Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ir atsakovo S. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui S. T., institucija teikianti išvadą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, taip pat pagal atsakovo S. T. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta apeliantų santuoka dėl apelianto S. T. kaltės, apeliantei L. T. priteista neturtinė žala, padalintas apeliantų santuokoje įgytas turtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantų L. T. ir S. T. santuoka įregistruota 1995 m. balandžio 22 d. Šiaulių r. CMS, akto įrašo Nr. 64. Apeliantams santuokoje gimusios dukros G. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametės.

Dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei

Apeliantas S. T. apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas, nutraukęs šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevertino pačios ieškovės pakviestų liudytojų paaiškinimų, kurie patvirtino, kad visą gyvenimą šioje šeimoje buvo konfliktai, sutuoktiniai nesutardavo.

Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnis numato santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės sąlygas. Minėto straipsnio 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutuoktinio kaltės prezumpcija, kurios pagrindu santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011).

Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Iš bylos duomenų bei žodinių teismo posėdžių garso įrašų matyti, kad tarp bylos šalių jau ilgą laiką tvyrojo įtampa, santykiai dar labiau komplikavosi prasidėjus skyrybų procesui, kurį iniciavo apeliantė L. T.. Po ieškinio pateikimo teismui, t. y. 2014 m. gegužės 12 d., apeliantė 2014 m. gegužės 24 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl smurtinių apelianto S. T. smurtinių veiksmų. Iš byloje apklaustų liudytojų (G. ir I. T. – apeliantų dukrų, A. V. ir V. V. – apeliantės tėvų, L. B. – apeliantės sesers, R. B. – apelianto partnerės buvusio vyro) matyti, kad apeliantas S. T. buvo neištikimas savo žmonai, neištikimybės neslėpė. Pažymėtina, kad neištikimybė preziumuoja sutuoktinio kaltę santuokos nutraukimo byloje. Iš šalių parodymų akivaizdu, kad nesutarimų tarp apeliantų buvo nuo pat jų gyvenimo pradžios, jau anksčiau apeliantė ketino išsiskirti, bet to nepadarė norėdama išsaugoti šeimą. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas S. T. neįrodė jokių apeliantės L. T. kaltų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti ir apeliantės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas taip pat turėjo teisę savo poziciją grįsti liudytojų parodymais, tačiau ja nepasinaudojo. Apelianto teiginys, kad apeliantė jį nuolat apkalbėdavo nėra įrodytas, o iš bylos duomenų ir liudytojų parodymų matyti, kad apeliantei L. T. sutriko sveikata, jai diagnozuotas depresinis sindromas, mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (100 b. l., I t.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, sužinojusi apie apelianto neištikimybę, prarado motyvaciją toliau puoselėti šeimą dėl apelianto kaltės. Pabrėžtina, kad apeliantas neslėpė savo neištikimybės, iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad šis faktas buvo žinomas aplinkiniams. Iš bylos šalių parodymų matyti, kad dėl apelianto neištikimybės ir jos demonstravimo apeliantei bei dukroms, šeimos nariai itin išgyveno, pablogėjo jų gyvenimo kokybė. Apeliantas akivaizdžiai pažeidė sutuoktinio įsipareigojimus šeimai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apelianto psichologinį ir fizinį smurtą apeliantės atžvilgiu, pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu apkaltinamuoju Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-790-771/2014, pagal kurį apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2014-05-24 smurtavo prieš sutuoktinę, sukeldamas jai fizinį skausmą. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo ir nutraukė santuoką dėl S. T. kaltės.

Dėl neturtinės žalos

Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Ši norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, pasireiškiančią dvasiniais išgyvenimais, stresu, fiziniu skausmu, neigiamomis emocijomis. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 30 000 Lt / 8.688,60 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomą neturtinės žalos atlyginimą sumažino ir priteisė 5000 Lt / 1448,10 Eur. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgusi į santuokos iširimo priežastis, sprendžia, jog ieškovė bei bylos šalių dukros neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo atsakovo elgesio, jo neištikimybės. Neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Šalys iki atsakovo išėjimo iš namų kartu išgyveno beveik dvidešimt metų, nepaisant nesutarimų, ieškovė dėjo visas pastangas santuokai išsaugoti, atsakovo neištikimybė pablogino ieškovės sveikatą, jai nustatyta depresija, bylos šalių dukros patyrė neigiamus išgyvenimus, nuo ko nukentėjo ir jų mokslai, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1448,10 Eur neturtinės žalos ieškovei, kurios dydis atitinka ieškovės patirtus išgyvenimus bei teismų praktiką analogiškose šeimos bylose.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurių nebuvo galima pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Naujus įrodymus sudaro pranešimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2015-01-22 projektavimo darbų sutarties kopija, specialių architektūros reikalavimų sąlygų kopija.

