Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-20-538/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
2A-20-538/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
E. Š.
Civilinė byla Nr. 2A-20-538/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00282-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui V. P. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas yra jos dukterų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukterims, mokamą po 170 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki konkretaus vaiko pilnametystės; nustatyti dukterų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su atsakovu artimai bendravo nuo (duomenys neskelbtini), gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, neįregistravę santuokos ar partnerystės. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra M., o (duomenys neskelbtini) – dukra D.. Ieškovė pažymėjo, kad ji žino, kad būtent atsakovas yra šių vaikų tėvas, prašė jo tėvystę nustatyti abiejų dukterų atžvilgiu. Taip pat ieškovė prašė dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi mergaitės nuo gimimo gyvena su ja, jų tarpusavio ryšiai stiprūs, ji nori ir gali pasirūpinti savo vaikais. Mano, kad atsakovas turi pareigą teikti vaikams po 170 Eur išlaikymą tam, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-10 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Nustačius tėvystę, pakeitė M. Š. pavardę į „P.“. Pripažino, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Nustačius tėvystę, pakeitė D. Š. pavardę į „P.“. Nustatė nepilnamečių M. Š. (P.) ir D. Š. (P.) gyvenamąją vietą su motina E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovo V. P. dukters M. Š. (P.) išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos – (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės. Priteisė iš atsakovo V. P. dukters D. Š. (P.) išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos – (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės. Paskyrė E. Š. dukterų M. Š. (P.) ir D. Š. (P.) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.Nurodė, kad atsakovas pats pripažino, jog yra biologinis nepilnamečių M. Š. ir D. Š. tėvas. Ieškovė taip pat patvirtino, kad būtent atsakovas yra jos nepilnamečių dukterų tėvas, nurodė, kad jie kartu gyveno ir artimai bendravo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), o dukros gimė(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad įvertinus bylos duomenis bei prioritetinę vaikų teisę žinoti, kas yra jų tėvai bei išsaugoti šeimos ryšius, atsakovo dukterims suteiktina tėvo pavardė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas galimybių uždirbti reikiamas savo vaikams išlaikyti pajamas yra netekęs, tai yra, nėra pajėgus teikti savo vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, todėl teismas pripažino, kad dėl savo sveikatos būklės (didelio masto neįgalumo) atsakovas nėra pajėgus teikti savo vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių dukterų amžių, iš atsakovo priteisė išlaikymą, mokamą po 120 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad atsakovas neprieštarauja reikalavimui dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su mama, todėl darytina išvada, kad šalių nepilnamečių dukterų M. ir D. interesai bus geriausiai užtikrinti, nustačius jų gyvenamąją vietą su mama. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 50 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui.Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, yra nedarbingas po traumos, darbingumo lygis tik 15 procentų, jo gaunamos pajamos yra netekto darbingumo pensija 210 eurų ir 280 eurų slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Teigia, kad gali teikti išlaikymą tik po 50 eurų kiekvienam vaikui. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo kiekvienam vaikui po 120 eurų išlaikymą. Apeliantas su sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad yra nedarbingas po traumos, darbingumo lygis tik 15 procentų, jo gaunamos pajamos yra netekto darbingumo pensija 210 eurų ir 280 eurų slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, todėl gali teikti išlaikymą tik po 50 eurų kiekvienam vaikui. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006).Kaip byloje nustatyta, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši: jie nė vienas neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ieškovė dirba, tačiau jos gaunamas darbo užmokestis nedidelis (apie 480 Eur), atsakovas yra nedarbingas, jo gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pensija ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (iš viso apie 490 Eur), kuri būtina jo padidintiems dėl neįgalumo poreikiams patenkinti.Nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi aplinkybė, kad atsakovui nustatytas tik 15 procentų darbingumo lygis, todėl darytina išvada, kad atsakovas šiuo metu neturi jokios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į nepilnamečių vaikų interesus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, 50 eurų išlaikymo dydis, atsižvelgiant į nepilnamečių dukterų amžių ir poreikius, neužtikrintų net ir minimalių nepilnamečių vaikų poreikių, todėl daro išvadą, kad 100 eurų dydžio kiekvienam vaikui išlaikymas nepažeis atsakovo interesų (jam pragyvenimui liks apie 290 eurų), taip pat bus tinkamai įvertinta šalių nepilnamečių dukterų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra.Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistą sumą sumažinant nuo 120 eurų iki 100 eurų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo V. P. priteistą dukters M. Š. (P.) naudai 120 eurų išlaikymą sumažinti iki 100 eurų.

Iš atsakovo V. P. priteistą dukters D. Š. (P.) naudai 120 eurų išlaikymą sumažinti iki 100 eurų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Erinija KazlauskienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė