Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-08-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-107-350/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2021-05-31Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-05
Bylos Nr.
AN2-107-350/2021
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00050-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Algirdas Gaputis (pirm.)
Pažeidėjas
P. D.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos inspekcija
Advokatai
Arnoldas Šukaitis
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-107-350/2021
Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00050-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. D. (toliau – ir Pažeidėjas) atstovo advokato Arnoldo Šukaičio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK): 426 straipsnio 4 dalį – 900 Eur bauda ir 505 straipsnio 1 dalį – 120 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda. Ši nuobauda P. D. skirta už tai, kad jis 2021 m. kovo 30 d., apie 22.15 val., nepakluso teisėtiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimams – pareigūnui M. K. (duomenys neskelbtini) artėjant prie įtariamo neteisėta medžiokle asmens – P. D., šis, pertaisęs šautuvą, sėdo į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, nepaklusęs uniformuoto aplinkos apsaugos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti ir leisti atlikti daiktų patikrą, dideliu greičiu išvažiavo; po to jis nepakluso aplinkos valstybinės kontrolės pareigūnės M. R. aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, stabdomas jo vairuojamas automobilis kelyje (duomenys neskelbtini) nestojo ir pasukęs lauko keliukais, padidinęs greitį, pavojingai manevruodamas nuvažiavo, persekiojant tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, P. D. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nestojo, t. y. nepakluso ir bėgo nuo tarnybinio ženklinto aplinkos apsaugos automobilio – šiais veiksmais P. D. kliudė aplinkos apsaugos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 12, 13 punktai), sąmoningai bėgo nuo aplinkos apsaugos pareigūnų, siekdamas išvengti gręsiančios atsakomybės, paslėpti transporto priemonę ir graižtvinį šautuvą, su kuriuo, kaip įtariama, buvo vykdoma neteisėta medžioklė neturint medžioklės lapo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Skundu aukštesniajam teismui apeliantas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, byloje skirti teismo psichologinę ekspertizę.

2.1. Nurodo, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas, nes P. D. nepadarė jame nurodytų pažeidimų. Gausiai cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ANK, Aplinkos apsaugos ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatas, teigia, kad M. R. automobilis buvo nudažytas ne tamsiai žalia, o kita spalva ir nėra jokių duomenų, ar tam buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimas. Be to, ant šio automobilio nebuvo įrengti stacionarūs mėlynos spalvos švyturėliai – tą patvirtino ir pati M. R.. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkos apsaugos pareigūnų padarytus jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

2.2. Be to, teismas nepagrįstai pareigūnų parodymams suteikė aukštesnę įrodomąją galią, nei P. D. parodymams, tuo aiškiai parodymams savo šališkumą ir pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nėra patikimų duomenų, jog aplinkos apsaugos pareigūnai tinkamai prisistatė P. D. bei kad jis suvokė, jog jo veiklą siekia patikrinti pareigūnai. Pažeidėjas motyvuotai pagrindė, kodėl paliko automobilį ir šautuvą pas pažįstamą asmenį, taip pat kodėl jis nesustabdė automobilio, tačiau teismas šiuos parodymus atmetė kaip gynybinę poziciją, o patikėjo pareigūnų parodymais. Pažymi, kad nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp pareigūnų ir Pažeidėjo paaiškinimų.

2.3. Tvirtina, kad iš pareigūnų parodymų matyti, jog reidas buvo surengtas siekiant išaiškinti P. D. daromus medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tačiau nebuvo naudojamos jokios techninės priemonės, dėl nežinomų priežasčių nefiksuoti pareigūnų M. K., M. R. ir G. K. veiksmai, įvykių seka. M. R. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl nebuvo pasirengta reidui.

