Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-399/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. K., tretiesiems asmenims A. K., A. G. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovą S. K. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos – gyvenamojo namo rekonstravimo padarinius, t. y. per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos parengti gyvenamojo namo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. K. ir A. K., esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Po 9 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyto termino, atsakovui negavus statybą leidžiančių dokumentų, įpareigoti atsakovą S. K. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius perstatyti savavališkai rekonstruojamą gyvenamąjį namą pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105 bei sutvarkyti statybvietę. Nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdžius, t. y. negavus statybą leidžiančių dokumentų ir neperstačius gyvenamojo namo pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105, įpareigoti atsakovą mokėti po 28,91 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą S. K. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos –gyvenamojo namo rekonstravimo padarinius, t. y. per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos parengti gyvenamojo namo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. K. ir A. K., esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Po 9 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyto termino atsakovui negavus statybą leidžiančių dokumentų, nusprendė įpareigoti atsakovą S. K. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius perstatyti savavališkai rekonstruojamą gyvenamąjį namą pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105 bei sutvarkyti statybvietę. Šių įpareigojimų atsakovui teismo nustatytais terminais neįvykdžius, nusprendė suteikti teisę ieškovei išardyti savavališkai pastatytą priestatą pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105 bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo S. K.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2011-06-10 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuota, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas savavališkai. 2011-06-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė reikalavimą S. K. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. perstatyti rekonstruojamą gyvenamąjį namą pagal suderintą projektą iki 2011-12-10. S. K. išaiškinta, kad neįvykdžius reikalavimo statinys (jo dalis) bus priverstinai nugriautas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-12-13 sprendimu pratęstas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2012-03-10. 2012-03-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimo įvykdymo patikrinimo aktu nustatyta, kad reikalavimų S. K. neįvykdė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovas namo rekonstrukciją vykdė nukrypstant nuo suderinto projekto, t. y. statinio išorės matmenys neatitinka statinio projekto, o būtent, atsakovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105, rekonstruodamas jam nuosavybės teise priklausantį statinį – gyvenamąjį namą, 79,16 kv. m bendro ploto, iš rytinės pusės pristatė vieno aukšto mūrinius priestatus 5,40 m x 4,15 m ir 3,05 m x 4,15 m, ~ 35,06 kv. m užstatymo ploto, nukrypo nuo statinio projekte nurodytų parametrų, statinį savavališkai rekonstravo į platesnį nei numatyta techniniame projekte, tuo savavališkai padidino statinio užstatymo plotą ~35,06 kv. m, ir dalį statinio, rekonstruodamas gyvenamąjį namą, pastatė A. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, teismas konstatavo, kad šiuo atveju turi būti taikoma CPK 273 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tai reiškia, kad šiuo atveju turi būti taikomas Statybos įstatymo 28 str. 9 d., t. y. atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo ir per nustatytą laikotarpį nelikvidavus savavališkos statybos padarinių, ieškovė savavališkai rekonstruotą pastato dalį galės nugriauti atsakovo lėšomis. Taip pat teismas pažymėjo, kad paminėta norma, leidžianti skirti atsakovui, per nustatytą terminą neįvykdžiusiam sprendimo, baudą, taikytina tik tuomet, jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats atsakovas. Šiuo atveju neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas, todėl ieškovo prašymą įpareigoti atsakovą mokėti po 100 Lt baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo, teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria nutarta atsakovui teismo nustatytais terminais neįvykdžius įpareigojimų, suteikti ieškovei teisę išardyti savavališkai pastatytą priestatą pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105 bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo S. K., ir priimti naują sprendimą – nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdžius, t. y. negavus statybą leidžiančių dokumentų ir neperstačius gyvenamojo namo pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105, įpareigoti atsakovą mokėti po 28,91 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal Statybos įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. spalio 1 d.) 2 str. 18 d. ginčo statinio statyba priskiriama statinio rekonstravimo statybos rūšiai. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Šio straipsnio 71 d. yra nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pagal Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. ir 23 str. 1 d. 2 p. atsakovas šio įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą – statinio rekonstravimo leidimą. Atsakovo atliktiems statinio rekonstravimo darbams, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p., reikalingas leidimas rekonstruoti statinį. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. yra įtvirtintos sąlygos, kada gali būti įgyvendinama statytojo teisė, to paties straipsnio 3 d. yra įtvirtinta išimtis nurodant, kad 2 d. įtvirtintos sąlygos statytojo teisei įgyvendinti netaikomos, jeigu statinio griovimą teismo sprendimu organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba statinį teismo sprendimu griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Taigi esant tokiam reglamentavimui tik griaunant statinius inspekcijai nėra taikomi statytojui nustatyti reikalavimai, o pagal antrą ieškinio reikalavimą savavališkos statybos padarinių šalinimas reikštų rekonstrukcijos darbų atlikimą, todėl savavališkos statybos padarinius pašalinti gali tik pats atsakovas, o ieškovė, kadangi nėra žemės sklypo savininkė ir juo nedisponuoja, negalėdama įgyvendinti statytojo teisių, objektyviai negalėtų įvykdyti antrojo ieškinio reikalavimo, jeigu jo nepašalins atsakovas. 2014-01-01 įsigaliojusio Priežiūros įstatymo 15 str. „Statybos padarinių šalinimas pagal teismo sprendimą“ 3 d. imperatyviai nurodyta, kad inspekcija, vykdydama teismų sprendimus, organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. nuostatomis, inspekcija turi teisę įvykdyti teismo sprendimą, kuris nėra įvykdytas, šio straipsnio 1 d. nurodyto asmens lėšomis, tik tuo atveju, jeigu teismas priima šio straipsnio 7 d. 2 p. nurodytą sprendimą (įpareigoja nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę). Tai reiškia, kad visais kitais Priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. nurodytais atvejais (išskyrus šio straipsnio 7 d. 2 p.) teismo sprendimą gali įvykdyti tik pats atsakovas, todėl jam per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, vadovaujantis CPK 273 str. 3 d., yra pagrindas paskirti baudą. Teismas skundžiamame sprendime vienašališkai padaręs išvadas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nenurodęs aiškios padarinių šalinimo tvarkos, priimdamas sprendimą vadovavosi nebegaliojančiomis teisės normomis (nuo 2014-01-01 Statybos įstatymo 28 str. 9 d. neteko galios, o naujos redakcijos statybos įstatymo 28 str. nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka), nesivadovavo Priežiūros įstatymo 14 str. 7 d., CPK 263 str., 265 str., 271 str. nuostatomis, pažeidė proceso teisingumo ir sąžiningumo principus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, ko pasėkoje ginčijamoje dalyje priėmė neteisėtą, materialinės teisės normas pažeidžiantį sprendimą.

