- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- AN2-17-366/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00081-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. D.
- Institucija
- Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis, Andriejus Melkovas
- Kategorijos
- 1.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. D., jo atstovui advokatui Andriejui Melkovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. D. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Povilas D. A. apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1, 4 dalis nubaustas galutine administracine nuobauda - 600 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisės medžioti) 1 metams už tai, kad P. D. 2021 m. kovo 30 d. 22.15 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete buvo su iš dėklo išimtu graižtviniu šautuvu „Tikka 595, 243 Winchester“, Nr. (duomenys neskelbtini) (ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas jam išduoto medžioklės lapo ar įrašo apie jo 2021 m. kovo 30 d. medžioklę medžioklės lape. Be to, vėliau tą pačią dieną 2021 m. kovo 30 d. P. D. jam priklausantį graižtvinį šautuvą Tikka 595, 243 perdavė A. V. ir paliko pas pastarąjį namuose (duomenys neskelbtini). Tuo P. D. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 įsakymu Nr. 258, 16.2, 58.2.1, 58.10, 74.1 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas, išnagrinėjęs P. D. buvusio atstovo advokato Arnoldo Šukaičio skundą, 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu, tenkino jį iš dalies ir administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl P. D. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, nuobaudos subendrinimą, vadovaujantis ANK 38 straipsnio dalimi, panaikino. Kitą skundžiamą Institucijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu atstovas advokatas A. Melkovas prašo skundžiamą apylinkės teismo bei Institucijos nutarimus panaikinti dalyje dėl P. D. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 4 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
3.1. Advokatas cituodamas ANK 616 straipsnio 3 dalį, 630, 632 straipsnius, 633 straipsnio 1 dalį bei remdamasis Konstitucine bei EŽTT jurisprudencija nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra bylos nagrinėjimo Institucijoje posėdžio garso protokolo bei garso įrašo, dėl ko nėra aišku dėl imperatyvių ANK nuostatų laikymosi. Teigia, kad nesilaikyta principų į teisingą bei sąžiningą procesą, kadangi P. D. tinkamai nebuvo išaiškintos jo teisės, nebuvo suteikta galimybė pasakyti baigiamąsias kalbas, nebuvo paklausta ar šalis turi kokių prašymų prieš baigiamąsias kalbas, nebuvo sudaryta galimybė pareikšti prašymus, apklausti liudytojus.
3.2. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, advokatas tvirtina, jog P. D. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 4 dalyje, požymių visumos.
3.2.1. Cituodamas Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2002 m. birželio 20 d. Nr. DC-966 (įvykio metu aktualią redakciją) 2 straipsnio 1 dalį, nesutinka su nustatyta faktine bylos aplinkybe, jog pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotų vienete. Teigia, jog pažeidimas minėtame medžioklės ploto vienete nefiksuotas, kadangi teritorija, kuri pažymėta kaip P. D. buvimo vieta, nepriklauso medžiotojų būreliui (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ne tik pastarojo 2014 m. kovo 25 d. prašymas (duomenys neskelbtini) raj. savivaldybei dėl medžioklės uždraudimo jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, tačiau ir 2014 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) raj. savivaldybės administracijos komisijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad komisija nusprendė išbraukti D. D. ir P. D. žemę iš (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienetų planų, tokiu būdu sumažinant (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės ribas. Komisijos sprendimas galiojantis, nepanaikintas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, minėtiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje draudžiama organizuoti medžiokles, todėl ši aplinkybė paneigia skundžiamo apylinkės teismo nutarimo išvadas, susijusias su laikinu medžioklės uždraudimu. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl P. D. buvimo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete įvykio dieną, savarankiškai praplėtė kaltinimo ribas, kadangi objektyvusis požymis - „medžiojimas teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti“ P. D. inkriminuotas nebuvo. Tokiu būdu buvo pažeista asmens teisė į gynybą bei teisingą procesą.
3.2.2. Skunde advokatas nesutinka ir su kita išvada dėl buvimo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu. Teigia, jog tokia išvada padaryta nepatikrinus ir neištyrus visų aplinkybių bei nepašalinus visų prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, taip pat neįvertinus P. D. parodymų nuoseklumo. Tvirtina, kad P. D. nuoseklūs parodymai dėl dujų patrankos panaudojimo paneigia aplinkos apsaugos pareigūnų parodymus neva jis naudojo graižtvinį šautuvą. Analizuodamas P. D. fizines savybes bei atstumą iki automobilio, kritikuoja liudytojų M. K. ir L. K. parodymus, teigdamas, jog jie nelogiški, prieštaraujantys įvykio eigai, nes per 4,5 sekundes P. D. negalėjo pertaisyti ginklo, išsitraukti tūtelės ar surasti jos ant žolės, atidaryti automobilio dureles, įmesti ginklą ant keleivio sėdynės, užvesti automobilio ir išvažiuoti. Mano, jog pareigūnai nieko nematė, nebuvo nuo P. D. 20 metrų atstumu, kitu atveju būtų užfiksuoti duomenys apie šūvio blyksnį. Atkreipia dėmesį, jog pastarųjų minima dujų patranka ANK tvarka apžiūrėta nebuvo, nebuvo tirta ar ja buvo šauta, kokioje būsenoje yra jos degiklis, koks dujų kiekis joje, nors tokią galimybę pareigūnai turėjo. Taip pat cituodamas pareigūnų parodymus dėl vaizdo kamerų buvimo ir naudojimo, advokatas pabrėžia jų prieštaringumą ir teigia, jog pareigūnai (M. R. ir M. K.) teisme duodami parodymus melavo. Nurodo, kad vaizdo medžiaga gauta iš policijos patvirtina, jog pareigūnai turėjo 2 vaizdo filmavimo kameras, vieną - M. K. ant uniformos (vaizdo įrašo failas „(duomenys neskelbtini)“), kitą – M. R., tačiau dėl pastarųjų suinteresuotumo, filmuotos medžiagos įrašai pateikti selektyviai. Remdamasis LR aplinkos ministro 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AD1-270, patvirtintu Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašu, atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie techniškai neveikiančių kamerų naudojimą tarnybos metu, tuo pačiu nėra duomenų, susijusių su įvykio metu darytų vaizdo įrašų panaudojimu, saugojimu ar jų sunaikinimu. Teigia, jog įvykio metu fiksuoti įrašai privalėjo būti saugomi iki administracinės bylos galutinio išnagrinėjimo ir negalėjo būti sunaikinti.
3.3. Advokatas atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas Institucijoje buvo atliekamas nesilaikant imperatyvių įstatymo normų (nerašytas nagrinėjimo protokolas, nėra garso įrašo); ginčijamos itin svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su P. D. buvimo vietos nustatymu (buvimo ne medžioklės plotuose, o nuosavoje žemėje, kuri pašalinta iš plotų teritorijos ir nepatenka į jokių medžioklės plotų ribas (nei valstybines, nei privačias); byloje esantys pareigūnų parodymai nebuvo tikrinti įvykio vietoje siekiant patikrinti jų tikrumą, įvertinti gebėjimą (ne)pamatyti asmenį su ginklu; nebuvo ištirti visi duomenys, nes esantys vaizdo duomenys paneigia pareigūnų parodymus dėl vaizdo įrašų neturėjimo; byloje nesiaiškinti ir netirta darytų vaizdo įrašų saugojimo tvarka; nebuvo apžiūrėta įvykio vietoje buvęs P. D. automobilis su dujine patranka, nepatikrintas jos veikimas, neatliktas jo parodymų patikrinimas vietoje, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. D. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų skundžiamą 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti galioti.
4.1. Institucija, remdamasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsniu, 8 straipsnio 9 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, nurodo, kad toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog toks žemės sklypas, įtrauktas į medžioklės ploto vienetą, savininkui nustatyta tvarka uždraudus šiame sklype medžioti, vis tik laikomas medžioklės plotais, nepaisant to, kad jame laikinai negalima medžioti.
4.2. Institucija sutinka, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti 2014 m. balandžio 17 d. patenkino žemės savininkų P. D. bei D. D. prašymus uždrausti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui medžioti minėtiems savininkams priklausančioje žemėje, tačiau atkreipė dėmesį, kad Komisijos sprendimo sakinys „išbraukti D. D. ir P. D. žemę (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto planų“ turi būti aiškinamas ne atskirai, išimant iš viso sprendimo konteksto, bet visumoje su kitomis sprendimo formuluotėmis. Visos kitos sprendimo formuluotės patvirtina, kad Komisija svarstė klausimą dėl medžiojimo uždraudimo privačiuose žemės sklypuose pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, todėl sprendime minimas žemės išbraukimas medžioklės plotų vienetų planų turėtų būti suprantamas kaip atitinkamų žemės sklypų, kuriuo: medžioti uždraudžiama, pažymėjimas medžioklės plotų vieneto planuose. Nesutinka su advokato skunde pateikiama savaip interpretuojama nuomone dėl Komisijos sprendimo, kadangi tokiu atveju reikštų, jog Komisija priėmė akivaizdžiai neteisėtą, Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies, 8 straipsnio dalies nuostatoms akivaizdžiai prieštaraujantį sprendimą.
4.3. Institucija mano, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių P. D. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 4 dalyje. Teigia, jog teismas motyvuotai ir teisingai įvertino įrodymus bei visiškai pagrįstai aplinkybę, kad P. D. buvo nusižengimo padarymo vietoje ir metu su iš dėklo išimtu medžiokliniu ginklu, pripažino nustatyta. Paaiškino, jog daugiau filmuotos medžiagos nėra. Mano, kad papildomai atliktas parodymų patikrinimas vietoje nepakeistų apylinkės teismo padarytų išvadų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
5.1. Apeliaciniame skunde akcentuojamas ydingas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesas Institucijoje, kuomet nebuvo laikomasi imperatyvių ANK nuostatų ir tuo pažeidžiami principai į teisingą bei sąžiningą procesą.
5.1.1. Apygardos teismo vertinimu, nors ir sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais minėtu aspektu, tačiau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu padaryti procesiniai pažeidimai, šiuo atveju nėra laikytini esminiais, kadangi jie buvo tinkamai ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ bei administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad savo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisėmis P. D. visa apimtimi pasinaudojo bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti procesiniai pažeidimai nesuvaržė garantuotos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės bei nesukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą, pagrįstą sprendimą šiuo atveju.
5.2. Apeliaciniame skunde ginčijama P. D. kaltė, nesutinkant su teismo nustatyta faktine bylos aplinkybe, jog pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotų vienete, kadangi P. D. buvimo vieta, būreliui nepriklauso.
5.2.1. Pažymėtina, jog apelianto nepritarimas nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ar išvadoms dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padarytos kokios tai įrodymų vertinimo klaidos ir netinkamai pritaikytas įstatymas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išsamiai ir nuosekliai išanalizavo bei aptarė byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir susijusius su pažeidimo padarymo vieta - (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotų vienetu. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bei patikrinęs administracinio nusižengimo bylą dar kartą, visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms tiek dėl P. D. kaltės, tiek dėl jo buvimo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete. Daryti priešingas išvadas, kaip to tikisi apeliantas, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
5.2.2. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas grįsdamas P. D. kaltę dėl buvimo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose, pagrįstai rėmėsi 2014-04-17 Biržų rajono savivaldybės administracijos komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti (toliau – Komisija) posėdžio protokolu, Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.513 (redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.) ir medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuos išdėstė ir gana išsamiai aptarė skundžiamo nutarimo 23-24 punktuose. Su tokiu įstatymų aiškinimu ir jo pagrindu padaryta teismo išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl jų dar kartą plečiamai nekartoja, o tiesiog pažymi, kad minėtas teisinis reguliavimas rodo ne ką kitą, o būtent tai, kad žemės sklypas, įtrauktas į medžioklės plotų vienetą, ir savininkui nustatyta tvarka uždraudus ten medžioti, vis tiek yra laikomas medžioklės plotais. Apelianto interpretacijos įstatymo aiškinimo aspektu bei subjektyvus situacijos pateikimas nepatvirtina aplinkybės, kad P. D. buvo nuosavoje žemėje, kuri pašalinta iš plotų teritorijos ir nepatenka į jokių medžioklės plotų ribas, t. y. kad nebuvo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete. Be to atkreiptinas dėmesys, kad iš liudytojų parodymų akivaizdu, jog P. D. įdėjęs šautuvą į automobilį (neįdėdamas jo į dėklą) pasišalino iš įvykio vietos, t. y. jam priklausančio žemės sklypo, ir taip vežėsi į dėklą neįdėtą šautuvą per medžioklės plotus, kuriais ir įvykio metu naudojosi medžioklės būrelis (duomenys neskelbtini), o tai taip pat yra pažeidimas.