2.4. Taip pat nenustatyta, ar Pažeidėjas, esant užvestam visureigio varikliui, galėjo girdėti jam sakomus žodžius ar tamsiu paros metu šviečiant į akis suprasti, jog prie jo artėja pareigūnai. Tvirtina, kad tuo metu P. D. buvo nuvykęs į pasėlių laukus ir baidė žvėris dujine patranka, o pamatęs į jį nukreiptas šviesas pamanė, kad su juo nori susidoroti asmenys, su kuriais ilgą laiką konfliktuoja būtent dėl naudojamos dujinės patrankos – dėl to skubiai išvažiavo iš laukų. Teismas skundžiamame nutarime netiksliai citavo Pažeidėjo parodymus, t. y. P. D. nurodė, kad nematė asmenų, o matė tik į jį nukreiptas šviesas, todėl negalėjo matyti pareigūnų. Pažymi, kad psichologės išvada patvirtina, jog P. D. veiksmus iššaukė baimė, išgąstis dėl savo gyvybės – tokiai reakcijai įtakos galėjo turėti ankstesni Pažeidėjo konfliktai su medžiotojais. Teismas psichologės išvadą įvertino kritiškai, tačiau byloje turėjo būti skiriama teismo psichologinė ekspertizė, siekiant nustatyti P. D. emocinę būklę įvykio metu ir šios būklės įtaką jo elgesiui, gebėjimą teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes.

2.5. Pastebi, kad P. D. pareigūnams nurodė automobilio ir šautuvo buvimo vietą, pateikė reikiamus dokumentus ir kt., kas patvirtina, jog jis vykdė visus teisėtus pareigūnų reikalavimus. Svarbu tai, kad nėra neginčijamai nustatyta, kad Pažeidėjas padarė medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

2.6. Nurodo ir tai, kad nei protokole, nei skundžiamame nutarime nėra išskirta, kurie veiksmai atitinka kurio administracinio nusižengimo požymius.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

3.1. Nurodo, kad P. D. teigia, jog buvo stabdomas ne ta spalva nudažytu aplinkos apsaugos tarnybiniu automobiliu, o kitoje skundo dalyje jau nurodo, kad nesuprato, jog yra stabdomas uniformuotų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žymėtu tarnybiniu automobiliu. Todėl teismas pagrįstai P. D. versiją, jog jis nesuprato, kad jį stabdo aplinkos apsaugos pareigūnai, įvertino kritiškai, kaip pasirinktą gyvybinę versiją, neparemtą jokiais bylos duomenims.

3.2. Pažeidėjas yra ilgametis medžiotojas (stažas nuo 1993 m.), turi leidimą laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą, todėl tokiam asmeniui yra keliami padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, periodiškai kas 5 metus yra vykdoma patikra dėl leidimo laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą pratęsimo, todėl P. D. negalėjo nesuprasti ir nesuvokti, kad yra stabdomas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, kuris aiškiai išreiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemonę.

3.3. Pažymi, kad P. D. parodymai yra nenuoseklūs, pavyzdžiui, pirminiame paaiškinime jis teigė matęs šešias stirnas, kurias norėjo nubaidyti, o teismo posėdžio metu jau teigė, kad tai buvo du elniai. Tuo tarpu aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys. Šie parodymai pagrįsti byloje surinktais duomenimis. Patikrinimo metu ir stabdant P. D. transporto priemonę, visi aplinkos apsaugos pareigūnai vilkėjo tarnybinėmis uniformomis bei dėvėjo specialias liemenes su šviesą atspindinčiais ženklais. P. D. teismo posėdžio metu nenurodė jokių priežasčių, dėl ko aplinkosaugos pareigūnai galėtų jį apkalbėti ir teikti melagingus parodymus.

3.4. Pažeidėjas turėjo rimtą priežastį kliudyti įstatymų įgaliotiems aplinkos apsaugos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdyti šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat nepaklusti uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kadangi jis buvo užkluptas su iš dėklo išimtu medžiokliniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, neturėdamas teisės šioje teritorijoje medžioti. Jis suprato, jog pareigūnai girdėjo paleistą šūvį, todėl nutarė sprukti nuo aplinkos apsaugos pareigūnų.

