Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui A. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 37 370,00 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jis 1993-12-16 atsakovui paskolino 33 000 JAV dolerių. Tačiau iki paskolos raštelyje nustatytos datos – 1993-12-30 atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų ir negrąžino jam paskolintos sumos. Daugelį metų atsakovą ragino žodžiu grąžinti skolą. Taip pat ieškovas atsakovo gyvenamaisiais adresais (duomenys neskelbtini) paštu siuntė raginimus ir ragino skolą grąžinti, tačiau iki šiol atsakovas nėra su ieškovu atsiskaitęs. Ieškovas nurodė, kad tuo metu, t.y. 1993-12-16, dolerio ir lito santykis buvo už 1 JAV dolerį – 3,91 Lt. Todėl pagal to meto paskaičiavimą skolos suma litais buvo 129 030 Lt. O nuo 2015-01-01 Lietuvai įvedus valiutą eurą, skolos suma eurais yra – 37 370,00 EUR.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs, tačiau pareiškime dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nurodęs, kad ieškovas ieškinį dėl skolos priteisimo pateikė praleidęs įstatymų nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senatį, ir pažymėjo, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, kad įstatymo nustatytą terminą būtų praleidęs dėl svarbių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-29 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo V. D. 583,00 EUR žyminio mokesčio, valstybės naudai.Teismas nurodė, kad paskolos sandoris buvo sudarytas 1993 metais, t.y. galiojus 1964 metų civiliam kodeksui. Įvertinęs 1964 m. ir 2000 m. civilinių kodeksų nuostatas dėl ieškinio senaties padarė išvadą, kad 1993 metais sudarytam sandoriui buvo taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas pagal 1964 m. Civilinį kodeksą. Kadangi ieškinio senaties terminas pasibaigė iki 2000 m. CK, tai reiškia, kad 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai, negali būti taikomi. Taip pat pabrėžė, kad ieškovas nepateikė svarių įrodymų, argumentų, patvirtinančių, skolos raštelio dingimo aplinkybes, todėl ieškovo teiginius atmetė, kaip neįrodytus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl nenustatė pagrindo jį atnaujinti. Teismas atmetė ieškovo ieškinį, pritaikęs ieškinio senaties terminą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinant pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kurios įtakojo netinkamą materialinės teisės normų taikymą: nepagrįstai netaikė CK 1.131 straipsnio 2 dalies, o taikė CK 1.131 straipsnio 1 dalį. Padarė išvada, kurios yra priešingos byloje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams, nustatytiems faktams. Sprendime nesiremta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuluota civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013, jis nepakankamai motyvuotas, neišdėstytas daugelio įrodymų teisinis vertinimas. Mano, kad ieškovas buvo įvykdęs CPK 178 straipsnio pareigą ir įrodęs savo ieškinio pagrindą bei nurodęs svarbias priežastis, kodėl praleido senaties terminą, ir pateikęs rašytinius įrodymus;Teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, į susiklosčiusius santykius tarp ieškovo ir atsakovo. Ieškovas šioje byloje niekada nemelavo, laikėsi tos pačios pozicijos ir nurodė priežastis, dėl ko praleido senaties terminą. Ieškovas dėl gyvenamosios vietos keitimo buvo pametęs skolos raštelį, tačiau po tėvo mirties šį raštelį rado ir tik tada atsirado teisė ir pareiga ginti savo pažeistas teises. Todėl teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškovas dėl svarbių priežasčių praleido ieškinio senatį, susiklosčius tam tikriems gyvenimo įvykiams;Teismas neįvertino atsakovo nesąžiningo elgesio dėl skolos negrąžinimo, taip pat vengimo atvykti į teismo posėdį, motyvuojant, kad gyvena Rusijoje. Atsakovas sąmoningai meluoja, išsisukinėja, bandydamas išvengti piniginės prievolės. Šalims bandant susitarti, atsakovas pasiūlė 1 000 EUR, o tai tik patvirtina, kad atsakovas pripažįsta skolą ieškovui;Teismas nepagrįstai netaikė 1964 m. CK 89 straipsnio 2 dalies ir 2000 m. CK 1.130 straipsnio 2 dalies, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįstą prievolę. Nes atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, kuriuos pasirašė asmeniškai, tiek išsakytose pozicijose neneigė, kad pinigus skolinosi iš ieškovo.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Niekada neginčijo ieškovo į bylą pateikto paskolos raštelio ir neneigė paskolos teisinių santykių egzistavimo, tačiau pasiskolintus pinigus 33 000 JAV dolerių grąžino iki paskolos raštelyje nurodyto termino. Pinigai buvo grąžinti, pasirašant pinigų perdavimo-priėmimo raštelį, tačiau atsakovas neturi jo išsaugojęs, kadangi praėjo 23 metai;Pirmąjį raginimą sumokėti skolą ieškovas išsiuntė tik 2014-08-08, taigi ieškovas 23 m. po paskolos raštelio pasirašymo ir termino paskolai grąžinti suėjimo neturėjo jokių pretenzijų atsakovui ir tik daug vėliau, galimai esant blogai finansinei būklei, bando neteisėtai praturtėti. Net jei būtų pripažinta, kad atsakovui kyla prievolė grąžinti reikalaujamą paskolos sumą ieškovui, atsakovui kiltų pareiga grąžinti ne 37 370 EUR, o 23 000 JAV dolerių arba šiai dienai galiojantį euro ir dolerio santykį, kas sudaro 20 594,55 EUR;Ieškinio senaties terminas šioje byloje reikalavimui dėl skolos pagal ginčo paskolos sandorį priteisimo pareikšti prasidėjo 1993-12-31 ir suėjo 1996-12-31, todėl teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą ir ieškovo ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino suėjimo;Ieškovas nepateikė jokių svarių argumentų, patvirtinančių skolos raštelio dingimo aplinkybes, didelius ekonominius sunkumus 1995 m., jog du metus turėjo gyventi pas savo tėvus. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo paaiškinimus ir nenustatė pagrindo atnaujinti ieškinio senaties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo.Įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).EŽTT jurisprudencija Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė kreiptis į teismą) srityje atskleidžia, kad ieškinio senaties laikymasis yra svarbi teisinės valstybės principo, įtvirtinto Konvencijos preambulėje, dalis. Ieškinio senaties termino nustatymu yra siekiama keleto tikslų – užtikrinti teisinį tikrumą ir galutinumą, apsaugoti potencialius atsakovus nuo senų reikalavimų, kuriuos gali būti sunku įgyvendinti, ir užkirsti galimybę neteisingumui, jei teismai turėtų spręsti dėl tolimos praeities įvykių, remdamiesi dėl prabėgusio laiko įtakos nepatikimais ir neišsamiais tapusiais įrodymais (žr., pvz., 2008 m. kovo 18 d. sprendimą byloje Dacia S.R.L. prieš Moldovą, pareiškimo Nr. 3052/04; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą,pareiškimo Nr. 41248/06 ir kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinimą grindžia aplinkybėmis, jog nuo 1995 m. keletą metų gyveno pas tėvus, ten laikė dokumentus ir tik po tėvo mirties (2013-05-18) pavyko surasti pradingusį skolos raštelį.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas neįrodė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant aplinkybes dėl ieškinio senaties praleidimo, o tik išsako savo nuomonę dėl tų pačių aplinkybių vertinimo ir siekia, kad būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.Ieškovas yra verslininkas, jam yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir žinojimo reikalavimai, todėl logiškai nepaaiškinamas ieškovo nerūpestingumas ir neveikimas tuo atveju, jeigu paskola laiku nebuvo sugrąžinta. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad 1993-12-16 ieškovas tik dviem savaitėm atsakovui paskolino 33 000 JAV dolerių sumą, kuri, kaip nurodė pats ieškovas, jo finansinei padėčiai buvo reikšminga, nes ieškovas turėjo finansinių sunkumų, ieškovo paaiškinimus, kad ieškovas ir atsakovas nebuvo pažįstami ir pinigus skolino, nes garantavo bendras šalių draugas, kad paskolos raštelis esą buvo pamestas tik 1995 metais, byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo siekį susigrąžinti paskolą, o atsakovui atsikertant, kad paskola buvo sugrąžinta, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovas reikalavimo atsakovui dėl paskolos išieškojimo nereiškė ne todėl, kad buvo prarastas paskolos raštelis. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis paskolos raštelį pametė, nuo 1995 metų gyvendamas tėvų namuose, ir rado tik po tėvo mirties, nėra įtikinamos ir pateisinančios ieškinio senaties termino praleidimą, nes ieškovo neveikimas (neieškojimas paskolos raštelio) net 17 metų neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto. Byloje nėra nurodytų jokių aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad egzistavo kokios nors kliūtys surasti paskolos raštelį. Ypač svarbu tai, kad toks ieškovo elgesys (neveikimas) objektyviai galėjo sąlygoti atsakovo veiksmus, sprendžiant klausimą dėl poreikio išsaugoti paskolos sugrąžinimą patvirtinančius rašytinius įrodymus, todėl ieškinio senaties termino atnaujinimas pažeistų proporcingumo principą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teisėju kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti.

Dėl ieškinio senaties nutraukimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio senaties terminas yra nutrauktas, kadangi atsakovas pripažino skolą ieškovu, todėl teismas nepagrįstai netaikė 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 89 straipsnio 2 dalies ir 2000 m. CK 1.130 straipsnio 2 dalies.1964 metų CK 89 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad ieškininės senaties termino eiga nutraukiama, jei įpareigotasis asmuo atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą. Analogiška norma yra ir 2000 metų CK 1.130 straipsnio 2 dalyje.Ieškovo teigimu, atsakovas procesiniuose dokumentuose pripažino, jog skolinosi iš atsakovo pinigus ir tokie veiksmai esą nutraukia ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju atsakovo skolinių santykių pripažinimas procesiniuose dokumentuose ieškinio senaties nenutraukia, kadangi ieškinio senatis ieškinio pateikimo metu yra pasibaigusi. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta skolą, ieškinio senatį nutraukia tuo atveju, kai jos terminas nėra pasibaigęs. Tiek pirmosios instancijos teismas nustatė, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pateikti ieškiniui dėl skolos priteisimo iš atsakovo ir pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra. Be to, ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, jog ieškinio senaties termino metu (nuo 1993-12-30 iki 1996-12-30) ar vėliau atsakovas kokias nors savo veiksmais būtų pripažinęs skolą ieškovui. Iš išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ieškinio senaties terminas būtų nutrauktas.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, neišdėstytas daugelio įrodymų teisinis vertinimas, neatlikta įrodymų ir faktų teisinė analizė. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus.Ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas pagrindas atmesti pareikštus reikalavimus (CK 90 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal bylos aplinkybes, kurios svarbios ieškinio senaties taikymui, matyti, kad ieškinio senatis yra pasibaigusi ir nėra pagrindo jai atstatyti, nebūtų protinga reikalauti, kad byla būtų tiriama vien tam, kad išaiškinti, ar ieškinys yra pagrįstas. Bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas nėra savitikslis dalykas.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.