Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1536-656/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-05
Bylos Nr.
2A-1536-656/2011
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00706-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
G. R.
Trečiasis asmuo
T. V., V. V., R. Š., V. K.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1536-656/2011Teisminio proceso Nr.2-04-3-00706-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1;121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, sekretoriaujant Eglei Berželionytei ir vertėjaujant O. J., dalyvaujant ieškovei V. K., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus T. V. ir ieškovės bei trečiųjų asmenų atstovui advokatui R. K. bei atsakovės atstovui advokatui A. T.

kolegijos posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K., atsakovės G. R. ir trečiųjų asmenų T. V., V. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei G. R., tretieji asmenys – V. V., T. V., R. Š. dėl žalos atlyginimo ir pagal trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. V. ir T. V. ieškinį atsakovei G. R., tretieji asmenys – V. K., R. Š. dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. R., tretieji asmenys – T. V., V. V., R. Š., prašydama priteisti iš atsakovės G. R., kaip G. R. teisių perėmėjos, 78326,18 Lt žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ji bei tretieji asmenys šiuo metu yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2006 metais šio namo bendraturčiais buvo ieškovė V. K. (27/100 dalys), atsakovė G. R. ir jos sutuoktinis G. R. (27/100 dalys), kurie vėliau jiems priklausančią gyvenamojo namo dalį perleido dukrai R. Š., bei T. R. ir K. R. (46/100 dalys), kurie vėliau jiems priklausančią namo dalį pardavė T. V. ir V. V.. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-01-11 sprendimu c.b. Nr. 2-105-614/07 bei 2007-07-11 nutartimi dėl rašymo apsirikimų ištaisymo buvo nustatyta bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu ir kitomis patalpomis tvarka. Ieškovė nurodė, kad 2006-11-30 gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas bei visa mansarda su gyvenamosiomis patalpomis (buto Nr. 3), kurias valdė G. R. ir G. R.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad gaisro židinio zona yra pietvakarinėje antro aukšto namo dalyje, iš gaisro židinio zonos liepsna išplito ant stogo ir juo plito į šiaurės vakarų, rytų ir pietryčių puses. Gaisras galėjo kilti tiek dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, tiek dėl pašalinio uždegimo šaltinio pavojaus, tiek dėl savaiminio medžiagų uždegimo. Pažymėjo, kad gaisro kilimą galėjo sąlygoti ir tai, jog gaisro metu mansardoje gyvenusi G. R. ir G. R. dukra R. Š. namuose teikė kirpėjos paslaugas klientams, laikė plaukų lakus, putas ir kitas chemines medžiagas būtent toje vietoje, kur yra gaisro židinio zona ir labiausiai išdegusi vieta. Kiekvienas iš trijų bendraturčių turėjo atskirą įėjimą į jo naudojamas gyvenamojo namo patalpas, R. turėjo atskirą tik jų rakinamą įėjimą, laiptinę, laiptus, vedančius į mansardą, kuriais išimtinai naudojosi tik R.. Pažymėjo, kad iki gaisro kilimo, maždaug 2004 m. kiekvienas iš bendraturčių buvo įrengęs individualius elektros skaitliukus, paskirsimo dėžutes, t.y. turėjo individualias elektros sistemas bei individualią elektros instaliaciją. Pati ieškovė 2004 m. įrengė savo bute naują elektros instaliaciją. Kadangi gaisras kilo R. priklausančioje namo dalyje, jie yra atsakingi už žalos padarymą, nes turėjo laikytis priešgaisrinės apsaugos teisės aktų reikalavimų, nepalikti bute be priežiūros įjungtų elektros prietaisų, naudojosi netinkama sena elektros instaliacija, tokiu būdu neapsaugojo ne tik savo turto, bet sukėlė rimtą pavojų prarasti turtą kitiems bendrasavininkams. R. neįrodė, kad buvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė CK 6.266 str., numatančiu statinio savininko atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Statinių savininkas atsako be kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Šiuo atveju gaisro kilimo nesąlygojo ir negalėjo sąlygoti ieškovės bei trečiųjų asmenų T. ir V. V. veiksmai, taip pat negalėjo sąlygoti ir jokių pašalinių asmenų patekimas į namą. Ieškovė nurodė, kad dėl gaisro patyrė turtinius nuostolius, nes visiškai sudegė namo stogas, kuris turi būti atstatytas, ieškovės bute apdegė lubos, sugadintos sienos ir grindys, nes vandeniu buvo aplietas visas butas, dėl to jam reikalingas remontas, butas neapsaugotas nuo kritulių ir šalčio. Ieškovės prašomą priteisti 78326,18 Lt žalą sudaro: 64042 Lt stogo atstatymo bei buto vidaus patalpų remonto darbų išlaidos pagal UAB „A.J.K.K.“ parengtą 2009 m. kovo mėnesio sąmatą, 6404 Lt išlaidos už projektavimo bei inžinierines paslaugas, 7045 Lt nenumatytas darbų rezervas, 400 Lt sąmatos sudarymo išlaidos, 436,18 Lt išlaidos už pirktas medžiagas pagal teismui pateiktus kvitus.