Atsakovas S. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su jame išdėstytais motyvais, prašo jo netenkinti ir nurodo, jog objekto perstatymas į pradinę padėtį objektyviai yra neįmanomas, nes iš esmės reikėtų pastatą nugriauti ir vėl pastatyti tai kas buvo pagal pradinę padėtį, t. y. pastato rekonstrukcija nėra objektyviai galima, galimas tik statinio nugriovimas, o minėtus veiksmus gali atlikti ir ieškovė. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. numato, kad „jeigu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi inspekcija arba dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas, priimdamas šio straipsnio 7 d. 2 p. nurodytą sprendimą, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 d. nurodyto asmens lėšomis“. Todėl atsakovui neįvykdžius minėto įpareigojimo, tokią teisę atlikti turėtų ieškovė atsakovo lėšomis, dėl ko laikytina, kad minėti veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką vykdymo proceso metu, todėl CPK 273 str. 3 d. nėra ir negali būti taikoma.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2011 m. birželio 3 d. protokolo (t. 1, b. l. 11–12) matyti, kad ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė, jog atsakovas namo rekonstrukciją vykdė nukrypstant nuo suderinto projekto, t. y. statinio išorės matmenys neatitinka statinio projekto. 2011-06-10 savavališkos statybos aktu konstatuota, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas savavališkai (t. 1, b. l. 17–19). 2011-06-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė reikalavimą statytojui S. K. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. perstatyti rekonstruojamą gyvenamąjį namą pagal suderintą projektą iki 2011-12-10 (t. 1, b. l. 20–21). S. K. išaiškinta, kad neįvykdžius reikalavimo statinys (jo dalis) bus priverstinai nugriautas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-12-13 sprendimu terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo pratęstas iki 2012-03-10 (t. 1, b. l. 26). 2012-03-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimo įvykdymo patikrinimo aktu nustatyta, kad reikalavimų S. K. neįvykdė (t. 1, b. l. 10).

Byloje kilo ginčas dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta, atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimų nustatytais terminais, suteikti ieškovei teisę išardyti savavališkai pastatytą priestatą pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105 bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo S. K., ir sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas atsakovui neįvykdžius nustatytų teismo įpareigojimų nustatytais terminais, skirti baudą, mokėtiną į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad ji negalinti įvykdyti teismo nustatyto įpareigojimo (išardyti savavališkai pastatytą priestatą), kadangi tai gali atlikti tik atsakovas asmeniškai, nes turi būti vykdomi rekonstrukcijos, o ne griovimo darbai, ir tai grindžia teismo atliktu netinkamu CPK 273 straipsnio ir statybų bei savavališkos statybos padarinių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aiškinimu.

Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisės nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę statinio savininko lėšomis

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, išspręsdamas kilusį ginčą rėmėsi CPK 273 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Statybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal inspekcijos privalomąjį nurodymą pirmiausia kyla statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Jeigu nurodytas asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalis). Šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje numatyta, kokius įpareigojimus asmeniui, kuriam surašytas privalomas nurodymas, gali nustatyti teismas, o būtent: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą tam tikrais įstatyme numatytais atvejais); 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę ; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad jeigu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi Inspekcija arba dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas, priimdamas šio 14 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą (nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę), jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu būtent ir suteikė ieškovei (Inspekcijai) teisę, atsakovui neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų teismo nustatytais terminais, išardyti savavališkai pastatytą priestatą pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105 bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, atsakovui neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų, likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti atsakovo savavališkai išplėstą gyvenamojo namo dalį – kaip teismas nustatė, o apeliantė šių aplinkybių neginčija ir pati nurodo patikslintame ieškinyje, vieno aukšto mūrinius priestatus iš rytinės pusės 5,40 m x 4,15 m ir 3,05 m x 4,15 m, viso apie 35,06 kv. m. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė išardyti, o ne nugriauti priestatą, tačiau tai iš esmės yra tapatu nugriovimui. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija, jog atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimų teismo nustatytais terminais, savavališkai rekonstruota pastato dalis turėtų būti likviduota, t. y. faktiškai nugriauta, tačiau teigia, kad šių veiksmų negali atlikti pati Inspekcija, kadangi to nenumato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Tačiau, kaip jau nurodyta, aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas priestato išardymas ir nugriovimas iš esmės yra tapačios sąvokos. Statybos įstatymo 35 straipsnio 5 punkte būtent ir yra nurodytas statinio nugriovimas, kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai. Nenugriovus savavališkai pastatyto pastato nebūtų pasiektas savavališkos statybos padarinių pašalinimo tikslas. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė, pateikdama reikalavimą atsakovui, yra nurodžiusi, kad jam neįvykdžius Inspekcijos nurodymo statinys (jo dalis) bus priverstinai nugriautas (pertvarkytas). Be to, gyvenamojo namo priestato išardymas nėra tapatus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytam atvejui išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, nes šiuo atveju priestatas pristatytas, o ne perstatytas ar pertvarkytas. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad Inspekcija nagrinėjamu atveju, remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalimi, neturi teisės atlikti teismo sprendime nurodytų veiksmų – išardyti priestatą ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis. Tai neprieštarauja ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalies reikalavimams, kuriais nustatyta, kad Inspekcija asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per teismo nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti atsakovui, neįvykdžiusiam teismo įpareigojimų, baudą, skundžiame sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju neteisėtos statybos padarinių šalinimo veiksmai nėra veiksmai, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas. Apeliantė, ginčydama šias teismo išvadas, tik teigia, kad ji negali šių veiksmų atlikti, kadangi to nenumato įstatymas, tačiau kolegija dėl to jau pasisakė.

Apeliantės nurodyta Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-133-390/2015 negali būti taikytinu precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje buvo kitos faktinės aplinkybės, t. y. išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad statinys buvo perstatytas neturint leidimo rekonstruoti, atsakovas teigė, kad jis yra pradėjęs griovimo darbus, be to, išnagrinėtoje byloje nebuvo aiškinamos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos ta prasme, ar savavališkai pastatyto priestato išardymas ir jo nugriovimas yra tapačios sąvokos ir buvo nustatyta priešingai, nei nagrinėjamoje byloje, kad savavališkos statybos padarinių darbus gali atlikti tik pats asmuo (nagrinėjamoje byloje nustatyta priešingai).

Kiti apeliantės argumentai, grindžiami tuo, kad tik atsakovas gali atlikti rekonstrukcijos veiksmus, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi atsakovui, neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų, suteikiančių teisę įteisinti atliktą rekonstrukciją, bet kuriuo atveju jau kyla savavališkos statybos padarinių šalinimo, o ne rekonstrukcijos atlikimo klausimas – savavališka statyba turi būti likviduota, t. y. statinys (jo dalis) turi būti nugriautas (išardytas).

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netaikė ginčo atveju taikytino Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų, tačiau iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.