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti naujus atsakovo pateiktus įrodymus, kaip nereikšmingus, šių įrodymų nevertina ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl nekilnojamojo turto vertės

Apeliantas S. T. teigia, kad teismas neteisingai nustatė nekilnojamojo turto vertę, nepagrįstai jį vertino 46 608 Lt / 13.498,61 Eur sumai pagal VĮ Registrų centro įvertinimą, kadangi šis VĮ Registro centro įvertinimas neatitinka tikrosios nekilnojamojo turto vertės.

CK 3.119 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnyje pateiktus apibrėžimus, sąvoka „vertė“ suprantama kaip prekių (paslaugų) ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodiką; „rinkos vertė“ apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį norintiems parduoti ir pirkti turtą asmenims po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų; „kaina“ – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Taigi, kaina už konkrečias prekes (paslaugas) ar kitą turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų (paslaugų teikėjų) ir pirkėjų (paslaugų gavėjų) tam tikromis aplinkybėmis. Sąvoka „vertė“ turėtų būti vartojama kalbant apie daikto naudingumą tam tikru momentu (pvz., jį areštuojant), o „kaina“ – tai varžytinių ar kitokio turto perleidimo metu paprašyta pinigų suma, kuri yra nustatoma atsižvelgiant į turto vertę.

Nagrinėjamos bylos atveju, šalys nurodo skirtingas žemės sklypo ir jame esančio gyvenamo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) vertes. Ieškovė nekilnojamąjį turtą vertina 46 608 Lt / 13.498,61 Eur pagal VĮ Registrų centro 2014-01-01 dienai nurodytas vidutines rinkos vertes. Atsakovas nekilnojamąjį turtą vertina 110 000 Lt / 31.858,20 Eur, nurodo, kad šią kainą pagrindžia jo pateikti panašių namų skelbimai 2014-08-21 dienai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad VĮ Registrų centro duomenimis 2000 m. kovo mėnesio kainomis sklypo su pastatais vertė yra 13 412 Lt / 3884,38 Eur, o 2014 m. birželio mėn. duomenimis vertė yra 40 456 Lt / 11716,87 Eur. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė skirti nekilnojamojo turto ekspertizės, šalys užsakyto turto vertinimo taip pat nepateikė. Teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, turi vien VĮ Registrų centro 2014-01-01 dienai nurodytas vidutines rinkos vertes bei atsakovo pateiktus namų skelbimus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateikti skelbimai nėra tinkami pagrįsti nekilnojamojo turto vertei, kadangi skelbimuose buvo parduodamas ne ginčo nekilnojamasis turtas, taip pat pažymėtina, kad pardavėjo siūlomo pirkti turto kaina neįrodo turto likvidumo vertės, kadangi nėra aiški galutinė nekilnojamojo turto realizavimo kaina.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus ir dėl turto padalijimo neturėjo rinkti įrodymų savo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neprivalėjo įpareigoti ieškovę pateikti nekilnojamojo turto įvertinimą, priešingai, atsakovas siekdamas paneigti ieškovės nurodomą turto vertę, galėjo pateikti turto įvertinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad eismas pagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro 2014-01-01 dienai nurodytomis vidutinėmis rinkos vertėmis ir nekilnojamąjį turtą įkainojo 46 608 Lt / 13498,61 Eur sumai. Pažymėtina, kad jokių duomenų, jog būtų atlikta gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija ar kapitalinis remontas ir kad pakeitimai būtų įregistruoti Nekilnojamo turto registre, byloje nėra. VĮ Registrų centro duomenimis gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), inventorizacija ir vertinimas buvo atlikti tik 2000 m. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas neįrodė, jog nekilnojamas turtas iš esmės buvo pagerintas ir kad jis dvigubai vertingesnis nei yra nurodyta Nekilnojamo turto registre. Nekilnojamojo turto vertės dvigubo padidėjimo neįrodo aplinkybė, kad ieškovė ir šalių dukros pripažino apie tam tikrus atliktus remonto darbus. Todėl teismas byloje esančiais duomenimis neturėjo objektyvaus pagrindo atsakovo nurodomą nekilnojamojo turto vertę pripažinti teisinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės nurodyta nekilnojamo turto verte, kuri yra panaši į Nekilnojamo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę, teismas tinkamai taikė CK 3.119 straipsnį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šios normos aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl automobilio vertės nustatymo

Apeliantas S. T. nurodo, kad teismas neteisingai nustatė automobilio vertę, nes turėjo įvertinti be PVM.

Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonę Ford Galaxy, 1996 m., bylos šalys vertina skirtingai. Ieškovė teismui pateikė VšĮ „Emprekis“ nurodyto automobilio įkainojimą 5160 Lt / 1494,44 Eur suma su PVM bei 4264 Lt / 1234,94 Eur be PVM. Atsakovas automobilį priešieškinyje įvertino 3600 Lt / 1042,63 Eur suma, tačiau šios sumos objektyviai nepagrindė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktu VšĮ „Emprekis“ automobilio įvertinimu, tačiau nepagrįstai automobilio kainą nustatė su PVM. Nesant duomenų, kad bylos šalys yra PVM mokėtojai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nurodyta kaina su PVM. Apelianto S. T. argumentas, kad teismas automobilio vertę turėjo nustatyti be PVM yra teisingas, todėl automobilio vertė dalintino turto balanse nustatytina ne 1494,44 Eur, bet 1234,94 Eur.

Dėl bendrai sukauptų piniginių santaupų

Apeliantė L. T. teigia, kad teismas nepagrįstai nepadalino šalių turėtų santaupų 29 000 Lt / 8398,98 Eur. Ieškovė nurodo, kad sutuoktinių turėtas santaupas sudarė 12 000 Lt / 3475,44 Eur lėšos atsakovo atsiskaitomoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) bei 16 000 Lt / 4633,92 Eur ir 500 EUR paslėptos sumos. Pagal šalių dukrų, kurios palaiko motinos pusę santuokos nutraukimo byloje, paaiškinimus, už sukauptas santaupas sutuoktiniai ketino įsigyti namą, tačiau vyresniajai dukrai nenorint, kad namo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), būtų įgyta jos vardu, pinigai buvo padėti sutuoktinių name, miegamajame. Bylos šalims susipykus, ieškovės ir dukrų parodymais, atsakovas lėšas panaudojo savo reikmėms.

Iš byloje esančios atsakovo S. T. atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ieškinio padavimo dienai (2014-05-13) ši sąskaita buvo faktiškai tuščia. Į nurodytą sąskaitą yra pervedamas atsakovo atlyginimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas 2013-12-27 dienai nepatvirtina sutuoktinių turėtų lėšų bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje t.y. 2014-05-24. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog šalys butų deklaravusios savo santaupas metinėje pajamų deklaracijoje. Ieškovės bei liudytojų nurodytos aplinkybės, kad atsakovas už šeimos santaupas įsigijo dalį namo, nėra įrodytos, kadangi savo vardu atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Piniginių lėšų, sudarytų iš atsakovo atlyginimo, išsiėmimas neįrodo, kad šios lėšos buvo panaudotos vien asmeniniais tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad ne tik atsakovo, bet ir ieškovės atlyginimas iki santuokos nutraukimo buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė šeimos santaupų buvimo ir jų panaudojimo išimtinai atsakovo asmeniniams interesams tenkinti fakto. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų parodymais palaikoma ieškovės pozicija, todėl vien jų parodymais teismas neturėjo pagrindo konstatuoti fakto, kad bylos šalys turėjo šeimos santaupų. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat šios gyvenamosios valdos dalies įsigijimą įformino atsakovo draugės J. B. tėvų vardu 2014-08-19 bei atliko remonto darbus nėra įrodyti. Todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 3.118 straipsnio nuostatas galėjo padalyti tik realiai egzistuojantį turto aktyvą ir pasyvą.

Dėl nedalintino turto

Apeliantas S. T. nurodo, kad teismas nepagrįstai padalijo ne visus šalių nurodytus kilnojamuosius daiktus, nepagrįstai neįtraukė į turto balansą pas ieškovės tėvus esančius santuokoje įgytus daiktus.

Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į dalinamą sutuoktinių turtą neįtraukė bylos šalių vaikų daiktų: komodos (500 Lt / 144,81 Eur vertės), dviejų sofų-lovų (vaikų) (po 350 Lt / 101,37 Eur vertės), spintos 3 durų (200 Lt / 57,92 Eur vertės), 2 kompiuterių, 2 dviračių (100 Lt / 28,96 Eur vertės). Apeliantas dėl šių daiktų apeliaciniame skunde nepasisako, todėl teisėjų kolegija dėl jų detaliau nepasisako.

Į dalintino turto masę pirmosios instancijos teismas taip pat neįtraukė traktoriaus priekabos (2500 Lt / 724,05 Eur vertės), kultivatoriaus (500 Lt / 144,81 Eur vertės), ir trijų kubų vandens talpos, esančių pas ieškovės tėvus. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos šalys pripažino, jog nurodyti daiktai yra pas ieškovės tėvus ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad nurodyti daiktai yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių daiktų neįtraukė į dalintino turto masę.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti atsakovui kampinį šlifuoklį (200 Lt / 57,92 Eur vertės) kaip asmeninio naudojimo daiktą, kadangi ieškovė šio turto neprašė dalinti. Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2014-07-19, ieškovės vardu įgytos transporto priemonės Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini) teismas nedalino ir ginčo tarp šalių dėl šio turto teisinio režimo nėra.

Dėl turto padalijimo

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad po sutuoktinių bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtą. Šio principo įgyvendinimą padeda užtikrinti CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Remiantis CK 3.100 straipsniu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais, tarp jų - nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Sprendimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Šios teismų praktikos nuostatos išplaukia iš šeimos bylų nedispozityvaus pobūdžio ir su tuo susijusių jų nagrinėjimo ypatumų bei aktyvesnio negu dispozityviosiose ginčo bylose teismo vaidmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje A. L. v. R. L., Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendra viso minėto dalintino sutuoktinių nekilnojamo turto vertė yra 46 608 Lt / 13498,61 Eur, dalintino Ford Galaxy automobilio vertė 4264 Lt / 1234,94 Eur, o dalintino kilnojamojo turto vertė – 10 870 Lt / 3148,17 Eur, viso dalintino turto vertė yra 61 742 Lt / 17881,72 Eur. Kadangi atsakovas nepagrindė kitokios kilnojamųjų daiktų vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės nurodytomis daiktų vertėmis, kurių atsakovas nenuginčijo.

Teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgiant į bylos šalių konfliktinius santykius, į bylos šalių pilnamečių dukrų, kurios lieka gyventi su ieškove, gerovę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nekilnojamojo turto negalima dalinti natūra, kadangi realiai bylos šalys dėl savo nuolatinių konfliktų kartu gyventi negalėtų. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į geresnę atsakovo finansinę padėtį ir į aplinkybę, kad su atsakove lieka gyventi dvi bylos šalių pilnametės dukros, pagrįstai nekilnojamąjį turtą - pastatus su žemės valda (46 608 Lt / 13498,61 Eur vertės) priteisė ieškovei.

Byloje ieškovė likusi kilnojamąjį turtą prašė padalinti taip:

1) Ieškovei priteisti: dujinę viryklę, šaldytuvą, stalą ir 4 kėdes, žurnalinį staliuką, televizorių, DVD grotuvą, rašomąjį staliuką (didelį), sofą - lovą (žalia), mikrobangų krosnelę, benzininę žoliapjovę, prieškambario baldų komplektą, 2 dujų balionus, šašlykinę, elektrinės žoliapjovės ilgą laidą, plastikinę talpą vandeniui, dulkių siurblį, kopėčias (ilgesnės);

2) Atsakovui priteisti šį turtą: automobilį Ford Galaxy, pinigines santaupas, miegamojo komplektą, virtuvinį komplektą, odinį kampą, sekciją, televizorių (naujesnis), DVD grotuvą, rašomąjį staliuką, valtį (irklinę, 2006 m.), suvirinimo aparatą, elektrinį pjūklą, obliavimo aparatą, ledo grąžtą, žvejybos dėžę, lauko staliuką su 4 kėdėmis, medieną (lentos ir kt.), virtuvinį kampą, slides su lazdomis, padangas 6 vnt., akumuliatoriaus (mašinos) pakrovėją, plastikinius vamzdžius (įvairūs), alytnamio langus su rėmais ir kopėčias (trumpesnės).