Tretieji asmenys V. V. ir T. V. pareiškė savarankiškus ieškinio reikalavimus atsakovei G. R., prašydami priteisti iš atsakovės 51391 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad yra gyvenamojo namo, esančio Žemoji g. 19, Vilniuje, kuriame 2006-11-30 kilo gaisras, sudegė stogas ir mansarda, bendraturčiai, šiame name apsigyveno nuo 2004-12-31, vėliau su namo dalies savininkais sudarė preliminarią jos pirkimo – pardavimo sutartį, o 2007-10-31 pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodė, kad gaisras kilo atsakovės ir jos sutuoktinio G. R. naudojamoje namo dalyje, t.y. antrame namo aukšte – mansardoje. Specialisto išvadoje konstatuota, jog gaisro židinio zona yra pietvakarinėje antro aukšto namo dalyje, t.y. R. naudojamose patalpose, todėl būtent atsakovė yra atsakinga už žalos padarymą, nes antro aukšto gyventojai turėjo laikytis priešgaisrinės teisės aktų reikalavimų, nepalikti name be priežiūros elektros prietaisų bei nesinaudoti sena elektros instaliacija, tačiau šios pareigos tinkamai neatlikto, dėl ko atsirado CK 6.226 str., t.y. atsakomybė be kaltės, deliktinė atsakovės prievolė atlyginti padarytą kitiems namo bendraturčiams žalą. Nurodė, kad gaisro metu sudegė jų stogas, perdanga virš pirmojo aukšto, vandeniu aplietos pirmojo aukšto gyvenamosios patalpos, šiuo metu perdanga virš pirmojo aukšto uždengta polietilenine plėvele, patalpos nuolat užliejamos vandeniu, formuojasi pelėsiai, sugadintos sienos, lubos ir grindys, reikalingas kapitalinis remontas. Tretieji asmenys prašė priteisti iš atsakovės 51391 Lt žalos atlyginimą pagal UAB „Delfa“ 2009-08-27 parengtą Žalos vertės nustatymo pažymą Nr. 2802-2, iš jų: 20217 Lt išlaidų vidaus apdailos atkūrimui po gaisro, 8262 Lt išlaidų išorės apdailos atkūrimui, 22912 Lt išlaidų stogo virš namo dalies įrengimui.

Ieškovė V. K. su trečiųjų asmenų V. V. ir T. V. ieškiniu sutiko.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys T. V. ir V. V. su ieškovės V. K. ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė G. R. su ieškovės V. K. bei trečiųjų asmenų T. V. ir V. V. ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti, kadangi nei ji, nei jos tuo metu dar gyvas sutuoktinis nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nėra nustatyta, kad jie būtų pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles ar kitus teisės aktus. Pažymėjo, kad žala kilo vieno buto gyvenamajame name, priklausančiame keliems bendraturčiams, todėl jie visi turi prisiimti neigiamas gaisro pasekmes, juo labiau, kad teismo sprendimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo buvo priimtas jau po gaisro.

Tretysis asmuo R. Š. su ieškovų bei trečiųjų asmenų ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovė G. R..