5.3. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama, kad P. D. buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu. Teigiama, kad P. D. nuoseklūs parodymai dėl dujų patrankos panaudojimo paneigia aplinkos apsaugos pareigūnų parodymus neva jis naudojo graižtvinį šautuvą.
5.3.1. Kaip minėta, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, motyvuotai pripažino, kad P. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 4 dalyje. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. D. nuoseklūs parodymai paneigia aplinkos apsaugos pareigūnų parodymus dėl graižtvinio šautuvo naudojimo, visgi, apygardos teismo įsitikinimu, šią jo dėstomą versiją paneigia ne tik liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai, tačiau tam tikra prasme ir paties P. D. veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
5.3.2. Apylinkės teismas, darydamas išvadą, kad P. D. buvo su iš dėklu išimtu graižtviniu šautuvu, vadovavosi logiškais, nuosekliais, esminėmis aplinkybėmis sutampančiais tarpusavyje ir papildančiais vieni kitus, liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų M. K. ir G. K. parodymais, kurie atitiko jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta P. D. versija, kad jis ginklo rankose neturėjo, šovė iš garsinės patrankos. Nors pastarasis analogiškas aplinkybes nurodė ir apklausos teisme metu, tačiau teismas pagrįstai tokius jo parodymus laikė tik pasirinkta gynybine versija ir siekiu sušvelninti savo neteisėto elgesio pasekmes.
5.3.3. Liudytojai M. K. ir G. K. teisme paaiškino, kad išgirdus šūvį, kurį atpažino kaip iššautą iš medžioklinio šautuvo, bėgo stebimo automobilio link ir pamatė prie jo stovintį asmenį, kurį M. K. atpažino kaip P. D., su šautuvu rankose. Abu pareigūnai kategoriškai patvirtino, kad asmuo, pertraukė šautuvo spyną, numetė ginklą ant automobilio keleivio sėdynės ir pabėgo automobiliu iš įvykio vietos. Netikėti šiais, P. D. advokato kritikuojamais pareigūnų parodymais, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Juolab, kad byloje esantys ištirti bei išanalizuoti kiti įrodymai, tame tarpe ir M. R. tarnybinis pranešimas (patvirtina, kad bėglio automobilis buvo atpažintas kaip P. D. turimas automobilis) bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pridulkėto automobilio patikrinimo metu rasta švari iššauta gilzė, tik sustiprina išvadą dėl minėtų pareigūnų parodymų patikimumo. Dar daugiau, byloje nėra nustatyta, kad minėtus liudytojus su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu sietų kokie tai asmeninio pobūdžio santykiai, pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, siektų veikti priešingai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams. Liudytojai paaiškinimus teismo posėdyje davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta.
5.3.4. Apeliaciniame skunde akcentuojami nesutapimai pareigūnų parodymuose, selektyviai išskiriant tam tikrus neatitikimus, susijusius su vaizdo kameros turėjimu, veikimu, aukštesniojo teismo nuomone, nėra esminiai bei nepaneigia nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kurias, kaip minėta, patvirtina ne tik atskiri įrodymai, bet ir visa byloje ištirtų įrodymų visuma. Kita vertus, pakartotinai pažymėtina, jog pareigūnų nustatomi teisės pažeidimai įrodinėjami pagal bendrąsias įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, neapsiribojant išimtinai vien tik vaizdiniais, kaip tai bando įteigti advokatas. Be kita ko, nepagrįstos ir kitos keliamos abejonės, susijusios su pareigūnų kompetencija bei gebėjimu atskirti įrenginio, iš kurio šauta, šūvio garsą. Manyti, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, kurių pareigos tiesiogiai susijusios su Medžioklės įstatymo pažeidimų nustatymu, negeba atskirti šūvio garso, iššauto iš medžioklinio šautuvo ir garsinės patrankos, nėra jokio pagrindo.