1) Ieškovei priteisti šį turtą: miegamojo komplektą, virtuvinį komplektą, dujinę viryklę, šaldytuvą, stalą ir 4 kėdes, odinį kampą, sekciją, žurnalinį staliuką, televizorių (naujesnis), televizorių, DVD grotuvą, DVD grotuvą, rašomąjį staliuką, sofą - lovą (žalia), mikrobangų krosnelę, suvirinimo aparatą (nenaudojamas), elektrinį pjūklą (nenaudojamas), benzininę žoliapjovę, dviračius 2 vnt., lauko staliuką su 4 kėdėmis, prieškambario baldų komplektą, medieną (lentos ir kt.), virtuvinį kampą (bevertis, nenaudojamas), du dujų balionus, slides su lazdomis (nenaudojamos, bevertės), padangas (šeši vienetai) (bevertės), šašlykinę, akumuliatoriaus (mašinos) pakrovėją, elektrinės žoliapjovės ilgą laidą, talpą plastikinę vandeniui, plastikinius vamzdžius (įvairūs), dulkių siurblį, alytnamio langus su rėmais (beverčiai), kopėčias (ilgesnės), kopėčias (trumpesnės), kampinį šlifuoklį, traktoriaus priekabą, kultivatorių ir trijų kubų vandens talpą;

2) Atsakovui priteisti šį turtą: automobilį Ford Galaxy, 1996 m., valtį - irklinę (2006m.), ledo grąžtą, žvejybos dėžę, medieną (lentos ir kt.); priteisti atsakovui iš ieškovės piniginę kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą (5880 Lt / 1702,97 Eur).

Pažymėtina, kad komoda, dvi sofos-lovos (vaikų), traktoriaus priekaba, kultivatorius ir trijų kubų vandens talpa, kampinis šlifuoklis į dalintino turto masę nepatenka, todėl šis turtas, anksčiau aptartais argumentais, nedalintinas.

Pirmosios instancijos teismo ieškovei priteisti šie kilnojamieji daiktai: dujinė viryklė (400 Lt / 115,85 Eur), 1 dujų balionas (80 Lt / 23,17 Eur), šaldytuvas (400 Lt / 115,85 Eur), stalas ir 4 kėdes (100 Lt / 28,96 Eur), benzininė žoliapjovė (200 Lt / 57,92 Eur), dulkių siurblys (100 Lt / 28,96 Eur), televizorius (400 Lt / 115,85 Eur), DVD grotuvas (50 Lt / 14,48 Eur), žurnalinis staliukas (50 Lt / 14,48 Eur), sofa-lova (žalia) (150 Lt / 43,44 Eur), slidės su lazdomis (50 Lt / 14,48 Eur), viso kilnojamo turto už 1980 Lt / 573,45 Eur.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei turi būti priteistini kilnojamieji daiktai, dėl kurių padalinimo sutiko abi šalys t.y. rašomojo staliuko (didelis, 50 Lt / 14,48 Eur), 1 dujų baliono (80 Lt / 23,17 Eur), mikrobangų krosnelės (100 Lt / 28,96 Eur), prieškambario baldų komplekto (350 Lt / 101,37 Eur), šašlykinės (50 Lt / 14,48 Eur), elektrinės žoliapjovės ilgo laido (50 Lt / 14,48 Eur), plastikinės talpos vandeniui (200 Lt / 57,92 Eur), kopėčių (ilgesnių, 200 Lt / 57,92 Eur), viso už 1080 Lt / 312,79 Eur. Teisėjų koilegija atsižvelgia, kad šie kilnojamieji daiktai yra ieškovei atitenkančiame gyvenamajame name, atsižvelgia į tai, kad atsakovui nepriteisiamas nekilnojamasis turtas, bus sudėtingas turto saugojimas, atsižvelgia ir į daiktų funkcinę paskirtį t.y. ieškovei priteisus žoliapjovę, priteistinas ir prailgintas laidas žoliapjovei. Todėl teismo sprendimas pakeistinas ir išvardinti kilnojamieji daiktai priteisiami ieškovei kartu su pirmosios instancijos teismo priteistu kitu kilnojamuoju turtu, viso už 3060 Lt / 886,24 Eur vertę.

Tarp šalių nebuvo ginčo dėl atsakovui atitenkančio kilnojamojo turto vertės, išskyrus atsakovui priteistą automobilį. Teisėjų kolegija, pakeisdama kilnojamojo turto padalijimo būdą, atsakovui tenkančio automobilio vertę sumažina, todėl atsakovui priteistinas turtas tokia verte: automobilis Ford Galaxy (4264 Lt / 1234,94 Eur), valtis (irklinė, 2006 m., 500 Lt / 144,81 Eur), suvirinimo aparatas (100 Lt / 28,96 Eur), elektrinis pjūklas (300 Lt / 86,89 Eur), obliavimo aparatas (300 Lt / 86,89 Eur), ledo grąžtas (100 Lt / 28,96 Eur), žvejybos dėžė (100 Lt / 28,96 Eur), mediena (lentos ir kt., 1000 Lt / 289,62 Eur), viso už 6664 Lt / 1930,03 Eur.

Abu apeliantai nurodo, kad neteisingai padalintas šis kilnojamasis turtas, kurio nei viena šalis nenori pasiimti: slidės su lazdomis (50 Lt / 14,48 Eur), akumuliatoriaus (mašinos) pakrovėjas (100 Lt / 28,96 Eur), alytnamio langai su rėmais (60 Lt / 17,38 Eur), televizorius (naujesnis, 700 Lt), DVD grotuvas (100 Lt / 28,96 Eur), kopėčios (trumpesnės,100 Lt / 28,96 Eur), lauko staliukas su 4 kėdėmis (150 Lt / 43,44 Eur), padangos 6 vnt. (200 Lt / 57,92 Eur), plastikiniai vamzdžiai (įvairūs, 200 Lt / 57,92 Eur), virtuvinis kampas (200 Lt / 57,92 Eur), virtuvinis komplektas (1000 Lt / 289,62 Eur), odinis kampas (1000 Lt / 289,62 Eur), sekcija (600 Lt / 173,77 Eur), miegamojo komplektas (1000 Lt / 289,62 Eur).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga išvardintus daiktus šalims padalinti proporcingai ir ieškovei priteisti slides su lazdomis (50 Lt / 14,48 Eur), atsakovui priteisti alytnamio langus su rėmais (60 Lt / 17,38 Eur), o likusius daiktus priteisti taip: atsakovui priteisiama odinis kampas (1000 Lt / 289,62 Eur), padangos 6 vnt. (200 Lt / 57,92 Eur), plastikiniai vamzdžiai (įvairūs, 200 Lt / 57,92 Eur), kopėčios (trumpesnės,100 Lt / 28,96 Eur), televizorius (naujesnis, 700 Lt), DVD grotuvas (100 Lt / 28,96 Eur), lauko staliukas su 4 kėdėmis (150 Lt / 43,44 Eur), viso už 2510 Lt / 726,95 Eur. Ieškovei priteisiama - virtuvinis komplektas (1000 Lt / 289,62 Eur), miegamojo komplektas (1000 Lt / 289,62 Eur), virtuvinis kampas (200 Lt / 57,92 Eur), sekcija (600 Lt / 173,77 Eur), viso už 2800 Lt / 810,94 Eur.