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovės V. K. ieškinį atsakovei G. R. tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės G. R. ieškovei V. K. 40 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. V. ir T. V. ieškinį atsakovei G. R., tretieji asmenys – V. K., R. Š., tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės G. R. tretiesiems asmenims V. V. ir T. V. lygiomis dalimis 27 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės G. R. ieškovei V. K. 957 Lt bylinėjimosi išlaidų, o tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, V. V. ir T. V. lygiomis dalimis 1 384 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės G. R. 50,32 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad ieškovei V. K., tretiesiems asmenims T. V. ir V. V. bei R. Š. šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini): V. K. priklauso 27/100 dalys, R. Š. priklauso 27/100 dalys, o T. V. ir V. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 46/100 dalys pastato. 2006 metais šio gyvenamojo namo bendraturčiais buvo: 1) V. K.; 2) G. ir G. R., kurie 2009-10-19 Nekilnojamojo turto dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartimi jiems priklausiusią žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Žemoji g. 19, Vilniuje, dalį padovanojo dukrai R. Š.; 3) T. ir K. R., kurie 2004-04-21 Preliminarios sutarties pagrindu suteikė teisę neatlygintinai naudotis jiems priklausančia žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Žemoji g. 19, Vilniuje, dalimi T. V. ir V. V., o 2007-07-31 Pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė šį turtą tretiesiems asmenims T. ir V. V.. 2006-11-30 minėtame gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu apdegė namo stogas, išdegė buto Nr. 3, esančio antrame namo aukšte, prieškambaris ir laiptinė, aprūko patalpos, vandeniu buvo aplieti V. K. bei T. ir K. R. butai. Dalyvaujantys byloje asmenys pripažino ir neginčijo aplinkybės, kad gaisru visiems namo bendraturčiams buvo padaryta turtinė žala, kadangi iš esmės namas liko be stogo ir mansardinio aukšto, kuris po gaisro buvo išardytas, buvo pažeistos pirmo aukšto gyventojų lubos, sienos, namo stogas ir pirmo aukšto perdanga iki šiol uždengiami polietilenine plėvele, o tokia stogo danga neatitinka esminių statinio reikalavimų: mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, todėl namo bendraturčiams būtina atlikti vidaus bei išorės remonto, namo antro aukšto bei stogo atstatymo darbus. Ieškovė bei tretieji asmenys prašė priteisti jų patirtos turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės G. R., kaip buvusios namo bendraturtės ir G. R. teisių perėmėjos, vadovaujantis LR CK 6.266 str., kadangi gaisras kilo jos valdytoje ir naudotoje namo dalyje, nebuvo laikytasi priešgaisrinės apsaugos teisės aktų reikalavimų bei bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo veiksmais (neveikimu) nedaryti žalos kitiems asmenims. Teismas nurodė, jog viena esminių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, t.y. įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas) arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad laiptine, kurios viršutinėje dalyje prasidėjo gaisras, ir antro aukšto gyvenamosiomis patalpomis jau ilgą laiką faktiškai naudojosi ir valdė tik tuometiniai bendraturčiai Genadij ir G. R., todėl padarė išvadą, jog gaisro židinys buvo bendraturčių Genadijų ir G. R. patalpose. Atsakovė G. R. bei tuomet dar gyvas jos sutuoktinis G. R., kaip jų valdytos ir naudotos gaisro metu gyvenamojo namo dalies savininkai, pažeidė nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, užtikrinti ir rūpintis, kad jų valdomoje pastato dalyje nebūtų trūkumų, gedimų, juos pašalinti, jeigu jų yra. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Esant tokiai situacijai, būtent patalpų savininkas turi įrodyti gaisro priežastį ir tai, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo, t.y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, kad gaisro kilimo priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Atsakovė, kurios faktiškai naudotoje ir valdytoje gyvenamojo namo dalyje buvo gaisro židinio zona, neįrodė konkrečios gaisro kilimo priežasties ir to, kad ta priežastis nepriklausė nuo jos elgesio, buvo sąlygota trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokiu priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga, kad atsakovė ėmėsi visų veiksmų gaisrui išvengti ir yra nekalta dėl gaisro kilimo, kad ji negalėjo jo numatyti bei imtis priemonių išvengimui. Teismas nustatė neteisėtus atsakovės, kaip patalpų bendraturtės gaisro kilimo metu, veiksmus, gyvenamojo namo bendraturčių turtinės žalos buvimo faktą, kurio iš esmės nekvestionavo nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų, o taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Teismas atmetė atsakovės atstovo argumentą, jog tretieji asmenys T. ir V. V. neturi reikalavimo teisės, kadangi gaisro kilimo metu nebuvo gyvenamųjų patalpų dalies savininkai. Visi dalyvaujantys byloje asmenys nekvestionavo ir neginčijo tos aplinkybės, kad T. ir V. V. faktiškai name apsigyveno dar 2004 m., ten 2005 m. atliko kapitalinį remontą, įrengė naują elektros instaliaciją ir pan. 2004-04-21 Preliminarioji sutartis dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, sudaryta tarp T. ir K. R. bei T. ir V. V. suteikė teisę tretiesiems asmenims neatlygintinai naudotis gyvenamuoju namu iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, atlikti pastatų kapitalinio remonto darbus. Šias aplinkybes patvirtino ir iš pradžių byloje trečiaisiais asmenimis dalyvavę T. ir K. R., kurie nurodė, kad faktiškai nuo pat preliminarios sutarties sudarymo dienos jiems priklausančioje namo dalyje jie negyveno, name faktiškai gyveno tretieji asmenys, kurie iki gaisro buvo atlikę kapitalinį remontą. Teismas padarė išvadą, kad būtent T. ir V. V., kurie gaisro metu faktiškai gyveno name, jį valdė ir su juo elgėsi kaip su savo turtu, jau patyrė ir patirs turtinius nuostolius dėl gaisro. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Nagrinėjamu atveju ieškovė bei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės tiek realiai patirtų išlaidų, tiek būsimų turto atstatymo bei remonto išlaidų atlyginimą. Ieškovė V. K. patirtos ir prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį įrodinėjo UAB „A.J.K.K“ projekto dalies vadovo atestatą turinčio asmens parengta sąmatine dokumentacija, kurioje paskaičiuoti stogo darbų atstatymo bei V. K. priklausančio buto vidaus patalpų remonto darbai pagal 2009 m. kovo mėnesio kainas. Tretieji asmenys V. ir T. V. patirtos ir prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį įrodinėjo UAB „Delfa“ turto vertintojo bei jo asistento parengta žalos vertės nustatymo pažyma pagal 2009 m. rinkos ir ekonominės aplinkos sąlygas. Kaip jau buvo minėta, tiek turto vertintojų pažymos, tiek sąmatos iš esmės gali būti laikomi tinkamais žalos dydžio tokiose situacijose įrodymais. Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės nekvestionavo ieškovės bei trečiųjų asmenų pažymoje bei sąmatoje nurodyto žalos dydžio. Teismas nurodė, jog ieškovės sąmata bei trečiųjų asmenų pažyma, kuriose nurodytos atitinkamų gyvenamojo namo dalių bei remonto darbų atstatymo sumos, negali būti laikomi absoliučiai tiksliu turtinės žalos dydžio įrodymu, kadangi leidžia suabejoti, ar priteisus sąmatose nurodytas sumas iš atsakovės pilna apimtimi, nebūtų pažeistas visiško žalos atlyginimo principas, o būtent priteista daugiau, negu būtina padėčiai iki gaisro atkurti. CK 6.249 str. 5 d. numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną, nes tiek sąmatoje, tiek turto vertintojo pažymoje nurodytos sumos apskaičiuotos neįvertinus ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančių gyvenamųjų patalpų nusidėvėjimo. Kitų duomenų ir įrodymų, leidžiančių teismui įvertinti šiuos faktorius, teismui nepateikta, skirti teismo ekspertizę padarytos žalos dydžiui nustatyti dalyvaujantys byloje asmenys (nei ieškovė, nei atsakovė, nei tretieji asmenys) teismo neprašė.

CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas (nagrinėjamu atveju žalos padarymo ieškovei ir tretiesiems asmenims faktas įrodytas ir neginčytinas), ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Teismui pateiktos sąmata bei pažyma rodo pakankamai tikėtiną ieškovės bei trečiųjų asmenų patirtos turtinės žalos dydį, jos parengtos pagal teismo proceso metu, t.y. 2009 m. egzistavusias rinkos kainas. Be to, aukščiau nurodytų trūkumų jose nurodytos pinigų sumos apskaičiuotos neatsižvelgiant į gaisro metu buvusį patalpų nusidėvėjimą, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), CK 6.249 str. 1 d., 5 d., o taip pat taikydamas 6.251 str. 2 d., mano esant tikslinga pačiam nustatyti atlygintinos žalos dydį bei jį mažinti. CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Šioje teisės normoje nurodyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis. Nagrinėjamu atveju teisingumas, sąžiningumas bei protingumas (CK 1.5 str.), o taip pat žemiau nurodytas priežastys reikalauja sumažinti iš atsakovės G. R. priteistinų ieškovei bei trečiajam asmeniui nuostolių dydį. Pirma, atsižvelgtina į gaisro kilimo aplinkybes ir į tai, kad tiksli bei kategoriška gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta. Bylos duomenys rodo, kad gaisro kilimas nebuvo sąlygotas kokių nors tyčinių atsakovės ir/ar jos šeimos narių, gyvenusių name, veiksmų, gaisras sukėlė realų pavojų atsakovės šeimos narių, gaisro naktį miegojusių name, sveikatai ir gyvybei. Antra, dėl kilusio gaisro pati atsakovė patyrė turtinę žalą, netgi didesnę nei kiti bendraturčiai, nes gaisro epicentras buvo būtent jos naudotos ir valdytos antrojo aukšto gyvenamosios patalpos, kurios po gaisro buvo visiškai sugadintos, dėl ko prireikė išardyti visą mansardinį aukštą - tokiu būdu pati atsakovė su šeima neteko galimybės realiai naudotis jai priklausančia namo dalimi (joje gyventi ir pan.). Trečia, atsižvelgtina į ginčo šalių tarpusavio santykius bei jų elgesį: ginčo šalys pripažino, kad tarp jų jau ilgą laiką vyksta ne tik šis, bet ir kiti civiliniai teisiniai ginčai, nagrinėjami teismuose, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės į žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus statinius, esančius Žemoji g. 19, Vilniuje, įgyvendinimu, kuriuose šalys turi skirtiną procesinį statusą (vienose bylose – ieškovei, kitose – atsakovai), įskaitant ir ginčą, kai ieškovė ir tretieji asmenys buvo nepagrįstai nedavę sutikimo atsakovei ir dabartinei turto savininkei R. Š. atlikti rekonstrukciją, dėl ko priimtas teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje. Ketvirta, įpareigojimas atsakovei, kuri šiuo metu jau nėra gyvenamojo namo dalies bendraturtė, atlyginti visą prašomą turtinę žalą labai pablogintų jos – pensininkės, turtinę padėtį. Kompleksiškai įvertinus visas šias aplinkybes, teismas per pusę mažino iš atsakovės priteistinų nuostolių dydį: ieškovei V. K. – iki 40 000 Lt, o tretiesiems asmenims T. ir V. V. - iki 27 000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir ieškovės V. K. bei trečiųjų asmenų V. V. ir T. V. ieškinius atmesti (IV t., b.l.33-39).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

1. Neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Teismas neanalizavo dėl kurio asmens G. R., G. R. ar R. Š. veiksmų kilo žala. Nors ieškovė teigė, kad gaisras kilo dėl R. Š. veiksmų, tačiau ji nepatraukta atsakove, todėl neatskleista bylos esmė. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teisme.

2. Nėra įrodymų, jog gaisras kilo laptinėje. Pasak apeliantės, gaisras kilo bendro naudojimo patalpoje, už kurios priežiūrą yra atsakingi visi bendrasavininkiai.

3. Patalpos, kuriose kilo gaisras, atsakovei nebuvo perduotos valdyti.

4.Teismas nepasisakė dėl byloje pateikto įrodymo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos rašto, nors atsakovės nuomone, šis raštas turi prima facie įrodomąją reikšmę.

5. Priteisdamas atitinkamą žalos dydį teismas pažeidė teisingumo principą, nes priteistos sumos nėra pagrįstos įrodymais, nebuvo atsižvelgta į patalpų nusidėvėjimą, nesivadovaujama LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Teismas pažeidė CPK 179 str., nes nepasiūlė ieškovei ir tretiesiems asmenims skirti byloje ekspertizę žalos dydžiui nustatyti.

Ieškovė V. K. atsiliepimu į G. R. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (IV t., b.l. 85-87).