5.3.5. Tuo tarpu P. D. parodymai, kaip minėta, iš tiesų kelia pagrįstų abejonių, kadangi jo versiją šiuo aspektu paneigia ne tik pareigūnų parodymai, tačiau ir jam priklausančio automobilio viduje patikrinimo metu rasta švari neseniai iššauta gilzė. Ši faktinė aplinkybė patvirtina liudytojų M. K. ir G. K. parodymus, jog P. D. šautuvą pertaisė (pertraukė jo spyną) tuo metu kai pats šautuvas jau buvo įkištas į automobilio saloną. Gilzės radimas automobilyje svarbus ir reikšmingas keletu aspektų. Pirmiausiai tai patvirtina, jog šautuvas tikrai buvo pertaisytas (pertraukta spyna) jam būnant automobilyje, kadangi tik taip gilzė galėjo nukristi salone. Tai taip pat patvirtina, jog iš šautuvo buvo šauta. Neįtikėtina, kad šautuvas ilgą laiką buvo vežiojamas su tuščia gilze vamzdyje. Kartu tai patvirtina, jog liudytojai M. K. ir G. K. gerai matė ne tik kas buvo P. D. rankose, bet ir kokius veiksmus jis atliko (pertaisė šautuvą). Ir galiausiai tai paneigia apeliacinio skundo išvedžiojimus, jog P. D. prieš pasišalinant iš įvykio vietos reikėjo ne tik pertaisyti šautuvą, bet dar ir susirasti gilzę žolėje. Visa tai vienareikšmiškai suponuoja išvadą, kad buvo šauta iš ginklo, kurį P. D. turėjo rankose, kurį matė aplinkosaugos pareigūnai. Atsižvelgus į visą tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais nėra jokio pagrindo, o tuo tarpu liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai jokių abejonių nekelia, teismas juos visiškai pagrįstai pripažino patikimais, manyti kitaip, kaip minėta, teismas neturi pagrindo. Be to atkreiptinas dėmesys į dar vieną aplinkybę. Apeliaciniame skunde ir apelianto pasisakymuose daug dėmesio skiriama įrodinėjant, kad pareigūnai girdėjo ne šautuvo šūvį, o dujinės patrankos garsą. Tačiau D. D. nebuvo kaltinamas ir nėra nubaustas už neteisėtą medžioklę. Taigi net jei darant prielaidą, jog iš tikrųjų buvo šauta dujine patranka, veikos kvalifikavimui tai reikšmės neturi nes tai nepaneigia fakto, jog P. D. tuo pat metu svetimuose medžioklės plotuose buvo su šautuvu, neįdėtu į dėklą. O tai, kad šautuvas buvo ne dėkle patvirtina aukščiau aptarti įrodymai.
5.4. Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo atveju nebuvo apžiūrėtas automobilis su dujine patranka įvykio vietoje, nebuvo įvertintas dujinės patrankos veikimas, nepatikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai patikrinimo vietoje ir kt., pažymėtina, kad byloje nebūtina atlikti visus įmanomus proceso veiksmus vien tam, kad būtų surinkta kuo daugiau vienas kitą patvirtinančių duomenų. Teismų praktikoje nuolat pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą. Kita vertus, minėti skundo argumentai yra apskritai deklaratyvaus pobūdžio, kadangi, kaip žinia, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobiliu pabėgo iš įvykio vietos, stabdomas aplinkos apsaugos pareigūnų nestojo (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-107-350/2021), todėl atlikti nurodomus veiksmus tuo metu paprasčiausiai nebuvo galimybės. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra surinkta užtektinai neginčytinų įrodymų P. D. kaltei pagrįsti.
5.5. Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog P. D. padarė ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl pastarojo kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, o teismas padarė P. D. nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad priimant nutartį buvo padaryta įrodymo vertinimo klaidų, dėl ko šiuo aspektu skundžiama nutartis būtų neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad P. D. kaltė, padarius ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.
