (DOK-118295) pateikė teismo prašomą informaciją. Teismas šioje byloje įvertino, kad VMI pateikti duomenys yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti pridėtais rašytiniais įrodymais. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog VMI ir (ar) jos darbuotojas A. B. piktnaudžiavo, vilkino teismo procesą, nurodė neteisingas skolos sumas, bei nevykdė teismo įpareigojimo. Taigi šioje byloje nenustatyta, kad VMI ar jos darbuotojas A. B. elgėsi nesąžiningai, todėl VMI ir jos darbuotojo elgesys nepripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513, 95, 290-291, straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų atmesti.
Netenkinti pareiškėjo D. S. prašymo skirti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir darbuotojui A. B. baudą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.