Atsiliepimas grindžiamas argumentais:

1. Nesutiko su apeliantės teiginiu, jog gaisras kilo bendro naudojimo patalpoje, todėl atsakomybė už žalą kyla visiems bendrasavininkams. Gaisro židiniu vadinama degimo kilimo vieta. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrinių tyrimų centro 2007-03-19 Specialisto išvadoje Nr.5SI pažymėta, jog gaisro židinio zona prasideda nuo laiptinėje apanglėjusių rąstų viršutinės dalies ir tęsiasi iki antro aukšto gyvenamųjų lubų. Tai, kad gaisras kilo laiptinėje, buvo patvirtinta ir G. R. atsiliepime į ieškinį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė gaisro kilimo vietą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutiko su argumentu, jog patalpos, kuriose kilo gaisras, atsakovei nebuvo perduotos valdyti. Nors Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatyta bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarka ir atsakovei priskirta laiptinė, kurioje kilo gaisras, buvo priimtas jau po gaisro, tačiau tai tik patvirtino iki tol faktiškai susiklosčiusį patalpų naudojimą.

3. Nesutiko su argumentu, jog nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškovės tvirtinimu, nustatant atsakovės neteisėtus veiksmus teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d. bei LR Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatomis. Apeliantės veiksmų neteisėtumą patvirtina ir teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti.

4. Nesutiko su teiginiu, jog neįrodytas žalos dydis. Jis pagrįstas žalos įvertinimo ataskaita bei sąmata. Nesutiko, kad vertinant žalos dydį nebuvo atsižvelgta į patalpų nusidėvėjimą. Ieškovės tvirtinimu, V. V. ir T. V. konstrukcijos ir apdaila įrengtos neseniai, todėl nusidėvėjimas neskaičiuotinas.

5. Argumentą, jog teismas pažeidė CPK 179 str. nepasiūlydamas šalims skirti byloje ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, laikė nepagrįstu. Skirti ekspertizę nebuvo poreikio, nes atsakovė nekvestionavo pažymoje bei sąmatoje nurodyto žalos dydžio.

6. Nesutiko, jog Naujosios Vilnios seniūnijos raštas turi prima facie įrodomąją reikšmę, o teismas dėl jo nepasisakė. Atsakovės tvirtinimu, pagal LR Savivaldos įstatymą į seniūnijos funkcijas neįeina bendrasavininkių atsakomybės klausimų sprendimas, todėl toks dokumentas negali būti vertinamas kaip oficialus įrodymas CPK 197 str. 2 d. prasme.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys T. V. ir V. V. atsiliepimu į G. R. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (IV t., b.l. 74-76). Atsiliepimas grindžimas iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir ieškovės V. K. atsiliepimas į G. R. apeliacinį skundą (IV t., b.l. 85-87).

Šalies argumentai

Ieškovė V. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą dalyje dėl ieškovei priteistino nuostolių dydžio sumažinimo pakeisti, priteisiant visišką nuostolių atlyginimą – 78 326,18 Lt (IV t., b.l.33-39).

Apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 str. 1 d. nuostatas, dėl ko pripažino apeliantės pateiktoje sąmatoje žalos dydį paskaičiuotą netiksliai, t.y. neįvertinus apeliantei priklausančio turto nusidėvėjimo. Pasak apeliantės, tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl turto vertinimo (Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino LR CK 6.251 str. 2 d., dėl ko buvo nepagrįstai sumažintas priteistinų nuostolių dydis. Teismas mažindamas nuostolių atlyginimo dydį akcentavo atsakovės kaip pensininkės turtinę padėtį bei tai, kad ji patyrusi didesnius nuostolius nei apeliantė ar tretieji asmenys. Tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės sunkią turtinę padėtį ar jos patirtų nuostolių dydį, tuo tarpu apie komplikuotą apeliantės turtinę padėtį byloje pateikti įrodymai.

3. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovės 1500 Lt advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismas nepagrįstai priteistiną sumą sumažino iki 500 Lt. Tai neatitinka CPK 93 str. nuostatų bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų nuostatų.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys T. V. ir V. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą dalyje dėl tretiesiems asmenims priteistino nuostolių dydžio sumažinimo pakeisti, priteisiant visišką nuostolių atlyginimą – 51 391 Lt (IV t., b.l.58-60). Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir ieškovės V. K. apeliacinis skundas.

Atsakovė G. R. atsiliepimu į trečiųjų asmenų T. V. ir V. V. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o jos apeliacinį skundą tenkinti (IV t., b.l. 70-73).

Atsiliepimas grindžiamas argumentais:

1. Tretieji asmenys neturi reikalavimo teisės, nes gaisro kilimo metu jie nebuvo gyvenamojo namo, adresu Žemoji g. 19, bendraturčiais.

2. Apeliantų įvardyta kasacinio teismo išnagrinėta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009) ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje.

3. Nesutiko su apeliantų argumentu, jog žalos įvertinimo ataskaitoje paskaičiavimai padaryti įvertinus jų nusidėvėjimą. Be to, UAB „Delfa” Gaisro padarytos žalos įvertinimo ataskaita parengta nesivadovaujant LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Dėl nurodytų aplinkybių ataskaita negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu apeliantų patirtos žalos dydį.

4. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.251 str. 2 d. nuostatas, dėl to nepagrįstai sumažino nuostolių atlyginimą. Nagrinėjamu atveju minėta teisės norma taikytina atsižvelgiant į tai, jog gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta, dėl kilusio gaisro pati atsakovė patyrė turtinę žalą netgi didesnę nei kiti bendraturčiai, atsižvelgtina į ginčo šalių tarpusavio santykius, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.

Atsakovė G. R. atsiliepimu į ieškovės V. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o jos apeliacinį skundą tenkinti (IV t., b.l. 77-81). Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir G. R. atsiliepimas į trečiųjų asmenų T. V. ir V. V. apeliacinį skundą (IV t., b.l. 70-73).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl tinkamo atsakovo, atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų

Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje CK 6.266 str. reglamentuojamas statinio (valdytojo) atsakomybės be kaltės institutas netaikomas, bet taikytina deliktinė atsakomybė, kuriai įrodyti būtinos visos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Teismo sprendime padaryta išvada, kad vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu bei esamais įrodymais, gaisro židinys buvo atsakovės valdomoje namo dalyje. Teismas konstatavo, kad nustatytas atsakovės elgesys - neveikimas rūpinantis patalpomis, užtikrinant priešgaisrinės apsaugos reikalavimų laikymąsi, apsaugą nuo rizikos faktorių. Atsakovė nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmos instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai apie neteisėtą atsakovės elgesį, patalpų naudojimą kirpėjos verslui ir tuo tikslu naudojamus elektrinius prietaisus ir laikomas lengvai užsiliepsnojančias chemines medžiagas, faktiškai pagrindžia išvadą, kad gaisro židinys buvo atsakovės valdomoje namo dalyje. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-02-06 specialisto išvadoje Nr.11-3437(06) konstatuota, kad gaisro židinio zona yra pietvakarinėje antro aukšto dalyje pažymėtoje 2006-12-20 gaisro vietos apžiūros protokole plane – schemoje (t.1 b.l.113, t.4 b.l.3). Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tais atvejais, kai žala padaroma kilus gaisrui vieno iš kelių pastato patalpų valdytojų valdomoje pastato dalyje (patalpose) pastato dalies valdytojas atsako be kaltės CK 6.266 str. pagrindu, jei neįrodo, kad buvo nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-152/2010, 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-378/2009), todėl atsakovės kaltės klausimas atsakovės atsakomybės konstatavimui nereikšmingas. Pati atsakovė G. R. apeliaciniame skunde pripažįstą aplinkybę, kad gaisro židinio zona apima atsakovės valdytas laiptinę ir mansardinę antro aukšto patalpą, bet ir palėpės patalpas. Nors formaliai palėpės patalpos yra visų pastato patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybės, tačiau pagal vietos apžiūros protokolo duomenis nustatyta, kad į šias patalpas gali būti patenkama tik iš atsakovės valdomų patalpų, t.y. atsakovė fiziškai kontroliavo patekimą į palėpės patalpas bei jomis naudojosi(t. 2 b.l.63-72). Gaisro metu gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-01-11 sprendimu įtvirtinant faktiškai susiklosčiusią naudojimosi tvarką atsakovei paskirtos nuolat naudotis tos pačios patalpos (t.2 b.l.88-97). Atsakovai G. R. ir G. R. valdė patalpas, kuriose galėjo būti gaisro židinys. Patalpomis panaudos pagrindais naudojosi atsakovų dukra R. Š. su sūnumi. Atsakovų G. R. ir G. R. atsakomybė kildinama iš jos kaip nekilnojamojo turto valdytojos nerūpestingo elgesio – neveikimo rūpinantis patalpomis, todėl faktas, kad patalpose gyveno ir R. Š., teisiškai nereikšmingas, nes R. Š. nebuvo nekilnojamojo turto savininke ir valdytoja daiktinių teisių aspektu, todėl R. Š. negalėjo būti tinkama atsakovė, net ir įrodžius, kad dėl jos veiksmų kilo gaisras. Atsakovės G. R. atsakomybė kildinama iš jos kaip nekilnojamojo daikto savininkės statuso, nes gaisro metu ji pastato patalpas valdė kartu su pirminiu atsakovu jos sutuoktiniu G. R., o po pirminio atsakovo G. R. mirties ji paveldėjo visą nekilnojamąjį turtą dėl kurio netinkamo valdymo kilo gaisras, tai perėmė iš turto palikėjo G. R. visas prievoles, kilusias dėl netinkamo savo kaip savininko teisių įgyvendinimo. Kolegija sprendžia, kad aplinkybė, ar žala padarė mirusysis G. R. savo veiksmais, ar atsakovė G. R., teisiškai nereikšminga, nes gaisro metu patalpas G. R. ir G. R. valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nors byloje nenustatyta tiesioginių įrodymų, kad gaisro židinys buvo atsakovės valdomoje pastato dalyje ir specialistų išvados yra tikėtinos, tačiau kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į įrodymų visumą, ir vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvada, kad gaisro židinys buvo atsakovės valdomoje pastato dalyje. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad gaisro židinys buvo atsakovės G. R. ir jos sutuoktinio G. R. valdomoje pastato dalyje, todėl, remiantis CK 6.266 str. 1 d., atsakovei civilinė atsakomybė pritaikyta pagrįstai. Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Gaisro kilimo metu visas gyvenamasis namas buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarka konkrečioms patalpoms, kuriose buvo gaisro židinys, nebuvo nustatyta, o naudojimosi tvarka teismo sprendimu nustatyta vėliau. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta aplinkybė, kad patalpos, kuriose buvo gaisro židinys, gaisro kilimo metu buvo naudojamos atsakovės G. R. ir jos sutuoktinio G. R., todėl CK 6.266 str. 2 d. prezumpcija paneigta.

Atsakovės argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės Naujosios Vilnios seniūnijos 2006-12-28 raštas (t.1 b.l.12) dėl pastato bendraturčių atsakomybės dėl gaisro priežasčių likvidavimo proporcingumo bendrasavininkių turimai nuosavybės daliai yra prima facie įrodymas (CPK 179 str.) yra nepagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra institucija, kurio funkcija duoti išvadas dėl pastato bendraturčių atsakomybės paskirstymo būdo ar oficialią išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais T. V. ir V. V. neturėjo reikalavimo teisės reikalauti atlyginti žalą, nes patalpas įsigijo vėliau, o gaisro metu buvo sudarę tik preliminarią patalpų pirkimo ateityje sutartį. 2004-04-21 Preliminarioji sutartis dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, sudaryta tarp Teresos ir K. R. bei Tilvydos ir V. V. suteikė teisę tretiesiems asmenims neatlygintinai naudotis gyvenamuoju namu iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, atlikti pastatų kapitalinio remonto darbus (I t., b.l. 80-81). Šias aplinkybes patvirtino ir iš pradžių byloje trečiaisiais asmenimis dalyvavę Teresa ir K. R., kurie nurodė, kad faktiškai nuo pat preliminarios sutarties sudarymo dienos jiems priklausančioje namo dalyje jie negyveno, name faktiškai gyveno tretieji asmenys, kurie iki gaisro buvo atlikę kapitalinį remontą. Tokiu būdu darytina išvada, kad būtent Tilvydos ir V. V., kurie gaisro metu faktiškai gyveno name, jį valdė teisėtai, jau faktiškai patyrė ir patirs turtinius nuostolius dėl gaisro.

Netinkamas materialinės teisės normos nurodymas, kai tai neturėjo įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.).

Dėl žalos dydžio

Ieškovė žalos dydį įrodinėja UAB “A.J.K.K.” paruoštu atstatymo darbų (gaisro pasekmių pašalinimo) kainų apskaičiavimu, kurį atliko atestuotas specialistas (t.3 b.l.23-47) bei pateiktais medžiagų, kurios panaudotos laikinam patalpų apsaugojimui, pirkimo dokumentais. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais T. V. ir V. V. žalos dydį įrodinėja kvalifikacinius pažymėjimus turinčių turto vertintojų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka paruošta žalos įvertinimo ataskaita Nr.2802 ir Žalos vertės nustatymo pažyma Nr.2802-2 (t.3 b.l.5-20). Atestuoto specialisto sudaryta atstatymo darbų sąmata yra leistinas ir patikimas įrodymas. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka paruošta žalos įvertinimo ataskaita turi oficialaus rašytinio įrodymo statusą. Atsakovė ginčydami jo duomenis apie nustatytos žalos dydį jokių įrodymų, kurie paneigtų tokias vertes, nepateikė, tik išdėstė deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus, kurie negali paneigti specialistų padarytų išvadų remiantis tam tikromis metodikomis, o konkrečiu atveju – atkuriamosios vertės skaičiavimo metodu. Atsakovė alternatyvių žalos skaičiavimų bei prieštaravimų dėl konkrečių išlaidas patirtinančių dokumentų sąsajumo ir patikimumo nepateikė.

Šalys neįrodinėjo aplinkybių apie patalpų nusidėvėjimą iki gaisro. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atstatymo darbų (gaisro pasekmių pašalinimo) kainų apskaičiavime ir žalos įvertinimo ataskaitoje neatsižvelgta į patalpų nusidėvėjimą ir nepagrįstai šią aplinkybę nurodė, kaip pagrindą CK 6.251 str. 2 d. nustatytais pagrindais mažinti žalos sumą. Tačiau byloje nustatyta, kad trečiųjų asmenų T. V. ir V. V. valdomo priestato patalpos buvo rekonstruojamos 2004-2006 metais. Priestato kadastrinių matavimų byloje nėra fiksuotas patalpų nusidevėjimas (t.3 b.l.20), todėl kolegija daro išvadą, kad mažinti žalos dydį dėl patalpų nusidėvėjimo nėra pagrindo. Pagal VĮ „Registrų centras“ atliktų kadastrinių matavimų duomenis ieškovės V. K. patalpos įrengtos 1913 metais ir viso gyvenamojo namo nusidėvėjimas yra 50 procentų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka paruošta žalos įvertinimo ataskaita Nr.2802 10 priedas). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės V. K. pateiktame atstatymo darbų (gaisro pasekmių pašalinimo) kainų apskaičiavime nurodyta kaina dėl nusidėvėjimo mažintina 50 procentų. Bendra atstatymo darbų vertė mažintina nuo 77 490 Lt iki 38745 Lt. Kitos išlaidos nemažinamos. Iš viso ieškovei priteisiama 39851 Lt.

Šios išvados sudaro pagrindą pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės visą žalą (CPK 330 straipsnis , 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl žalos mažinimo CK 6.251 str. 2 d. nustatytais pagrindais

Nors CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, tačiau CK 6.251 str. 2 d. nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pirmos instancijos teismas, sprendime CK 6.251 str. 2 d. nustatytais pagrindais mažindamas priteisiamos žalos dydį, rėmėsi argumentais, kad tiksli bei kategoriška gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta. Gaisro kilimas nebuvo sąlygotas kokių nors tyčinių atsakovės ir/ar jos šeimos narių, gyvenusių name, veiksmų, gaisras sukėlė realų pavojų atsakovės šeimos narių, gaisro naktį miegojusių name, sveikatai ir gyvybei. Dėl kilusio gaisro pati atsakovė patyrė turtinę žalą, netgi didesnę nei kiti bendraturčiai, nes gaisro epicentras buvo būtent jos naudotos ir valdytos antrojo aukšto gyvenamosios patalpos, kurios po gaisro buvo visiškai sugadintos, dėl ko prireikė išardyti visą mansardinį aukštą - tokiu būdu pati atsakovė su šeima neteko galimybės realiai naudotis jai priklausančia namo dalimi (joje gyventi ir pan.). Tarp šalių jau ilgą laiką vyksta ne tik šis, bet ir kiti civiliniai teisiniai ginčai, nagrinėjami teismuose, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu, įskaitant ir ginčą, kai ieškovė ir tretieji asmenys buvo nepagrįstai nedavę sutikimo atsakovei ir dabartinei turto savininkei R. Š. atlikti rekonstrukciją, dėl ko priimtas teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje. Įpareigojimas atsakovei, kuri šiuo metu jau nėra gyvenamojo namo dalies bendraturtė, atlyginti visą prašomą turtinę žalą labai pablogintų jos – pensininkės, turtinę padėtį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-16 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-327/2008 konstatavo, kad CK 6.251 str. 2 d. nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tačiau ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra visos jos taikymo sąlygos, o sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismas, darydamas išvadas dėl ieškovams priteistinos žalos dydžio sumažinimo, turi nurodyti pakankamus faktinius ir teisinius argumentus, patvirtinančius šios teisės normos taikymo sąlygų egzistavimą bei nagrinėjamo atvejo išimtinumą. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, darydamas išvadas dėl ieškovams priteistinos žalos dydžio (žalos atlyginimo dydžio sumažinimo) ir šiuo aspektu CK 6.251 straipsnio taikymo, nenurodė pakankamų faktinių ir teisinių argumentų, patvirtinančių CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės normos taikymo sąlygų egzistavimą, nagrinėjamo atvejo išimtinumą. Apskųsto sprendimo motyvai nepagrindžia išvados, kad visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas šioje byloje nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. yra pensininkė ir dėl gaisro neteko galimybės naudotis vieninteliu savo būstu ir priversta gyventi pas giminaičius. Tretiesiems asmenims T. V. ir V. V. apgadintas būstas yra vienintelis būstas, kuriame jie ir toliau gyvena. Atsakovė ir jos sutuoktinis G. R. gaisro metu faktiškai gyveno kitame būste, o sudegusias patalpas buvo suteikę naudotis savo dukrai R. Š., kuri šiose patalpose teikė kirpejos paslaugas. Vėliau, 2009-10-19, G. R. padovanojo pastatus ir žemės sklypo, esančio Žemoji g. 19, Vilniuje, dalį R. Š.. Nors atsakovė yra pensininkė, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina sunkios jos turtinės padėties. Atsakovė bylinėjosi su kitais bendraturčiais dėl sutikimo vykdyti kitų namų valdoje esančių pastatų rekonstrukciją, mokėjo didelį atlyginimą advokatui. Atsakovė pirmos instancijos teisme ir, atsikirsdama į ieškovės ir trečiųjų asmenų apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto žalos mažinimo, neteikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas mažinti žalą. Teismo sprendimo motyvai prieštaringi, nes teismas padarė išvadą, kad gaisro židinys buvo atsakovės valdytose patalpose ir gaisras kilo dėl patalpų valdytojų nerūpestingumo, tačiau mažindamas žalos dydį, kaip vieną iš pagrindų nurodė abejones dėl gaisro kilimo vietos ir priežasčių. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.251 str. 2 d. nustatytus nuostolių mažinimo pagrindus. Šie pažeidimai yra pagrindas pakeisti apskųstą pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės visą žalą atsižvelgiant į patalpų nusidevėjimą (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės V. K. ieškinys tenkinamas 51 procentų dalimi. Ieškovė pirmos ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 3563 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl, vadovaujantis CPK 93 str. ieškovei iš atsakovės priteisiama 1869 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 12889 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš jų 11889 Lt advokato pagalbai apmokėti). Ieškovės V. K. ieškinio suma sudaro 60 procentų bendros ieškinio reikalavimų sumos (ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimų suma), todėl ieškovei visiško jos reikalavimų patenkinimo atveju proporcingai tektų 7133 Lt atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atmetus 49 procentus ieškovės reikalavimų, atsakovei priteisiama 3495 Lt atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (49 proc. x 7133 Lt). Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, atsakovei iš ieškovės priteisima 1626 Lt (3495 Lt - 1869 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, V. V. ir T. V. patyrė 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Trečiųjų asmenų ieškinį patenkinus visiškai, 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovės V. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. R. ieškovei V. K. 39581 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei G. R. iš ieškovės V. K. 3495 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. V. ir T. V. ieškinį atsakovei G. R. tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. R. tretiesiems asmenims V. V. ir T. V. lygiomis dalimis 51391 Lt turtinės žalos atlyginimą bei 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės V. K. 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovės G. R. 50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Asta RadzevičienėVilija Mikuckienė