5.6. P. D. advokatas remiasi administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-170-581/2014, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodoma teismo nutartis, nagrinėjamu atveju neturi precedento galios ir apygardos teismas ja nesivadovauja, nepaisant to, jog ją ir priėmė tas pats teismas, kaip ir advokato apeliacinį skundą nagrinėjantis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Nr. 26/07 nurodė, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju bylos faktinės aplinkybės skiriasi, be to, minimoje nutartyje procesiniai normų pažeidimai buvo padaryti paties apylinkės teismo, o šiuo atveju apylinkės teismas ištaisė nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu padarytus procesinius pažeidimus.
6. Aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo išvadomis dėl P. D. kaltės, pastebi, jog skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, ištaisęs jau minėtus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu padarytus neesminius procesinius pažeidimus, neįvertino, kad P. D. jau buvo nubaustas už kitus administracinius nusižengimus, kuriuos padarė tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, ir nesprendė klausimo dėl vienos subendrintos galutinės nuobaudos.
6.1. Pažymėtina, kad teismų sistemos „LITEKO“ duomenys, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-107-350/2021, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 31 d., nutarimas bei nagrinėjamos administracinio nusižengimo duomenys patvirtina, kad P. D. surašyti 2 atskiri nusižengimo protokolai ir nutarimai už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė, kaip minėta, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, ir kurie įrodinėjami iš esmės tais pačiais įrodymais.
6.2. Iš Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 31 d., nutarimo matyti, kad P. D. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį – 900 Eur bauda ir 505 straipsnio 1 dalį – 120 Eur bauda. Subendrinus nuobaudas, skirta galutinė 900 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. kovo 30 d., apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimams. Kaip minėta, apeliacinį skundą nagrinėjęs apygardos teismas, skundžiamą teismo nutarimą paliko galioti nepakeistą.
6.3. Iš Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 21 d., nutarimo matyti, kad teismas paliko nepakeistą Institucijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 dalį, kuria P. D. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį - 600 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisės medžioti) 1 metams už tai, kad jis 2021 m. kovo 30 d. 22.15 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete buvo su iš dėklo išimtu graižtviniu šautuvu, neturėdamas jam išduoto medžioklės lapo ar įrašo apie jo 2021 m. kovo 30 d. medžioklę medžioklės lape.
7. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, akivaizdu, kad visi nusižengimai yra padaryti vienu metu, iš esmės toje pačioje vietoje ir tapačiais veiksmais, t. y. esant idealiai nusižengimų sutapčiai. Visų padarytų nusižengimų tyrimą atliko ta pati Institucija. Skirtumas tas, kad administracines bylas dėl ANK 426 straipsnio 4 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje nagrinėja teismas, o administracines bylas dėl ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo nagrinėja tyrimą atlikusi Institucija. ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų. Kartu gali būti skiriamos viena ar kalios administracinio poveikio priemonės. ANK 614 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, kad šio kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, kai nors vieno iš padarytų administracinių nusižengimų bylų turi nagrinėti teismas, teismui perduodama nagrinėti byla ar bylos dėl visų administracinių nusižengimų. Todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad visų pirma Institucijos pareigūnai turėjo teisinį ir (ar) faktinį pagrindą abi bylas dėl padarytų administracinių nusižengimų perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o šis turėjo už juos skirti vieną galutinę subendrintą administracinę nuobaudą. Nepagrįstai nepritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalies ir 614 straipsnio 3 dalies nuostatų, šiuo atveju buvo sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo, efektyvumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-19-719/2020). Siekiant to paties operatyvumo ir ekonomiškumo, naikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui netikslinga, juo labiau, kad apylinkės teismas jau šią bylą nagrinėjo ir padarė Institucijos nutarimo korekcijas. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su P. D. kalte, tačiau nepagrįstai nesubendrino pastarajam visų skirtų administracinių nuobaudų, todėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas keistinas, pakeičiant paskirtą administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto P. D. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą pakeisti ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti P.D. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 31 d., nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalyje, 505 straipsnio straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirtą subendrintą administracinę nuobaudą - 900 Eur su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta administracine nuobauda - 600 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialios teisės (teisės medžioti) atėmimu 1 (vieneriems) metams ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - 900 (devynių šimtų eurų) Eur baudą su administracinio poveikio priemone - specialios teisės (teisės medžioti) atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.