3.5. Pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ psichologės pažyma apie 2021 m. kovo 30 d. vakaro Pažeidėjo psichologinę būklę yra bendro pobūdžio viešosios įstaigos darbuotojos pamąstymai ir subjektyvus vertinimas apie tai, kad dėl anksčiau buvusių konfliktų P. D. galėjo patirti baimę ir išgąstį. Šie darbuotojos vertinimai negali būti prilyginami eksperto ar specialisto, turinčių specialių žinių, išvadoms, ji nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Tokiu pateiktu vertinimu negali būti grindžiamas P. D. kaltės nebuvimas dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų.

3.6. Skiriant apelianto prašomą teismo psichologinę ekspertizę, būtų vilkinamas procesas, kadangi iš bylos medžiagos akivaizdu, jog P. D. suprato, kad yra tikrinamas aplinkosaugos pareigūnų dėl neteisėto buvimo medžioklės plotų vienete su iš dėklo išimtu medžiokliniu šautuvu neturint teisės medžioti šiame medžioklės plotų vienete, todėl aktyviais veiksmais siekė išvengti patikrinimo bei nepakluso transporto priemonės stabdymui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. D. nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 4 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, motyvuojant tuo, kad Pažeidėjas nesuprato, jog buvo stabdomas aplinkos apsaugos pareigūnų. Taip pat skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes prioritetą teikė būtent pareigūnų, o ne P. D. parodymams, nesivadovavo Pažeidėjo ir jo gynybos pateikta psichologės pažyma apie jo psichologinę būseną įvykio metu, prašo paskirti byloje teismo psichologinę ekspertizę, taipogi apeliantas nurodo, jog skundžiamame nutarime nėra išskirta, kurie veiksmai atitinka kurio administracinio nusižengimo požymius.

7. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas. Šis pažeidimas gali būti padaromas straipsnio dispozicijoje numatytais alternatyviais veiksmais, tame tarpe už pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą, o ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto pareigūno, tame tarpe ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pastarasis reikalavimas, sutinkamai su ANK 426 straipsnio 6 nuostata, yra teisėtas, kai reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Taip pat stabdydamas transporto priemonę tamsiuoju paros metu pareigūnas turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų, o patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

8. Apylinkės teismas byloje nustatė, kad P. D. padarė šiuos administracinius nusižengimus, nes įvykio vietoje prie jo artėjant uniformuotam aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiam pareigūnui M. K., kuris prisistatė pasakydamas savo pareigas ir pavardę, Pažeidėjas, įtariamas neteisėta medžiokle, nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti ir leisti atlikti daiktų patikrą, pertaisė rankose turėtą šautuvą, sėdo į automobilį ir dideliu greičiu išvažiavo. Po to P. D. nepakluso ir aplinkos valstybinės kontrolės pareigūnės M. R. aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę taip pat nesustojo persekiojamas, sąmoningai bėgo nuo aplinkos apsaugos pareigūnų, taip siekdamas išvengti gręsiančios atsakomybės ir paslėpti transporto priemonę ir graižtvinį šautuvą. Tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis liudytojų pareigūnų M. R., M. K., G. K. parodymais, jų tarnybiniais pranešimais, liudytojo A. V. paaiškinimais, filmuota vaizdo medžiaga. Teismas atmetė P. D. parodymus kaip gynybinę poziciją, nes jų nepatvirtino byloje surinkti įrodymai, taip pat nesirėmė nei liudytojo D. D. parodymais, nes jis pateikė tik tą informaciją, kurią buvo sužinojęs iš tėvo P. D., nei Pažeidėjo pateikta psichologės išvada, kadangi stresą Pažeidėjui galėjo sukelti ir kitos aplinkybės, tame tarpe baimė būti patrauktam atsakomybėn dėl galimai padaryto teisės pažeidimo.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutarimą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. D. kaltu padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki nagrinėjamo įvykio aplinkos apsaugos pareigūnai buvo ne kartą gavę pranešimus apie P. D. neteisėtai vykdomą medžioklę medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“, kuriam Pažeidėjas nepriklauso, medžioklės plotuose, prisidengiant neva naudojama garsine patranka, todėl buvo nuspręsta 2021 m. kovo 31 d. vakare ten surengti reidą (pasalą), kurį atliko trijų pareigūnų (M. R., M. K. ir G. K.) ekipažas. Nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais minėtų aplinkos apsaugos pareigūnų parodymais bei jų tarnybiniais pranešimais nustatyta, jog įvykio vietoje M. K. ir G. K. pasislėpė už apleistos sodybos sugriuvusių statinių, o M. R. buvo atokiau prie tarnybinio automobilio.