Iš viso ieškovei priteisiama turto už 52 468 Lt / 15195,78 Eur, o atsakovui – už 9 174 Lt / 2656,97 Eur. Kadangi bendras dalintinas turtas sudaro 61 742 Lt / 17881,72 Eur, kiekvienam iš buvusių sutuoktinių tenkanti turto dalis sudaro 30 871 Lt / 8940,86 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, kad būtų neteisinga atsakovui nepriteistą nekilnojamojo turto-pastatų su žemės sklypu ½ dalį, kompensuoti atsakovui nereikalingais kilnojamaisiais daiktais. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.127 straipsnio 3 d. nuostatomis parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, ir iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais, ieškovei priteisia kilnojamuosius daiktus, kurių atsisako atsakovas ir padidina atsakovui piniginę kompensaciją už nepriteistą nekilnojamojo turto ½ dalį. Atsižvelgiant į padalinto turto masę, ieškovė turi sumokėti atsakovui 21 697 Lt / 6283,89 Eur piniginę kompensaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinėje instancijoje padaryti teismo sprendimo pakeitimai neturi įtakos pirmosios instancijos teisme paskirstytoms bylinėjimosi išlaidos, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsakovas S. T. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikia 130,33 Eur žyminio mokesčio bei 250 Eur atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas nedidelėje apimtyje, jam priteisiama 30 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės L. T..

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad atsakovo S. T. apeliacinis skundas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo L. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas keičiamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Nutraukti L. T. (ikisantuokinė pavardė V.), a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. T., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1995 m. balandžio 22 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 64, dėl atsakovo S. T. kaltės, paliekant santuokines pavardes – T., T..

Priteisti L. T. iš S. T. 1448,10 Eur neturtinės žalos ir 275,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutraukti bylą dalyje dėl I. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.

Pripažinti, kad L. T. ir S. T. santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo, šalims po ½ dalį priklausantį šį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: 0,1400 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys, tvora, stoginė, tualetas), u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 13.498,61 Eur vertę.

Kilnojamąjį turtą už 1.697,17 Eur vertę: dujinę viryklę 2 dujų balionus, šaldytuvą, stalą ir 4 kėdes, benzininę žoliapjovę, dulkių siurblį, televizorių, DVD grotuvą, žurnalinį staliuką, sofą-lovą (žalią), slides su rašomąjį staliuką (didelį), mikrobangų krosnelę, prieškambario baldų komplektą, šašlykinę, elektrinės žoliapjovės ilgą laidą, plastikinę talpą vandeniui, kopėčias (ilgesnes), virtuvinį komplektą, miegamojo komplektą, virtuvinį kampą, sekciją. Kilnojamąjį turtą už 2.656,97 Eur vertę: automobilį Ford Galaxy, v/n (duomenys neskelbtini), valtį (irklinę, 2006 m.), suvirinimo aparatą, elektrinį pjūklą, obliavimo aparatą, ledo grąžtą, žvejybos dėžę, medieną, alytnamio langus su rėmais, odinį kampą, padangas (6 vnt.), plastikinius vamzdžius (įvairius), kopėčias (trumpesnes), televizorių (naujesnį), DVD grotuvą, lauko staliuką su 4 kėdėmis.

Padalinti L. T. ir S. T. santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

I. L. T., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti:

1) Nekilnojamąjį turtą už 13.498,61 Eur: 0,1400 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys, tvora, stoginė, tualetas), u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

2) Kilnojamąjį turtą už 1.697,17 Eur: dujinę viryklę 2 dujų balionus, šaldytuvą, stalą ir 4 kėdes, benzininę žoliapjovę, dulkių siurblį, televizorių, DVD grotuvą, žurnalinį staliuką, sofą-lovą (žalią), slides su rašomąjį staliuką (didelį), mikrobangų krosnelę, prieškambario baldų komplektą, šašlykinę, elektrinės žoliapjovės ilgą laidą, plastikinę talpą vandeniui, kopėčias (ilgesnes), virtuvinį komplektą, miegamojo komplektą, virtuvinį kampą, sekciją.

II. S. T., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti:

1) Kilnojamąjį turtą už 2.656,97 Eur: automobilį Ford Galaxy, v/n (duomenys neskelbtini), valtį (irklinę, 2006 m.), suvirinimo aparatą, elektrinį pjūklą, obliavimo aparatą, ledo grąžtą, žvejybos dėžę, medieną, alytnamio langus su rėmais, odinį kampą, padangas (6 vnt.), plastikinius vamzdžius (įvairius), kopėčias (trumpesnes), televizorių (naujesnį), DVD grotuvą, lauko staliuką su 4 kėdėmis.

Priteisti S. T. iš L. T. 6.283,89 Eur kompensaciją už ieškovei tekusį natūra didesnės vertės turtą ir 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti S. T. iš L. T. 30 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.