- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- ATP-170-581/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00467-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarimu G. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 123 str. 5 d. 80 Lt bauda. Vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., G. G. galutinai paskirta - 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. Už tai, kad 2013-11-12 13.00 val. Panevėžio r. sav., Liūdynės k., Ramioji 24, vairuodamas nedraustą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, ir atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą. Įvykio metu apgadinta tvora bei automobilis. Vairuotojas pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio iki blaivumo nustatymo ir įvykio aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholį, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas – 1.93 prom., galima paklaida 5 proc.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. G. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad buvo pažeistas ATPK 272 str., nes nebuvo užtikrintos vertėjo paslaugos, taip pat nebuvo sudarytos sąlygos gauti tinkamą teisinę pagalbą administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad paskirta bauda viršija daugelio nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų sankcijose nustatytas bausmes, todėl išvardinti pažeidimai yra esminiai, suteikiantys pagrindą naikinti tokį nutarimą. Taip pat buvo pažeista teisė būti išklausytam, įrodymus teismas vertino diskriminuodamas jį. Teismą domino ne pateiktų įrodymų turinys, bet tai, kas juos pateikė. Net tokie įrodymai, kurie neturi jokios informacijos, buvo pripažinti patikimais, nenurodant, kokias būtent reikšmingas faktines aplinkybes jie patvirtina. Nurodo, kad jo atvesti liudytojai buvo neapklausti, o pašalinti iš teismo posėdžio salės. J. G., matė, kad automobilį vairavo A. P., ir A. P. būtų patvirtinęs, jog be jo sutikimo ir žinios pasinaudojo transporto priemone ir padarė ATPK kodekse numatytus pažeidimus. Pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi yra nubaustas ne įrodymų, o prielaidų pagrindu. Teismas nevertino O. M. parodymų patikimumo, nes pagal esamus duomenis neįtikėtina, kad žmogus iš didesnio nei 80 m atstumo ir pro nešvarų langą, galėtų matyti, kas sėdi už automobilio vairo. Taip pat teismas, laikydamas minėto liudytojo parodymus patikimais, nepatikrino, kurį vyrą, esantį su pareigūnais, atpažino kaip vairavusį transporto priemonę ir kiek tų vyrų, išskyrus pareigūnus, buvo apžiūrint įvykio vietą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnio 1 dalis, 126 straipsnio 4 dalis, 123 straipsnio 5 dalis taikyta, nesant administracinių teisės pažeidimo sudėties, kadangi jis nėra tinkamas subjektas, nes išvardintus pažeidimus gali padaryti ne savininkas, o tik vairuotojas, o jis transporto priemonės nevairavo. Be to, ATPK 127 straipsnio 2 dalis netaikintina dar ir todėl, kad nenustatytas turto sugadinimo faktas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas V. Mačėnas nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutarimą ir byloje esančią medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014-02-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 284 str., 286 str. 2 d. keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
ATPK 248 str. 1 d. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 286 str. 2 d. įtvirtinta, kad nutarime turi būti <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas <...>.
Remiantis teismų praktika, teismo sprendimas, kuriame nustatant asmens kaltę apsiribojama formalių rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas G. G. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo, nurodė tik tai, kad jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, R. M., O. M. paaiškinimais. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, G. G. nuo pat tyrimo pradžios neprisipažino, kad jis vairavo transporto priemonę.
Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti: eismo įvykį tiesiogiai matęs O. M. ir nagrinėjamame įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai A. M., D. P., T. S., R. G.. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.
Pagal ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Be to, pastebėtina ir tai, jog ATPK 283 str. numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Joje konstatuota, kad administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę, todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, juo labiau, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas, remiantis vien tik rašytine bylos medžiaga ir nukentėjusiojo R. M. parodymais, kuris tiesiogiai eismo įvykio nematė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti apeliacinio skundo argumentų, ar G. G. buvo tinkamai užtikrintos ATPK 253 str. 2 d. numatytos teisės ir dėl kokios priežasties, kaip teigia apeliantas, nebuvo apklausti G. G. atvesti liudytojai: J. G. ir A. P.. Tai sudaro prielaidas pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., kuriame numatyta asmeniui teisė naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba ir turėti teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams.
Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Įrodymų vertinimas privalo būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l
d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, o šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl minėtų priežasčių, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-24 nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas,
nutaria:
panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.