11. Byloje neginčijamai nustatyta, kad apie 22 val. 5 min. į įvykio vietą, t. y. į medžioklės plotus, kur ganosi laukiniai gyvūnai, automobiliu atvyko P. D., kuris ten iššovė vieną šūvį. Šiuo atveju ginčijama aplinkybė, iš kokio įtaiso P. D. iššovė – iš graižtvinio šautuvo, ką parodė pareigūnai, ar iš garsinės patrankos, ką tvirtina Pažeidėjas, visiškai jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Svarbiausia, kad P. D. iššovė šūvį medžioklės plotuose, kas ten buvusiems pareigūnams leido pagrįstai manyti, jog P. D. galimai daro aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, todėl, sutinkamai su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, jie turėjo teisę atlikti P. D. apžiūrą ir jo daiktų patikrinimą, taip pat sustabdyti ir apžiūrėti jo transporto priemonę, tačiau P. D. nuo jų pabėgo.

12. Iš esminėmis aplinkybėmis sutampančių pareigūnų G. K. ir M. K. parodymų matyti, kad nuo P. D. jie buvo nutolę apie 40 m atstumu, o kai šis iššovė, bėgo link jo ir iki jo likus maždaug 15 metrų M. K. prožektoriumi apšvietė P. D., ir aiškiai matė, kad jis rankoje laikė medžioklinį šautuvą, kuris staigiai pertraukė šautuvo užraktą ir, įmetęs ginklą į automobilį, skubiai pasišalino iš įvykio vietos, nors pareigūnai reikalavo jį sustoti. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad Pažeidėjas nematė ir nesuprato, jog prie jo besiartinantys ir jį apšvietę asmenys yra pareigūnai, o manė, kad tai yra priešiškai jo atžvilgiu nusiteikę medžiotojai, su kuriais jis konfliktuoja.

13. Tokius apelianto argumentus apygardos teismas vertina išimtinai kaip pasirinktą gynybos būdą ir juos atmeta, kadangi šią versiją visiškai paneigia ne tik nuoseklūs ir tarpusavyje iš esmės visiškai sutampantys aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai, bet ir P. D. elgesys pasišalinus iš įvykio vietos.

14. Šių įrodymų viseto kontekste nėra jokio pagrindo abejoti, kad P. D. neabejotinai suvokė, kad reikalavimus pirmiausia likti įvykio vietoje po atlikto šūvio, kur būtų atlikta jo ir jo turėtų daiktų apžiūra, o po to, kai jis iš įvykio vietos bėgo automobiliu, reikalavimą sustabdyti automobilį, jam duoda būtent aplinkos apsaugos pareigūnai. Pirmiausia, byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio metu visi pareigūnai, tame tarpe ir po jo atlikto šūvio link jo ėjusieji, dėvėjo tarnybinę aprangą su šviesą atspindinčiais elementais, todėl Pažeidėjas, net ir pareigūnams šviečiant į jį prožektoriumi, negalėjo nematyti, kad link jo artinasi būtent pareigūnai, juo labiau, kad pareigūnas M. K., kaip matyti iš jo G. K. parodymų, bėgdamas link P. D., nurodymą stoti davė garsiai ir aiškiai įvardindamas savo pareigas ir vardą bei pavardę. Taip pat visiškai nelogiškas P. D. toks situacijos paaiškinimas, kada jis, jau važiuojantis automobiliu, buvo stabdomas pareigūnės M. R., kuri tuo metu buvo prie tarnybinio, pažymėto automobilio su įjungtais mėlynais švyturėliais ir reikalavimą sustoti išreiškė modama skrituliu su raudonos spalvos šviesą atspindinčiu elementu, po to šiuo automobiliu buvo persekiojamas. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio logiškai paaiškinamo pagrindo manyti, jog šioje situacijoje P. D. turėjo bent menkiausią priežastį manyti, kad reikalavimus jam likti įvykio vietoje ir sustabdyti automobilį davė ne aplinkos apsaugos pareigūnai.

15. Išvadą, kad P. D. puikiausiai suvokė, kad teisėtus reikalavimus jam davė būtent aplinkos apsaugos pareigūnai visiškai patvirtina ir vėlesnis paties P. D. elgesys nuo pareigūnų pabėgus – jis nuvažiavo ne namo, bet pas liudytoją A. V., pas kurį paliko savo turėtą graižtvinį šautuvą, bei paprašė jį namo parvežti A. V. pastarojo automobiliu. Pažymėtina, kad kaip matyti iš P. D. paaiškinimų, tiek užfiksuotų byloje esančiuose vaizdo įrašuose, darytuose iš karto po jo sulaikymo, tiek duotų vėliau, jis tokio savo elgesio paaiškinti iš esmės negalėjo, o tai neabejotinai patvirtina, jog P. D. vietoje, kur pareigūnai jį mėgino sulaikyti, buvo padaręs ar manė, kad yra padaręs, pažeidimą, susijusį su pas A. V. paliktu ginklu ir pareigūnų reikalavimų nevykdė būtent siekdamas išvengti galimos atsakomybės, o ne todėl, jog manė, kad jį puola ir persekioja priešiškai jo atžvilgiu nusiteikę asmenys.

16. Taigi, aptartų aplinkybių visetas neabejotinai patvirtina, kad P. D. tyčia ir sąmoningai nevykdė teisėtų aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimų sustoti (o kartu ir leisti patikrinti aplinkybes, susijusias su šūviu), po to nepakluso reikalavimui stabdyti automobilį, todėl jo veiksmai kvalifikuoti ir nuobauda paskirta teisingai.

17. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnai neva veikė neteisėtai, nes tarnybinis automobilis nebuvo žalios spalvos, kaip tai numatoma jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir nėra jokių duomenų, ar tam buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimas, taip pat ant šio automobilio nebuvo įrengti stacionarūs mėlynos spalvos švyturėliai, fiksuojant pareigūnų veiksmus ir įvykių seką nebuvo naudojamos jokios techninės priemonės, yra visiškai nepagrįsti. Atsakant į skundo argumentą, kad pareigūnai tinkamai P. D. neprisistatė, t. y. neparodė savo dokumentų pažymėtina, kad jie nagrinėjamoje situacijoje to padaryti neturėjo jokios galimybės, kadangi P. D. nuo jų pabėgo nelaukdamas, kol pareigūnai prie jo prieis. Kad pareigūnų automobilis buvo tamsiai mėlynos, o ne tamsiai žalios spalvos bei kad švyturėliai buvo ne stacionarūs, visiškai neprieštarauja apeliaciniame skunde cituojamam Aplinkos ministro 2003-11-19 įsakymu Nr. 571 patvirtintam Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų aprašymui (toliau Aprašymas), iš kurio 4 punkto akivaizdžiai matyti, jog šios tarnybos automobiliai gali būti nudažyti iš esmės bet kokia spalva, svarbiausia, kad automobilis būtų paženklintas pagal Aprašymo 5 – 7 punktuose nurodytus reikalavimus, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta ir nėra ginčijama. Stacionarūs švyturėliai ant aplinkos apsaugos tarnybinių automobilių pagal Aprašymo 8 punktą tik gali būti įrengti, kas reiškia, jog tokie švyturėliai gali būti ir neįrengti, tačiau tai, priešingai nei teigiama skunde, nereiškia, jog nestacionarūs švyturėliai negali būti naudojami, nes, kaip minėta, ANK 426 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad stabdyti transporto priemonę galima tik įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Vadinasi, pareigūnai, stabdantys automobilį, švyturėlius privalo turėti. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad P. D. buvo stabdomas, o vėliau ir persekiojamas automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, kas tik dar kartą patvirtina aiškias jo galimybes suvokti, kad yra stabdomas aplinkos apsaugos pareigūnų ir privalėjo paklusti reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

18. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad P. D. kaltė neįrodyta ir dėl to, jog pareigūnai jo padaryto pažeidimo nefiksavo techninėmis priemonėmis ir jomis jo kaltės nepagrindė. Šioje vietoje pažymėtina, kad aplinkos apsaugos pareigūnams jokiose teisės aktuose nėra numatyta jokių išimtinų teisės pažeidimų įrodymų rinkimo būdų, kas reiškia, jog šių pareigūnų nustatomi teisės pažeidimai įrodinėjami pagal bendrąsias įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju P. D. kaltė, kaip minėta, neginčytinai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visetu.

19. Pažeidėjo paaiškinimų apie įvykio aplinkybes ir jo galimybę suvokti, jog teisėtus nurodymus jam duoda aplinkos apsaugos pareigūnai, niekaip nepatvirtina ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ psichologės G. D. surašyta pažyma, kurioje nurodoma, kad ankstesni nesutarimai su bendruomenės nariais galėjo įtakoti P. D. reakciją į suvoktą grėsmę (b. l. 56). Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad nagrinėjamo įvykio metu P. D. patyrė stresą, tačiau, įvertinus visas įvykio aplinkybes, ir be specialaus tyrimo akivaizdu, kad šį stresą, jį užklupus aplinkos apsaugos pareigūnams galimai darantį teisės pažeidimą, lėmė būtent baimė dėl galimai gresiančios atsakomybės už galimai padarytą priešingai teisei veiką, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ir prašymo skirti byloje teismo psichologinę ekspertizę.

20. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad P. D. pareigūnams nurodė automobilio ir šautuvo buvimo vietą, pateikė reikiamus dokumentus ir kt., kas, apelianto vertinimu, patvirtina, jog jis vykdė teisėtus pareigūnų reikalavimus, pažymėtina, kad vykdyti pareigūnų reikalavimus Pažeidėjas pradėjo tik po to, kai automobiliu paspruko nuo M. R. ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tad ši aplinkybė niekaip nešalina Pažeidėjo atsakomybės už prieš tai jo atliktus veiksmus nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų iš karto. Reikšmės nagrinėjamu atveju neturi ir ta aplinkybė, kad, kaip tvirtina apeliantas, nėra neginčijamai nustatyta, jog Pažeidėjas padarė medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kadangi šiuo atveju P. D. patruktas atsakomybės už visai kitokią veiką ir klausimas, ar jis įvykio vietoje prieš nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų reikalavimams buvo padaręs kokius nors teisės aktų pažeidimus, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kad Pažeidėjas buvo pagrįstai įtariamas neteisėta medžiokle, todėl pareigūnai siekė išsiaiškinti su tuo susijusias aplinkybes ir dėl to davė Pažeidėjui nurodymus, kurių jis nevykdė – būtent už tai, o ne už neteisėtą medžioklę P. D. šiuo atveju yra patrauktas atsakomybėn.

21. Apeliantas nurodo ir tai, kad nei protokole, nei skundžiamame nutarime nėra išskirta, kurie veiksmai atitinka kurio administracinio nusižengimo požymius. Su tokia skundo pozicija apygardos teismas nesutinka, kadangi matyti, jog tiek skundžiamame nutarime, tiek administracinio nusižengimo protokole aiškiai išskirta, kad P. D. nevykdė teisėtų aplinkos apsaugos pareigūno M. K. reikalavimų sustoti (o kartu ir leisti patikrinti aplinkybes, susijusias su šūviu iš graižtvinio šautuvo) (ANK 505 straipsnio 1 dalis), o po to nepakluso uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno – M. R. teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti automobilį (ANK 426 straipsnio 4 dalis). Viso proceso metu Pažeidėjui nekilo abejonių, už ką jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, asmuo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme davė parodymus apie nagrinėjamą įvykį, neišreiškė abejonės dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos P. D. teisės į gynybą ar aiškų procesą. Teismas apelianto argumentus šioje dalyje vertina kaip formalius.

22. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu P. D. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, todėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. D. atstovo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis