- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- 1-318-1123/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- E. M., E. Š.
- Nukentėjusysis
- M. F.
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Irina Karšul
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) Šilutės rajono apylinkės teismo 1995 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 278 straipsnio 1 dalį (BK straipsnis galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 7 MGL bauda;
2) Klaipėdos apygardos teismo 1997 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 ir 3 dalis, 272 straipsnio 3 dalį (BK straipsnis galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), bausmes subendrinus vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams su turto konfiskavimu;
3) Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu;
4) Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto bausme;
5) Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmes subendrinus su 2009 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė 80 parų arešto;
6) Prancūzijos 2010 m. rugpjūčio 11 d. Nansi nesunkių nusikaltimų teismo, vagystė –įkalinimas 1 mėnesiui;
7) Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo;
8) Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė bausmė – 12 MGL bauda;
9) Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;
10) Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu ir 2012 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta 90 parų arešto bausmė ir 12 MGL bauda;
11) Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bausmę subendrinus su 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 12 MGL bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;
11) Švedijos Helsingborg apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d., kontrabanda – įkalinimo bausmė 3 mėnesiams,
12) Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;
13) Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje;
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė, sumažinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių Rūmų 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 9-10 punktais, atidėtas 2 metams.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių Rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir E. Š. pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių Rūmų 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. ir E. Š., 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), I-o gyvenamojo korpuso, 2-o aukšto laiptinėje prie įėjimo į 2-o aukšto koridorių, veikdami bendrininkų grupėje, sumušė M. F., t. y. kartu tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių M. F. į galvą, petį, nugarą, padarydami nukentėjusiajam M. F. muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva dešinio antakio srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais E. M. ir E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo, nes jis buvo nukentėjusiajam prieš savaitę paskolinęs pakelį cigarečių, atėjo pas nukentėjusįjį išsiaiškinti dėl jų, šis sakė, kad dabar neturi ir jie susiginčijo, sukonfliktavo. Nukentėjusysis pradėjo kelti balsą, atsikalbinėti, lįsti į akis, ir jie susikibo, susimušė. Jis sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius, trenkė galvą į duris. Pripažįsta, kad mušė nukentėjusįjį. Jį mušė rankomis, sudavė kokius 4-5 smūgius į veido sritį. Tikslaus įvykio laiko neatsimena, įvykis buvo laiptinėje, antrame aukšte. Daugiau įvykio metu nieko nebuvo, jie buvo tik dviese, kiti nematė, kas įvyko. Jis paprašė, kad jam pakviestų vaikį iš (duomenys neskelbtini), kas jį pakvietė, neatsimena, bet jis atėjo vienas. E. M. nebuvo, jis šiame įvykyje nedalyvavo. E. M. jam matytas, jie toje pačioje įstaigoje atlikinėjo bausmę, bet šiaip su juo nesusitikdavo ir nebendraudavo. Nežino, kodėl nukentėjusysis nurodė juos abu, nežino, koks galėtų būti nukentėjusiojo tikslas juos apkalbėti. Su kaltinamuoju aktu jis susipažinęs, bet liudytojų parodymų neskaitė. J. T. nepažįsta, gal jis pakvietė nukentėjusįjį, nežino. E. M. ir J. T. negalėjo matyti konflikto. Jo nurodyti asmenys apklausos protokole buvo trečiame aukšte, o jie su nukentėjusiuoju buvo antrame aukšte. Iki įvykio jis nebuvo gerai pažįstamas su nukentėjusiuoju, jie susitiko prieš savaitę laiko ir nukentėjusysis jo paprašė cigarečių. Savo poelgį vertina blogai. Nukentėjusiojo neatsiprašė, atsiprašys pinigais. Dėl pateikto civilinio ieškinio nesutinka, suma per didelė. Apie 500 eurų būtų protinga suma. Jis planuoja susitvarkyti savo gyvenimą. Darbo neieško, nes dabar karantinas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. Š. parodė, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) 4-ame nuteistųjų gyvenamajame aukšte. 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), I-o gyvenamojo korpuso, 2-o aukšto laiptinėje, stovėdamas prie įėjimo į 2-o aukšto koridorių, pakvietė nuteistąjį M. F., pasakęs 2-ame aukšte, t. y. koridoriuje vaikščiojusiam nuteistajam, kad pakviestų vaiką iš (duomenys neskelbtini). Tuo metu laiptinėje buvo nuteistieji E. M. ir J. T., kurie stovėjo šiek tiek toliau, t. y. link laiptų vedančių į 3-ą aukštą. E. M. ir J. T. tarpusavyje bendravo. Jis stovėjo arčiau 2-o aukšto laiptinės durų prie įėjimo į koridorių. Už kelių minučių atėjo nuteistasis iš 2-o aukšto koridoriaus į 2-o aukšto laiptine, jis jo paklausė, iš kurio jis miesto, jis jam atsakė kad iš (duomenys neskelbtini). Jis jį žinojo tik iš matymo, nes prieš kokią savaitę ar dvi jam buvo skolinęs cigarečių „Mallboro“ raudoną pakelį, todėl kviesdamas jį pasitikslino, iš kur jis yra. Kai M. F. atėjo į laiptine, jis jo paklausė, kada grąžins jam skolą, t. y. cigarečių pakelį, šis jam atsakė, „kai turėsiu ir paduosiu“, po to tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis būtent tą dieną jam turėjo grąžinti cigaretes ir jie susistumdė. Jis sudavė M. F. apie 5 smūgius į galvos sritį ir jo kūno korpusą. Kai jie susistumdė, jis E. Š.suėmė už marškinėlių, tačiau prieš jį patį fizinio smurto nepanaudojo. Visas šis konfliktas tęsėsi apie minutę. Kiti nuteistieji, kurie buvo laiptinėje, t. y. J. T. ir E. M. į konfliktą nesikišo ir prieš nuteistąjį M. F. nesmurtavo. Po šio konflikto jis laiptais užkilo į savo gyvenamą aukštą, t. y. 4-ą nuteistųjų gyvenamąjį aukštą. Dėl šio įvykio jis gailisi (2 t., b. l. 17-18).
Kaltinamasis E. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Jis nukentėjusiojo nepažįsta, net nėra jo matęs, tik per vaizdo konferenciją pamatė, kai akistatą buvo. Įvykio dieną jis su žmogumi iš (duomenys neskelbtini) kalbėjosi trečiame aukšte. Pakalbėjo ir skirstėsi, nes jie negali eiti į aukštus, pakalbėjęs jis ėjo į ketvirtą aukštą. Matė, kad E. Š. stovėjo koridoriuje, bet tik pasisveikino su juo ir tiek, jie nėra draugai. Pačių muštynių nematė. Nukentėjusysis yra arba narkomanas, arba skolų prisidaręs, norėjo išvažiuoti į kitą įkalinimo vietą, nes ten lengviau kitur sėdėt. Jis nežino, kodėl jį nukentėjusysis apkaltino ir apkalbėjo. Jį pareigūnai išsikvietė praėjus savaitei po įvykio ir uždarė 24 valandoms, tuomet paleido. Prieš tai jie daug žmonių kvietėsi. Vėliau praėjo mėnuo ir jam davė nuobaudą, kad sumušė nukentėjusįjį, tuomet sekė kiti kaltinimai ir jį į teismą atvežė. Jei jį atpažino nukentėjusysis, tai jį būtų iš karto izoliavę, bet ne praėjus mėnesiui laiko. Už tai, kad galimai sumušė nukentėjusįjį, jam paskyrė nuobaudą – 30 parų uždarė į karcerį, jis turi tai įrodančius dokumentus, bet pamiršo juos atsivežti, kito posėdžio metu juos atsiveš.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. M. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 187-189).
Nukentėjusysis M. F., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), dabar yra pervežtas kitur. Pataisos namuose buvo vienas toks atvejis, kai jį sumušė. Jis nepažįsta nei vieno iš kaltinamųjų. Juos atpažino pagal fotonuotraukas, kai pareigūnai davė žurnalą su nuteistųjų fotonuotraukomis, jame buvo virš 100 nuteistųjų. E. M. pavardę sužinojo iš kriminalistų, anksčiau jo nepažinojo. Jį iš nuotraukų atpažino iš pirmo karto. Kriminalistas, kuris rodė nuotraukas – R. J.. Įvykis vyko apie 15.00-15.30 val. Jis miegojo ir jį prikėlė J. T., kuris buvo jo aukšte, t.y. antrame. J. T. jam pasakė, kad jį kviečia į koridorių. Jis išėjo ir E. Š. jo paklausė „ar tu vaikas iš (duomenys neskelbtini)“. Jis jam atsakė „taip“ ir jie pradėjo jį daužyti nieko nepaaiškindami. Jį mušė abu kaltinamieji. Jie stovėjo prie durų, prie įėjimo į antrą aukštą. J. T. stovėjo šalia, jis atėjo su juo. Viskas vyko tarp antro ir trečio aukšto. Jie iš jo nieko nereikalavo, tik paklausė, ar jis vaikas iš (duomenys neskelbtini), ir pradėjo jį mušti. Jis buvo jauniausias, jį visi vadina vaiku, dėl to jis nepyksta. Anksčiau konfliktų su niekuo neturėjo. Jis tikrai nesiskolino jokių cigarečių, jei jiems būtų reikėję cigarečių, tai jis būtų savo aukšte skolinęsis iš pažįstamų. Vėliau jam taip pat nebuvo paaiškinta, kodėl jį sumušė. Po įvykio kaltinamieji su juo kontaktų neieškojo. Jis tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo kokius 2-3 mėnesius. Jis kaltinamųjų nepažįsta ir nežino, už ką jie teisti. Jis yra įsitikinęs, kad E. M. buvo įvykyje. E. Š. jo paklausė, iš kurio miesto jis yra, ir pirmas pradėjo jį daužyti į veido sritį. Kai gavo pirmus smūgius į veido sritį, jis užsidengė veidą, užsidengus buvo tarpas tarp alkūnių. Kaltinamieji stovėjo dviese priešais jį, jis juos matė, iš kairės stovėjo E. Š., o iš dešinės – E. M.. J. T. matė, kaip kaltinamieji abu jį mušė, jis stovėjo prie sienos dešinėje pusėje, gal buvo kaltinamojo draugas, todėl nepuolė jo gelbėti. Po smūgių į veidą jis pritūpė, tuomet kaltinamieji pradėjo jį spardyti kojomis. Jis buvo užsidengęs veidą, bet matė kaltinamųjų kojas, matė, kad jį spardo ne vienas asmuo, o du. E. M. jį daužė su kojomis ir rankomis per nugarą. Jis gavo nemažiau keturiolikos smūgių. Sužalojimai matėsi ant jo veido, buvo pablogėjęs jo regėjimas. Jis pateikė tokį civilinį ieškinį, nes buvo padaryta žala, fizinis skausmas, jis negalėjo susiskambinti su žmona, nes nenorėjo jai toks pasirodyti, o iki įvykio jie su ja kiekvieną dieną susiskambindavo vaizdo skambučiu. Kai jį pamatė mama, ją ištiko šokas. Jam buvo nepatogu prieš aplinkinius, patyrė patyčias iš kitų nuteistųjų. Pareikštą civilinį ieškinį jis palaiko.
Nukentėjusysis M. F., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2-ame nuteistųjų būryje, gyvenamojoje patalpoje Nr. 202. 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val. jis iš savo gyvenamosios patalpos ėjo į tualetą. Jam tik išėjus pro gyvenamosios patalpos duris į koridorių, jį pašaukė 3-o būrio nuteistasis J. T., kuris jam pasakė, kad eitų į laiptinę, ten jį kviečia. Jis nuėjo į laiptine, t. y. išėjo iš 2-o aukšto koridoriaus pro pilkos spalvos metalines duris į laiptine, kur šalia durų jo laukė du 4-ame aukšte laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji E. M. ir E. Š.. Šių nuteistųjų pavardžių ar vardų jis nežinojo, tačiau juos įsidėmėjo ir iškarto po šio įvykio, jam rašant pirminį paaiškinimą apie šį incidentą, jam Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas J. D. pateikė foto nuotraukas iš kurių jis ir atpažino, kad tai būtent šie nuteistieji, kurie jį sumušė 2-o aukšto laiptinėje. Jį pakvietęs į laiptinę nuteistasis J. T. buvo laiptinėje ir matė įvykį, t. y. šį įvykį stebėjo, bet nieko daugiau nedarė, kai nuteistieji E. M. ir E. Š. prieš jį naudojo fizinį smurtą. Nuteistasis E. M. jo paklausė iš kurio jis miesto. Kai jis atsakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), nuteistasis E. M. pirmas pradėjo jį daužyti rankomis, t. y. trenkė kairės rankos kumščiu jam į veidą, t. y. į dešinę akį. Daugiau jie jo nieko neklausinėjo. Jis suklupo ir užsidengė veidą rankomis, kad apsaugotų galvą nuo smūgių. Tik jam suklupus, jie pradėjo jį daužyti abu. Nuteistasis E. M. pirmas jam trenkė į veidą, o po to dar jis smūgiavo rankomis apie 7-8 kartus į galvos sritį, į viršutinę kūno nugaros korpuso dalį. Į galvą apie 1-2 kartus bei ties nugaros sritimi apie 6 kartus. Nuteistasis E. Š. smūgiavo rankomis apie 4 kartus į nugaros sritį ir keliais smūgiavo 2 - 3 kartus ties pečių iš nugaros pusės sritimi. Šis nuteistasis jam į galvą nesmūgiavo. Jis viso juto apie 14 ar 15 smūgių į minėtas kūno vietas. Kai jį mušė, jis juto po smūgių sudavimų skausmą. Minėti nuteistieji prieš jį smurtavo apie 5 minutes. Tuo metu, kai jį mušė, jis 2-o aukšto laiptinėje kitų nuteistųjų, išskyrus nuteistąjį J. T., nepastebėjo. Kai jie baigę jį mušti, nuteistieji E. M. ir E. Š. staigiai nubėgo laiptinės laiptais aukštyn. O nuteistasis J. T. nuėjo į 2-o aukšto koridorių. Jis nuėjo jam iš paskos į 2-o aukšto koridorių, kur jį pasitiko nuteistieji A. K., M. B. ir J. T.. Jis nuėjo į 2-ame aukšte esančią nuteistiesiems skirtą prausyklą apsiplauti prakirsto dešinės pusės antakio. Prausykloje prie jo priėjo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas, atliekantis dinaminę priežiūrą A. A., kuris nuvedė jį į Sveikatos priežiūros skyrių, kur jam pirmąją medicininę pagalbą suteikė slaugytoja Z. V.. Po to kai jį apžiūrėjo medikai, jį šis dinaminės priežiūros pareigūnas nuvedė į kamerų tipo patalpas, tarnybinę patalpą, kurioje jau jo laukė KŽS pareigūnas J. D.. Šio paprašytas, jis parašė paaiškinimą dėl šio įvykio ir iš jam pateiktų foto nuotraukų atpažino nuteistuosius E. M. ir E. Š.. Jis nuteistuosius E. M. ir E. Š. įsidėmėjo ir atpažino juos iš tokių bruožų: nuteistasis E. M. atrodė žemas apie 170 cm ūgio, tamsių plaukų, kurie buvo trumpi, tamsios odos, (atrodė lyg tamsesnio gymio), kitų kūno bruožų nurodyti nemoka. Apsirengęs juodos spalvos sportiniu kostiumu, tiek jis įsidėmėjo apie šį nuteistąjį. Jis gerai įsidėmėjo jo veidą, kadangi buvo šviesu ir, pamatęs foto nuotrauką, iš karto neabejodamas atpažino, kad tai jis. Nuteistąjį E. Š. jis atpažino iš tokių jo kūno bruožų: jis buvo aukšto ūgio, apie 185 cm ar 190 cm, vidutinio kūno sudėjimo, t. y. nestambus, plaukai šviesaus atspalvio, taip pat gerai įsidėmėjo jo veido bruožus, bet paaiškinti taip pat negali, nes nežino standartų aprašant nosies, ausų ar lupų didžius. Apsirengęs buvo raudonos spalvos džemperiu su gobtuvu, kelnės treninginės, mėlynos spalvos. Jis gerai įsidėmėjo jo veidą, todėl peržiūrėdamas nuteistųjų foto nuotraukas ir pamatęs E. Š. foto nuotrauką iškarto neabejodamas atpažino jį, kuris prieš jį naudojo fizinį smurtą. Kai jis parašė paaiškinimą ir atpažino jį mušusius nuteistuosius, KŽS pareigūnas J. D.jį laikinai izoliavo, kad išvengti tolimesnių konfliktinių situacijų. Jis nežino dėl kokių priežasčių nuteistieji E. M. ir E. Š. prieš jį smurtavo, kadangi jis su jais nebendravo, t. y. su jais nieko bendro neturėjo bei nebuvo jiems skolingas ar kažką pasakęs (1 t., b. l.16-19).
Liudytoja Z. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji dirba pataisos namuose bendrosios praktikos slaugytoja. Ji nelabai prisimena salėje esančių vaikinų. Nukentėjusįjį lyg ir prisimena. Labai daug laiko praėjo nuo 2020 m. balandžio mėnesio, pas juos tokie įvykiai dažnai atsitinka. Asmenys tikriausiai buvo atvesti į med. įstaigą su pareigūnais apžiūrėti dėl sumušimų. Sužalojimų ji tikrai neprisimena.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos Z. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) dirba slaugytoja. 2020 m. balandžio 28 d., apie 16.00 val. į Sveikatos ir priežiūros tarnybos (toliau – SPT) priimamąjį atėjo pareigūnas, kuris atvedė 2-o būrio nuteistąjį M. F., gim. (duomenys neskelbtini), su sumušimo žymėmis veido srityje. Ji apžiūrėjo jį, suteikė jam būtinąją medicininę pagalbą ir surašė Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą Nr. 75-56, kurioje nurodė matomus ant nuteistojo M. F. sužalojimus. Buvo matoma dešinio antakio kirstinė žaizdelė, kraujosruva. Surašant minėtą pažymą ji nuteistojo M. F. teiravosi, kokiu būdu jis patyrė sužalojimus, nuteistasis M. F. nurodė, kad jį sumušė kiti nuteistieji, daugiau nieko neminėjo (1 t., b. l. 54-56).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja Z. V. nurodė, kad prisimena, jog yra davusi tokius paaiškinimus. Parodymai pasirašyti jos ranka, ji juos patvirtina, aplinkybės surašytos teisingai. Kažko papildomai nurodyti negali. Nukentėjęs nesakė jokių pavardžių, kas jį sumušė.
Liudytojas J. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis kaltinamųjų ir nukentėjusiojo neatpažįsta, praėjo per daug laiko. Įvykio metu jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), konflikto jau nelabai prisimena.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso, 2-ame nuteistųjų būryje. 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.45 val. jis buvo 2-o aukšto virtuvėje, kai jam nuteistasis M. B., atidaręs virtuvės duris, pasakė, kad jį (J. T.) kviečia į laiptinę nuteistieji. Jis nuėjo į laiptinę, kurioje pamatė nuteistuosius E. M. ir E. Š.. Nuteistasis E. Š. paprašė jo pakviesti vaiką iš (duomenys neskelbtini) ir tuo metu pamatė pro praviras duris, kad būtent pro jas ir eina nuteistasis M. F., kurį E. Š. pavadino vaiku iš (duomenys neskelbtini), ir pakvietė pats jį į laiptinę. Kai nuteistasis M. F. įėjo į laiptinę, nuteistais E. Š. paklausė nuteistojo M. F. iš kurio jis miesto, o nuteistasis M. F. atsakė, kad (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis kartu su nuteistuoju E. M. kalbėjosi laiptinėje, stovėdami šiek tiek aukščiau ant laiptų, ir pamatė, kad nuteistasis E. Š. kelis kartus rankomis trenkė nuteistajam M. F. į kūno korpusą, tačiau jis neatkreipė dėmesio į kurias kūno vietas tiksliai buvo suduoti smūgiai. Jis nežino dėl kokių priežasčių nuteistasis E. Š. naudojo fizinį smurtą prieš nuteistąjį M. F.. Nei nuteistasis E. Š., nei E. M. jam to nesakė, ir jis pats neklausė dėl ko nuteistąjį M. F. sumušė. Visa tai truko keletą sekundžių. Jam baigus kalbėtis su nuteistuoju E. M., jis nuėjo iš laiptinės į 2-o aukšto koridorių. Tuo pat metu jis dar matė, kaip nuteistieji E. Š. ir E. M. nuėjo aukštyn laiptais. Jam Iš paskos į koridorių įėjo ir nuteistasis M. F., ant kurio veido dešinėje pusėje buvo matomas kruvinas antakis. Nuteistasis M. F. iš 2-o aukšto koridoriaus nuėjo į nuteistųjų prausyklą. Jis matė, kad nuteistąjį M. F. už kelių minučių iš prausyklos išsivedė dinaminės priežiūros pareigūnas (1 t., b. l. 30-33).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas J. T. nurodė, kad kažką panašaus prisimena, savo parodymus patvirtina. Jis matė, kad nukentėjusįjį mušė vienas asmuo, bet ten nėra ką mušti, ten vienas vaikas narkomanas. Kai (duomenys neskelbtini) rodė nuotraukas, jis sakė, kad ten ne tuos rodo, bet ten bylą klastojo. Dabar jis jų tikrai neatpažįsta. Nukentėjusįjį gal ir atpažįsta, nes jis dažniau jo (J. T.) aukšte vaikščiodavo, bet kaltinamųjų neatpažįsta.
Liudytojas A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis pažįsta nukentėjusįjį, kitų asmenų nepažįsta. Jis mate sumuštą M. F., buvo savo patalpoje ir kitas nuteistasis pasakė, kad M. F. su praskelta galva guli ant žemės, jis nuėjo ir M. F. palydėjo iki prausyklos, pro šalį ėjo pareigūnai ir jį išsivedė. Jie nekalbėjo apie tai, kas sumušė M. F., šis gal apspangęs buvo, ten viskas labai greitai įvyko. M. F. sakė, kad jį sumušė, bet nebeprisimena ar sakė, kad tai padarė keli asmenys, jau daug laiko praėjo.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 2-ame nuteistųjų būryje. 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.50 val. jis buvo 2-ame aukšte esančioje nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje Nr. 201. Tuo metu nuteistasis M. B. atidarė patalpos duris ir pasakė, kad laiptinėje sumušė nuteistąjį M. F. (kas sumušė, neminėjo). Jis išėjo į koridorių pažiūrėti ir, priėjęs prie išėjimo į laiptinę durų, pamatė sumuštą nuteistąjį M. F., kurį palydėjo į prausyklą. Nuteistasis M. F. sakė, kad jį sumušė iš kito aukšto nuteistieji, bet kas tokie, dėl kokių priežasčių, neaiškino. Palydėjęs M. F. į prausyklą, jis nuėjo apie tai pranešti dinaminės priežiūros specialistams, t. y. pasakė, kad M. F. sumuštas ir yra prausykloje, ir kad jį reikia nuvesti pas medikus. Atėjo dinaminės priežiūros specialistas į prausyklą ir išsivedė nuteistąjį M. F. pas medikus. Jis nematė paties įvykio, nežino kas sumušė nuteistąjį M. F. (1 t., b. l. 42-45)
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas A. K. nurodė, kad paaiškinimai surašyti teisingai. Jo nuomone, M. F. paties reikia klausti, keli asmenys jį mušė, jis (A. K.) to nematė, ką M. F. jam pasakė, tą jis ir žino. Negali pasakyti priešingai tam, ką jam pasakė M. F., jis tokius parodymus ir davė. Jis nepamena, kaip jam suformulavo M. F., kokie parodymai duoti, tokie, jis jiems neprieštarauja.
Liudytojas A. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Salėje esančius asmenis atpažįsta, bet nelabai žino situacijos, nes jų labai daug. Jo tarnybiniame pranešime gal surašytos aplinkybės, nes jis nelabai ką prisimena, įvykis buvo jau seniai.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas. 2020 m. balandžio 28 d., 16.00 val., Dinaminės priežiūros specialistė Č. B. telefonu informavo, kad I-ojo gyvenamojo korpuso 2-o aukšto koridoriuje buvo pastebėtas 2-o būrio nuteistasis M. F. su sumušimo žymėmis veido srityje. Jis (A. A.) nuėjo į 2-o aukšto koridorių ir prausykloje pastebėjo minėtą nuteistąjį, kuris plovė kraują nuo veido. Jis minėtą nuteistąjį nuvedė į Sveikatos priežiūros skyrių, kur jį apžiūrėjo ir suteikė jam pirmąją medicininę pagalbą bendrosios praktikos slaugytoja Z. V.. Jam paklausus nuteistojo, šis nurodė, kad buvo sumuštas dviejų nuteistųjų, jis atrodė kaip šoko būsenoje, išsigandęs ir nuteistųjų pavardžių neįvardino. Jis nuteistąjį M. F., kai jį apžiūrėjo slaugytoja, nuvedė į tarnybines patalpas, kur jo jau laukė kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas J. D. (1 t., b. l. 65-67).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas A. A. nurodė, kad parodymus patvirtina, dabar prisimena, viskas buvo taip, kaip parašyta. M. F., būdamas prausykloje, sakė, kad jį sumušė keli asmenys.
Liudytojas D. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis atpažįsta visus asmenis iš matymo, jų pavardžių nežino. Įvykio aplinkybės buvo tokios, kad jis atidarė duris ir rado tarpduryje nukritusį M. F.. Jis M. F. nesiteiravo, kas jį sumušė, nes 90 proc. jo būrio yra intrigantai, prisidirba, paskui visko prisigalvoja, tai jis su jais nebendrauja. Iš jo būrio salėje yra tik M. F.. Jis M. F. tik nuvedė į prausyklą apsiprasti ir viskas. Jis iš viso nematė, ar M. F. mušė, ar nemušė, gal jis nuo laiptų nusirideno.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 2-ame nuteistųjų būryje. 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.55 val. jis buvo 2-o aukšto koridoriuje, kur sėdėjo ant palangės. Jis išgirdo laiptinėje triukšmą. Suprato, kad kažkas ten mušasi. Jis priėjo prie 2-ame aukšte esančių koridoriaus durų pro kurias patenkama į laiptinę. Jas atidaręs, pamatė laiptinėje stovintį sumuštą nuteistąjį M. F.. Tuo metu, kai jis atidarė koridoriaus duris, laiptinėje pamatė tik nuteistąjį M. F., kitų nuteistųjų joje nebuvo. Jis su nuteistuoju A. K., kuris buvo netoli jo, palydėjo nuteistąjį M. F. į 2-ame aukšte esančią nuteistųjų prausyklą, kadangi M. F. buvo kruvinas dešinys antakis. Vedant jį į prausyklą paklausė jo, kas jį sumušė, jis atsakė, kad nuteistieji iš 4-o aukšto, tačiau dėl kokių priežasčių ir kas tokie jį mušė, nesakė (1 t. b. l. 36-39).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas D. T. nurodė, kad patvirtina šiuos savo duotus parodymus. Triukšmas, kurį girdėjo, buvo trenksmas į geležines duris. Gali būti, kad jis M. F. paklausė, kas jį sumušė, to neprisimena. Jis vartojo narkotines medžiagas, gal buvo abstinencinėje būsenoje, visko gali būti.
Liudytojas J. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 2-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas. Nukentėjusįjį ir kaltinamuosius jis atpažįsta. Jam buvo pranešta dėl galimai įvykusio konflikto, kurio metu nukentėjo M. F., nuvykus buvo paaiškinta, kad M. F. suteikiama pirma pagalba, vėliau asmuo paaiškino, kad buvo sumuštas dviejų asmenų, kurių pavardžių nežino. Vieną asmenį apibūdino kaip aukštą ir šviesų, kitą tamsesnių plaukų, atnešus nuotraukas, M. F. juos atpažino. Atpažinimas vyko tik iš foto nuotraukų, tuo metu buvo tokia galimybė. Tuo metu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai buvo iš karto po įvykio. Ikiteisminį tyrimą atliko kitas pareigūnas. M. F. atpažino E. Š. ir E. M., asmenys buvo apklausti, jie savo kaltę neigė, bet dėl šventos ramybės jis juos izoliavo. Atpažinimo metu M. F. buvo sumuštas, buvo akivaizdžios kraujosruvos, bet atpažinti gebėjo, tai padarė iš 300 nuteistųjų. Kitų nuteistųjų M. F. nenurodė, ar bent jau jis to neprisimena. Ar A. M. buvo kviestas, jis negali pasakyti, bet buvo atpažinti du nuteistieji ir jie buvo izoliuoti. Izoliuoti 24 valandoms buvo nuspręsta, nes tarp nuteistųjų galimai įvyko konfliktas, o kad jie gavo 30 parų tai jau buvo vidaus taisyklių panaudojimas. Asmenys buvo nubausti už vidaus elgesio taisyklių pažeidimą. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra kreipiamasi visais atvejais ir tuo pačiu skiriama nuobauda už vidaus taisyklių pažeidimą.
Liudytojas M. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad prašo remtis jo pirminiais parodymais ikiteisminiame tyrime. Jis su kaltinamaisiais nėra bendravęs, jie nėra draugai. Juos pažįsta iš matymo, žino jų vardus ir pavardes. Jis apie juos davė paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Teisme parodymų neduos, šiuos asmenis pažįsta.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 28 d. jis buvo I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 2-o aukšto koridoriuje ir apie 15.45 val. matė kaip iš laiptinės pusės nuteistasis E. M. atidarė duris (jis pro pravertų durų plyšį matė, kad šalia E. M. dar buvo vienas nuteistasis) kurį jis vėliau atpažino iš veido, kai pareigūnai pateikė jam foto nuotraukas. Tai buvo nuteistasis E. Š. (kurį jis įsidėmėjo, kadangi jis buvo šviesus ir nedidelio ūgio). Pamatęs M. B., paprašė jo pakviesti nuteistąjį J. T. ir uždarė minėtas duris, likdamas laiptinėje. Jis nuėjo koridoriumi iki 2-ame aukšte esančios nuteistųjų virtuvėlės, atidarė duris ir ten buvusiam J. T. pasakė, kad jį šaukia laiptinėje. Jis toliau buvo koridoriuje, t. y. vaikščiojo gerdamas arbatą. Už minutės pamatė, kaip nuteistasis J. T. išėjo iš virtuvėlės į koridorių ir nuėjo į laiptinę, kurioje laukė jį kvietęs nuteistasis. Po to matė, kaip už minutės ar kelių iš savo gyvenamosios patalpos Nr. 202 išėjo nuteistasis M. F., kuris ėjo koridoriumi artėdamas link jo (jis tuo metu buvo koridoriaus gale, prie lango, šalia WC ir prausyklos), kai pro pravertas koridoriaus duris, kuriomis patenkama į laiptinę, jį pašaukė nuteistasis J. T., sakydamas, kad užeitų į laiptinę. Toliau jam būnant koridoriuje, jis išgirdo laiptinėje triukšmą, iš kurio suprato, kad kažkas ten mušasi. Jis priėjo prie 2-ame aukšte, koridoriuje esančių durų, pro kurias patenkama į laiptinę, ir, atidaręs jas, pamatė kaip nuteistieji E. Š. ir E. M. laiptinėje muša nuteistąjį M. F.. Tuo metu, kai jis atidarė koridoriaus duris, vedančias į laiptinę, pamatė laiptinėje ir nuteistąjį J. T., kuris ten stovėjo, tačiau to, kad jis smurtautų prieš nuteistąjį M. F., nematė. Jis matė, kad tik E. Š. ar E. M. smurtavo prieš nuteistąjį M. F.. Matė kaip jį daužė kumščiais, tačiau nematė, kad jį spardytų kojomis. Jis duris buvo pravėręs keletui sekundžių, todėl kiek buvo suduota smūgių, nematė, bet kol žiūrėjo per durų plyšį, kas vyksta laiptinėje, pastebėjo, kad ir E. Š., ir E. M. sudavė M. F. apie 4 smūgius. Visas šis įvykis tęsėsi apie 3-4 minutes. Vėliau jis, uždaręs duris, nuėjo prie gyvenamosios patalpos Nr. 201, kurias pravėręs pasakė, kad muša M. F. laiptinėje. Iš šios patalpos išėjo nuteistasis A. K. ir jis kartu su nuteistuoju D. T. priėjo prie durų, vedančių į laiptinę, jas pravėrė ir tuo metu per duris iš laiptinės į koridorių užėjo nuteistasis J. T., kuris, kiek jis matė, dar kurį laiką buvo koridoriuje. Tada jis matė, kad A. K. kartu su nuteistuoju D. T. kvietė nuteistąjį M. F. iš laiptinės į koridorių, kuris užėjo ir jį palydėjo į prausyklą. Jis matė, kaip nuteistasis M. F. įėjo pro laiptinės duris į 2-o aukšto koridorių, kad jam yra dešinio antakio sumušimas, matėsi kraujas. Matė kaip nuteistasis A. K. nuėjo koridoriumi iki Dinaminės priežiūros specialistų ir pravėręs duris kažką kalbėjo, tačiau negirdėjo, nes buvo per toli. Iškarto po to pamatė, kad iš Dinaminės priežiūros pareigūnų į prausyklą atėjo pareigūnas ir ten buvusį nuteistąjį M. F. išvedė iš 2-o nuteistųjų gyvenamojo aukšto (1 t., b. l. 59-62).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas M. B. nurodė, kad patvirtina savo duotus parodymus. E. M. ir E. Š. yra ekrane (prisijungę nuotoliniu būdu).
(duomenys neskelbtini) 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto A. A. 2020 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo M. F. Nr. 81-757 (1) užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 28 d., 16.00 val. dinaminės priežiūros specialistė Č. B. informavo, kad 1-o gyvenamojo korpuso 2-ojo aukšto koridoriuje buvo pastebėtas 2-o būrio nuteistasis M. F., su matomais sumušimais ant veido. Minėtas nuteistasis buvo nuvestas į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus patalpą, kur jį apžiūrėjo SPS bendrosios praktikos slaugytoja Z. V. ir suteikė jam pirmąją medicininę pagalbą. Nuteistasis M. F. laikinai buvo izoliuotas (1 t., b. l. 1).
Vilniaus pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistės Č. B. 2020 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo M. F. užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 28 d., apie 16.00 val., 2-o būrio nuteistasis A. K. pranešė, kad 1-o gyvenamojo korpuso 2-o aukšto prausykloje buvo sumuštas 2-o būrio nuteistasis M. F.. Apie tai buvo pranešta 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui (budinčiai pamainai). Minėtas nuteistasis buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros skyrių medicininei apžiūrai. Sveikatos priežiūros skyriuje jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba ir surašyta medicininė pažyma Nr. 75-56 (1 t., b. l. 2).
2020 m. gegužės 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstančiajam M. F. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. 6 yra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Atpažįstantysis M. F., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad jis atpažino asmenį iš jam pateiktų asmenų nuotraukų, kuris buvo pažymėtas Nr. 6. M. F. tvirtino, kad jį atpažino iš veido bruožų, kuriuos įsidėmėjo, nes laiptinėje (įvykio vietoje), kai buvo mušamas šio nuteistojo, jis kartu su juo laiptinėje buvo apie 5 minutes, per kurias stengėsi kuo daugiau įsidėmėti, kadangi šio nuteistojo pavardės ar vardo nežinojo, t. y. su šiuo nuteistuoju pažįstami nebuvo. Jo ūgis buvo apie 170 cm ūgio, tamsių plaukų, kurie buvo trumpi, atrodė tamsesnio gymio. M. F. pažymėjo, kad iš karto po šio įvykio jam rašant pirminį paaiškinimą, tuo pat metu pareigūnų buvo pateiktos foto nuotraukos, kad nustatytų jį sumušusio nuteistojo asmens tapatybę. Jis teigė, kad gerai įsidėmėjo jo veidą, kadangi buvo šviesu ir, pamatęs jį sumušusio nuteistojo foto nuotrauką iš karto po įvykio nustatant nuteistojo tapatybę bei pateiktame šiame protokole, iš karto neabejodamas atpažino, kad tai jis, esantis nuotraukoje Nr. 6 (1 t., b. l. 68-72).
2020 m. gegužės 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstančiajam M. F. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotraukoje Nr. 5 yra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Atpažįstantysis M. F., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad jis atpažino asmenį iš jam pateiktų asmenų nuotraukų, kuris buvo pažymėtas Nr. 5. M. F. tvirtino, kad jį atpažino iš veido bruožų, kuriuos įsidėmėjo, nes laiptinėje (įvykio vietoje), kai buvo mušamas šio nuteistojo, jis kartu su juo laiptinėje buvo apie 5 minutes, per kurias stengėsi kuo daugiau įsidėmėti, kadangi šio nuteistojo pavardės ar vardo nežinojo, t. y. su šiuo nuteistuoju pažįstami nebuvo. Jis buvo vidutinio kūno sudėjimo, t. y. nestambus, plaukai šviesaus atspalvio, taip pat gerai įsidėmėjo jo veido bruožus, bet paaiškinti negali, nes nežino, standartų aprašant nosies, ausų ar lūpų dydžių. M. F. teigė, kad gerai įsidėmėjo jo veidą, todėl, peržiūrėdamas nuteistųjų foto nuotraukas ir pamatęs E. Š. foto nuotrauką, iš karto neabejodamas atpažino, kad tai jis prieš jį naudojo fizinį smurtą. Iš karto po šio įvykio, jam rašant pirminį paaiškinimą, tuo pat metu pareigūnų buvo pateiktos visų nuteistųjų, esančių gyvenamajame korpuse, foto nuotraukos, kad nustatytų jį sumušusio nuteistojo asmens tapatybę. Jis teigė, kad gerai įsidėmėjo jo veidą, kadangi buvo šviesu ir, pamatęs jį sumušusio nuteistojo foto nuotrauką iš karto po įvykio nustatant nuteistojo tapatybę bei pateiktame šiame protokole, neabejodamas atpažino, kad tai jis, esantis nuotraukoje Nr. 5 (1 t. b. l. 73-77).
2020 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri randasi (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 2-o aukšto laiptinėje, kurioje ties įėjimu į 2-o ir 3-io nuteistųjų būrio koridorių 2020 m. balandžio 28 d. buvo sumuštas nuteistasis M. F.. Ši laiptinė yra 2-ame aukšte, kurios ilgis apie 4 m., plotis apie 2,5 m. Laiptinės aikštelę skiria laiptai. Iš šios laiptinės aikšteles pro metalines pilkos spalvos duris patenkama į 2-o ir 3-io nuteistųjų būrių koridorių ir jų gyvenamąsias patalpas. Tarp 2-o ir 3-io aukšto laiptinėje yra langas, kuris medinis baltos spalvos ir iš išorinės pusės įtvirtintos metalinės grotos. Kairėje laiptinės pusėje ant sienos yra priešgaisrinis čiaupas (1 t., b. l. 7-12).
2020 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėtas vaizdo kameros filmuojančios 2-ojo aukšto koridorių. Vaizdo įraše matyti, kad 2020 m. balandžio 28 d., 15.49 val. atidaromos durys iš laiptinės pusės, pro kurias patenkama į 2-o aukšto koridorių ir pro jas, t. y. pravertų durų plyšį įkišo galvą nuteistasis su juodu džemperiu su gobtuvu ant galvos (padidinus vaizdą nuteistojo įkišusio galvą pro duris, nustatyta, kad tai nuteistasis E. M.). Vaizdo įraše matyti, kad nuteistasis E. M. kažką sako koridoriuje buvusiam nuteistajam M. B.. Toliau matoma, kad durys į laiptinę uždaromos, o nuteistasis M. B. eina link 2-o būrio nuteistųjų virtuvėlės durų, kurias pravėrė, tačiau į vidų neužėjo ir, vėl jas uždaręs, nuėjo link durų į išėjimą į laiptinę, jas pravėrė ir vėl uždarė, bei nuėjo į koridoriaus galą. 15.51 val. iš virtuvėlės išėjo nuteistasis J. T., kuris atėjo prie išėjimo į laiptinę, atidarė duris ir pro jas išėjo. Toliau matoma, kad 15.52 val. iš gyvenamosios patalpos Nr. 202, kuri randasi 2-ame gyvenamojo korpuso aukšte, išėjo nuteistasis M. F., jam einant koridoriumi ir priartėjus prie durų, kurios veda į laiptinę, šios atidaromos ir jis įeina į laiptinę (iš vaizdo įrašo nematyti ar duris atidaro pats nuteistasis M. F., ar šios buvo atidarytos iš laiptinės pusės). 15.53 val. iš laiptinės pusės atsivėrė durys ir matosi, kad nuteistasis M. B., priėjęs prie durų, kelias sekundes stebi, kas vyksta laiptinėje, ir durys vėl užsidaro, o M. B. toliau vaikšto koridoriumi. 15.54 val. nuteistasis M. B. prieina prie išėjimo durų į laiptinę, pats jas atidaro ir stebi pro plyšį kas vyksta laiptinėje, tuo pat metu pro šias duris iš laiptinės į koridorių užėjo nuteistasis J. T.. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad šis nuteistasis nuėjo į laiptinę prieš į ją užeinant nuteistajam M. F., ir iš laiptinės grįžo į 2-o aukšto koridorių, kur iš karto jam užėjus į koridorių įėjo ir nuteistasis M. F.. 15.55 val. matoma, kad prie laiptinės durų prieina nuteistieji D. T. ir A. K.. Toliau matoma, kad iš laiptinės į koridorių įeina nuteistasis M. F. su matomais sumušimais veido srityje, t. y. dešinė veido pusė prie antakio kruvina. Matyti, kad M. F. eina į prausyklą (kartu su juo į prausyklą užėjo A. K.), kuri randasi 2-o aukšto koridoriaus gale prie pat įmontuotos vaizdo stebėjimo kameros. 15.56 val. matyti, kad nuteistasis A. K. iš prausyklos išėjo ir eina koridoriumi į tą pusę, kurioje randasi Dinaminės priežiūros kabinetas. 15.56 val. vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 78-79).
2020 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta iš vaizdo įrašo padidintas ir iškirptas kadras (nuotrauka). Apžiūrėta nuteistojo E. M. nuotrauka, kuri palyginta su iš 2020 m. balandžio 28 d. 2-o aukšto koridoriaus padaryto vaizdo įrašo padidintu ir iškirptu kadru, kur matyti, kai nuteistasis įkišo galvą pro durų plyšį (1 t., b. l. 81-84).
2020 m. gegužės 27 d. akistatos protokole užfiksuota, kad buvo suvesti į akistatą nukentėjusysis M. F. ir liudytojas J. T.. Suvestieji į akistatą parodė:
M. F. į klausimą „Ar buvo laiptinėje nuteistasis J. T. tuo metu, kai jus mušė?“ atsakė „Taip, buvo nuteistasis J. T. laiptinėje, kai mane mušė“;
J. T. į klausimą „Ar buvote laiptinėje, kai buvo mušamas nuteistasis M. F.?“ atsakė „Taip, aš buvau laiptinėje, kai mušė nuteistąjį M. F.“;
M. F. į klausimą „Kas iš nuteistųjų tave pakvietė į laiptinę?“ atsakė „Mane pamatė nuteistasis J. T. einantį koridoriumi ir pakvietė į laiptinę, sakydamas, kad kaip tik tavęs (M. F.) ieško“;
J. T. į klausimą „Ar jūs kvietėte nuteistąjį M. F. į laiptinę?“ atsakė „Taip, aš jį pakviečiau, kadangi jis tuo metu ėjo koridoriumi“;
M. F. į klausimą „Ar nuteistasis J. T. galėjo matyti įvykį, kai jus mušė?“ atsakė „Taip, jis galėjo matyti, kaip mane mušė, kadangi jis stovėjo laiptinėje, netoli manęs, bet ar ant laiptų, neatkreipiau dėmesio“;
J. T. į klausimą „Ar matėte šį įvykį, kai buvo mušamas M. F. ir kur tuo metu stovėjote?“ atsakė „Aš šį įvykį mačiau stovėdamas laiptinėje ant laiptų“;
M. F. į klausimą „Ką darė (veikė) nuteistasis J. T., kai jus mušė, t. y. ar tuo metu jis kalbėjosi su nuteistuoju E. M.?“ atsakė „Nuteistasis J. T. stovėjo laiptinėje, nieko nedarė ir ar su nuteistuoju E. M. bendravo nepastebėjau, kadangi buvau pasilenkęs ir užsidengęs veidą“;
J. T. į klausimą „Ką jūs šio įvykio metu veikėte laiptinėje?“ atsakė „Aš stovėjau laiptinėje, nieko nedariau ir kalbėjau su E. M.“;
M. F. į klausimą „Kas iš nuteistųjų jus mušė, t. y. ar nuteistasis E. Š., ar E. M., ar abu minėti nuteistieji?“ atsakė „Mane laiptinėje mušė abu nuteistieji, t. y. E. M. man trenkė į dešine akį, prieš tai paklausęs manęs iš kurio aš esu miesto, po to mane mušė abu nuteistieji“;
J. T. į klausimą „Kas iš nuteistųjų smurtavo prieš nuteistąjį M. F.?“ atsakė „Aš mačiau, kad prieš nuteistąjį M. F. naudojo fizinį smurtą nuteistasis E. Š., aš nemačiau, kad nuteistasis E. M. būtų mušęs nuteistąjį M. F.“ (1 t. b. l. 86-89).
2020 m. liepos 20 d. akistatos protokole užfiksuota, kad buvo suvesti į akistatą nukentėjusysis M. F. ir įtariamasis E. Š.. Suvestieji į akistatą parodė:
M. F. į klausimą „Kai jus 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val. 2-o aukšto koridoriuje pamatė J. T. ir pakvietė į laiptinę, jums įėjus į laiptinę, ką iš nuteistųjų pastebėjote?“ atsakė „Aš pamačiau laiptinėje nuteistąjį J. T., E. Š. ir E. M.)“;
E. Š. į klausimą „Ar 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val. buvote 2-o aukšto laiptinėje, jei taip, tai su kuo buvote šioje laiptinėje?“ atsakė „Aš 2-o aukšto laiptinėje buvau su J. T., E. M. ir buvo nuteistasis M. F., kurį pakvietė J. T. į laiptinę“;
M. F. į klausimą „Kas iš laiptinėje buvusių nuteistųjų klausė jūsų iš kurio jūs miesto?“ atsakė „Manęs paklausė iš kurio miesto esu nuteistasis E. M.“;
E. Š. į klausimą „Ar jūs klausėte nuteistojo M. F. iš kurio jis miesto, jei ne tai kas iš nuteistųjų klausė?“ atsakė „Taip aš klausiau iš kokio jis miesto, o E. M. stovėjo ant laiptų šiek tiek toliau kalbėjo su J. T.. Nuteistasis M. F. atsakė, kad jis iš (duomenys neskelbtini)“;
M. F. į klausimą „Ar matėte, kad šio įvykio metu nuteistasis E. M. kalbėtųsi su J. T.?“ atsakė „Iš pradžių, tai tikrai jie nekalbėjo, nebent kai mane mušė, nes kurį laiką buvau užsidengęs veidą“;
E. Š. į klausimą „Ar matėte, kad šio įvykio metu nuteistasis E. M. kalbėtųsi laiptinėje su J. T.?“ atsakė „Mačiau, kad jie bendravo, tačiau ką kalbėjo nesiklausiau“;
M. F. į klausimą „Ar prieš jus 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val., 2-o aukšto laiptinėje, paklausus iš kurio jūs miesto, buvo naudotas fizinis smurtas, kas iš nuteistųjų smurtavo prieš jus ir kiek buvo suduota smūgių?“ atsakė „Taip, prieš mane naudojo fizinį smurtą nuteistieji E. Š. ir E. M., bendrai į kūno korpusą buvo suduotą apie 14 smūgių, tačiau vėliau E. M. atsitraukė ir dar kurį laiką bendravo su J. T., kiek laiko bendravo nurodyti negaliu, nes viskas labai greitai įvyko, E. Š. iš kojų smūgių buvo apie 3-4 tiksliai nepamenu“;
E. Š. į klausimą „Ar 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val., 2-o aukšto laiptinėje, naudojote fizinį smurtą prieš nuteistąjį M. F., jei taip, kiek smūgių sudavėte ir dėl kokių priežasčių jį mušėte, bei ar tuo metu su jumis kartu smurtavo nuteistasis E. M.?“ atsakė „Taip, aš naudojau fizinį smurtą prieš šį nuteistąjį, kiek smūgių sudaviau nepamenu, ar jį bučiau spardęs iš kojų, taip pat nepamenu, bet keletą smūgių gal apie 4 smūgius sudaviau, nes jis man buvo skoloj cigarečių ir dėl jų susiginčijom, dėl šio įvykio aš gailiuosi, aš nemačiau, kad E. M. būtų mušęs pakviestą nuteistąjį, kadangi jis buvo šiek tiek toliau ir neturėjo galimybės jo sumušti, būdamas tokiu atstumu nuo jo“.
M. F. į klausimą „Ar skolinotės cigarečių iš nuteistojo E. Š., ar iš kitų nuteistųjų, ar buvote rūkantis, kai įvyko šis įvykis ir prieš jį?“ atsakė „Aš nesiskolinau jokių cigarečių nei iš E. Š., nei iš kitų nuteistųjų, šiuo metu nerūkau, nerūkiau ir prieš šį įvykį, jau buvau nerūkęs kokią savaitę iki šio įvykio, tai yra metęs rūkyti“.
E. Š. į klausimą „Kiek skolinote cigarečių M. F. ir kada tai buvo?“ atsakė „Aš skolinau visą pakelį cigarečių „Mallboro“ raudonų, tai buvo apie savaitę prie šį įvykį (1 t., b. l. 90-93).
2020 m. liepos 31 d. akistatos protokole užfiksuota, kad buvo suvesti į akistatą nukentėjusysis M. F. ir įtariamasis E. M.. Suvestieji į akistatą parodė:
M. F. į klausimą „Ar 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val. nuteistasis E. M. buvo 2-o aukšto laiptinėje?“ atsakė „Taip, jis minėtu laiku buvo laiptinėje“;
E. M. į klausimą „Ar 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val. buvote 2-o aukšto laiptinėje? Jei taip, tai su kuo ten buvote ir ką tuo metu veikėte?“; atsakė „Minėtu laiku laiptinėje ar aš buvau, nepamenu, kadangi pro šią laiptinę vaikštau kiekvieną dieną. Ar kitų nuteistųjų buvo taip pat nepamenu“;
M. F. į klausimą „Ar matėte ką laiptinėje veikė E. M.?“ atsakė „Nuteistasis E. M. ir E. Š. prieš mane naudojo fizinį smurtą, o vėliau kiek mačiau, E. M. bendravo su J. T., kuris irgi buvo 2-o aukšto laiptinėje“;
E. M. į klausimą „Ar 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val. 2-o aukšto laiptinėje mušėte nuteistąjį M. F.? Ar matėte, kad jį muštų nuteistasis E. Š.?“ atsakė „Aš nemušiau nuteistojo M. F.. Aš nemačiau, kad M. F. būtų mušę kiti nuteistieji, kadangi aš jį matau pirmą kartą, t. y. šios akistatos metu“;
M. F.: į klausimą „Ar jūs buvote skolingas, ar kažką tai žadėjęs, ar pasakęs ant nuteistojo E. M. dėl ko jis būtų turėjęs tikslą jus sumušti?“ atsakė „Ne, aš jo nepažinojau iki šio įvykio dienos, jam nebuvau skoloj ar ant jo kažką kalbėjęs“;
E. M. į klausimą „Ar žinojote dėl kokių priežasčių buvo mušamas nuteistasis M. F.?“ atsakė „Nežinojau“ (1 t. b. l. 94-97).
2020 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame fiksuojama 2020 m. liepos 20 d. nuotoliniu būdu atlikta akistata tarp nuteistojo (nukentėjusiojo) M. F. ir įtariamojo E. Š.. Vaizdo įrašas darytas, kadangi šiuo metu minėti nuteistieji neatlieka laisvės atėmimo bausmės toje pačioje įstaigoje. Šiuo metu M. F. yra (duomenys neskelbtini), o E. Š. (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašo matoma, kad 18 sek. pareigūnas, atliekantis akistatą, nuteistiesiems užduodą klausimą ar jie vienas kitą pažįsta ir kokie jų tarpusavio santykiai. M. F. ir E. Š. atsako, kad jie vienas kito nepažįsta, tik E. Š. pamini, jog jis žino, kad M. F. yra iš (duomenys neskelbtini).
Užduodami klausimai:
M. F. į klausimą „Kai jus 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val. 2-o aukšto koridoriuje pamatė J. T. ir pakvietė į laiptinę, jums įėjus į laiptinę, ką iš nuteistųjų pastebėjote?“ atsakė „Aš pamačiau laiptinėje nuteistąjį J. T., E. Š. ir E. M.“;
E. Š. į klausimą „Ar 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val. buvote 2-o aukšto laiptinėje, jei taip, tai su kuo buvote šioje laiptinėje?“ atsakė „Taip, aš 2-o aukšto laiptinėje buvau su J. T., E. M. ir buvo nuteistasis M. F., kurį pakvietė J. T. į laiptinę“;
M. F. į klausimą „Kas iš laiptinėje buvusių nuteistųjų klausė jūsų iš kurio jūs miesto?“ atsakė „Manęs paklausė iš kurio miesto esu, nuteistasis E. M.“;
E. Š. į klausimą „Ar jūs klausėte nuteistojo M. F. iš kurio jis miesto, jei ne tai kas iš nuteistųjų klausė?“ atsakė „Taip, aš klausiau iš kokio jis miesto, o E. M. stovėjo ant laiptų šiek tiek toliau kalbėjo su J. T.. Nuteistasis M. F. atsakė, kad jis iš (duomenys neskelbtini)“;
M. F. į klausimą „Ar matėte, kad šio įvykio metu nuteistasis E. M. kalbėtųsi su J. T.?“ atsakė „Iš pradžių, tai tikrai jie nekalbėjo, nebent kai mane mušė, nes kurį laiką buvau užsidengęs veidą“;
E. Š. į klausimą „Ar matėte, kad šio įvykio metu nuteistasis E. M. kalbėtųsi laiptinėje su J. T.?“ atsakė „Mačiau, kad jie bendravo, tačiau ką kalbėjo nesiklausiau“;
M. F. į klausimą „Ar prieš jus 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val., 2-o aukšto laiptinėje, paklausus iš kurio jūs miesto, buvo naudotas fizinis smurtas, kas iš nuteistųjų smurtavo prieš jus ir kiek buvo suduota smūgių?“ atsakė „Taip, prieš mane naudojo fizinį smurtą nuteistieji E. Š. ir E. M., bendrai į kūno korpusą buvo suduotą apie 14 smūgių, tačiau vėliau E. M. atsitraukė ir dar kurį laiką bendravo su J. T., kiek laiko bendravo, nurodyti negaliu, nes viskas labai greitai įvyko, E. Š. iš kojų (kelėnių) smūgių buvo apie 3-4 kartus tiksliai nepamenu į šonus, kai buvo pritūpęs“;
E. Š. į klausimą „Ar 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val., 2-o aukšto laiptinėje, naudojote fizinį smurtą prieš nuteistąjį M. F., jei taip, kiek smūgių sudavėte ir dėl kokių priežasčių jį mušėte, bei ar tuo metu su jumis kartu smurtavo nuteistasis E. M.?“ atsakė „Taip, aš naudojau fizinį smurtą prieš šį nuteistąjį, kiek smūgių sudaviau, nepamenu, ar jį bučiau spardęs iš kojų, taip pat nepamenu, bet keletą smūgių gal apie 4 smūgius sudaviau, nes jis man buvau skoloj cigarečių ir dėl jų susiginčijom, dėl šio įvykio aš gailiuosi, aš nemačiau, kad E. M. būtų mušęs pakviestą nuteistąjį, kadangi jis buvo šiek tiek toliau ir neturėjo galimybės jo sumušti , būdamas tokiu atstumu nuo jo“;
M. F. į klausimą „Ar skolinotės cigarečių iš nuteistojo E. Š., ar iš kitų nuteistųjų, ar buvote rūkantis, kai įvyko šis įvykis ir prieš jį?“ atsakė „Aš nesiskolinau jokių cigarečių nei iš E. Š., nei iš kitų nuteistųjų, šiuo metu nerūkau ir nerūkiau ir prieš šį įvykį, jau buvau nerūkęs kokią savaitę iki šio įvykio, tai yra metęs rūkyti“;
E. Š. į klausimą „Kiek skolinote cigarečių M. F. ir kada tai buvo?“ atsakė „Aš skolinau visą pakelį cigarečių „Mallboro“ raudonų, tai buvo apie savaitę prie šį įvykį;
26.25 min. užduotas klausimas ar nuteistieji vienas kitam turi klausimų ar kokių tai pastebėjimų, į ką abu nuteistieji atsakė, kad neturi klausimų ir pastabų.
26.46 min. E. Š. tikslina, kad ankščiau, t. y. apie savaitę prieš šį įvykį, buvo tik susitikęs ir iš matymo žinojo, kad vaikas iš (duomenys neskelbtini) (M. F.) jam paskolino cigarečių, tačiau jo nepažįsta (vardo ir pavardės).
29.39 min. buvo perskaitytas akistatos protokolas su jame užfiksuotais nuteistųjų atsakymais į užduotus klausimus.
34-26 min. baigtas skaityti šis akistatos protokolas.
Vaizdo įrašo trukmė 35 min. 28 sek. (1 t. b. l. 98-101).
2020 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame fiksuojama 2020 m. liepos 31 d. nuotoliniu būdu atlikta akistata tarp nuteistojo (nukentėjusiojo) M. F. ir įtariamojo E. M.. Vaizdo įrašas darytas, kadangi šiuo metu minėti nuteistieji neatlieka laisvės atėmimo bausmės toje pačioje įstaigoje. Šiuo metu M. F. randasi (duomenys neskelbtini), o E. M. Vilniaus (duomenys neskelbtini).
Iš vaizdo įrašo matoma, kad 16 sek. pareigūnas, atliekantis akistatą, nuteistiesiems užduoda klausimą ar jie vienas kitą pažįsta ir kokie jų tarpusavio santykiai, M. F. ir E. M. atsako, kad jie vienas kito nepažįsta.
Toliau užduodami klausimai:
M. F. į klausimą „Ar 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val. nuteistasis E. M. buvo 2-o aukšto laiptinėje?“ atsakė „Taip, jis minėtu laiku buvo laiptinėje“;
E. M. į klausimą „Ar 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val. buvote 2-o aukšto laiptinėje? Jei taip, tai su kuo ten buvote ir ką tuo metu veikėte ?“ atsakė „Minėtu laiku laiptinėje ar aš buvau nepamenu, kadangi pro šią laiptinę vaikštau kiekvieną dieną. Ar kitų nuteistųjų buvo taip pat nepamenu, tačiau E. Š. pažįstu esame iš to paties nuteistųjų aukšto“;
M. F. į klausimą „Ar matėte ką laiptinėje veikė E. M.?“ atsakė „Nuteistasis E. M. ir E. Š. prieš mane naudojo fizinį smurtą, o vėliau, kiek mačiau, E. M. bendravo su J. T., kuris irgi buvo 2-o aukšto laiptinėje“;
E. M. į klausimą „Ar 2020 m. balandžio 28 d., apie 15.40 val. 2-o aukšto laiptinėje mušėte nuteistąjį M. F.? Ar matėte, kad jį muštų nuteistasis E. Š.?“ atsakė „Aš nemušiau nuteistojo M. F.. Aš nemačiau, kad M. F. būtų mušę kiti nuteistieji, kadangi aš jį matau pirmą kartą, t. y. šios akistatos metu“;
M. F. į klausimą „Ar jūs buvote skolingas, ar kažką tai žadėjęs, ar pasakęs ant nuteistojo E. M. dėl ko jis būtų turėjęs tikslą jus sumušti?“ atsakė „Ne, aš jo nepažinojau iki šio įvykio dienos, jam nebuvau skoloj ar ant jo kažką kalbėjęs“;
E. M. į klausimą „Ar žinojote dėl kokių priežasčių buvo mušamas nuteistasis M. F.?“ atsakė „Nežinojau“;
Nuteistasis E. M. užduoda klausimą iš kur M. F. žino jo vardą ir pavardę? E. M. buvo atsakyta, kad buvo atlikti ir kiti ikiteisminiam tyrimui reikšmės turintys veiksmai, pateiktos nuteistųjų foto nuotraukos iš kurių nuteistasis M. F. atpažino jį mušusius asmenis, apklausti liudininkai ir t.t.
12.56 min. perskaitomas akistatos protokolas.
14.57 min. akistata baigta, spausdinamas akistatos protokolas su proceso priedu, kuriame pasirašo tiesiogiai akistatoje dalyvavę asmenys. Vaizdo įrašo trukmė 16.47 min. (1 t. b. l. 102-104).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. gegužės 13 d. tarnybinio tyrimo išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) nuteistųjų E. M. ir E. Š. elgesio Nr. 2TP-108 siūloma (duomenys neskelbtini) nuteistuosius E. M. ir E. Š. už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų pažeidimus nubausti pataisos namų direktoriaus teisėmis (1 t., b. l. 108-110).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 1315/2020 (01) nurodyta, kad M. F. nustatyta žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio antakio srityje, padaryta minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, prieš apžiūrą pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, tai yra iki 2020 m. balandžio 28 d., 16.00 val.. Nustatytos krūtinės ląstos ir dešinio dilbio sumušimo diagnozės nėra pagrįstos sužalojimams būdingų makromorfologinių požymių ir klinikinio ištyrimo aprašymu, todėl kaip sužalojimai nėra vertinami. Nustatyta žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio antakio srityje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį nukentėjusiajam kietu buku daiktu į nurodytą sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Nustatyta žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio antakio srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l.117-118).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. M. ir E. Š. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad 2020 m. balandžio 28 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), I-o gyvenamojo korpuso, 2-o aukšto laiptinėje prie įėjimo į 2-o aukšto koridorių, E. M. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupėje, sumušė M. F., t. y. kartu tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių M. F. į galvą, petį, nugarą, padarydami nukentėjusiajam M. F. muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva dešinio antakio srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisme duodamas parodymus E. Š. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, paaiškino aplinkybes dėl ko su nukentėjusiuoju kilo konfliktas, teigė, kad jis buvo nukentėjusiajam prieš savaitę paskolinęs pakelį cigarečių, jis sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius, trenkė galvą į duris, mušė rankomis, sudavė kokius 4-5 smūgius į veido sritį. Tvirtino, kad E. M. ir J. T. negalėjo matyti konflikto, kad E. M. muštynėse nedalyvavo. Nors kaltinamasis E. M. viso proceso metu kaltės nepripažino, teisme duodamas paaiškinimu teigė, kad nemušė nukentėjusiojo M. F., įvykio dieną jis su žmogumi iš (duomenys neskelbtini) kalbėjosi trečiame aukšte, pakalbėję išsiskyrė, ėjo į ketvirtą aukštą, matė, kad E. Š. stovėjo koridoriuje, bet tik pasisveikino su juo ir tiek, jie nėra draugai, muštynių nematė, tačiau teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina priešingą. Nukentėjusysis M. F. teisme parodė, jog yra įsitikinęs, kad E. M. buvo įvykyje. Jis paaiškino įvykio aplinkybes, jog nuteistasis J. T. jį pakvietė, E. Š. jo paklausė, iš kurio miesto jis yra, ir po to, kai nukentėjusysis pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini), pirmas pradėjo jį daužyti į veido sritį. Kai gavo pirmus smūgius į veido sritį, jis užsidengė veidą, užsidengus buvo tarpas tarp alkūnių. Kaltinamieji stovėjo dviese priešais jį, jis juos matė, iš kairės stovėjo E. Š., o iš dešinės – E. M.. Po smūgių į veidą jis pritūpė, tuomet kaltinamieji pradėjo jį spardyti kojomis. Jis buvo užsidengęs veidą, bet matė kaltinamųjų kojas, matė, kad jį spardo ne vienas asmuo, o du. E. M. jį daužė su kojomis ir rankomis per nugarą. Jis gavo nemažiau keturiolikos smūgių. Apie tai, kad nukentėjusįjį mušė abu kaltinamieji teisme patvirtino liudytojas M. B., kuris patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus apie tai, kad jis išgirdo laiptinėje triukšmą, iš kurio suprato, kad kažkas ten mušasi. Jis priėjo prie 2-ame aukšte, koridoriuje esančių durų, pro kurias patenkama į laiptinę, ir, atidaręs jas, pamatė kaip nuteistieji E. Š. ir E. M. laiptinėje muša nuteistąjį M. F.. Tuo metu, kai jis atidarė koridoriaus duris, vedančias į laiptinę, pamatė laiptinėje ir nuteistąjį J. T., kuris ten stovėjo, tačiau to, kad jis smurtautų prieš nuteistąjį M. F., nematė. Jis matė, kad tik E. Š. ar E. M. smurtavo prieš nuteistąjį M. F.. Matė kaip jį daužė kumščiais, tačiau nematė, kad jį spardytų kojomis. Vaizdo kameros filmuojančios 2-ojo aukšto koridorių vaizdo įraše matyti (2020 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas), kad M. B., priėjęs prie durų, kelias sekundes stebi, kas vyksta laiptinėje. Taip pat šiame vaizdo įraše matyti, kad nuteistasis E. M. kažką sako koridoriuje buvusiam nuteistajam M. B., 2020 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta iš vaizdo įrašo padidintas ir iškirptas kadras (nuotrauka). Apžiūrėta nuteistojo E. M. nuotrauka, kuri palyginta su iš 2020 m. balandžio 28 d. 2-o aukšto koridoriaus padaryto vaizdo įrašo padidintu ir iškirptu kadru, kur matyti, kai nuteistasis įkišo galvą pro durų plyšį. Šie duomenys patvirtina tai, kad nėra jokio teisinio pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. F. ir liudytojo M. B. parodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis labai detaliai apibudino abu kaltinamuosius, nurodydamas, kiekvieno iš jų ūgį, kūno sudėjimą , plaukų spalvą ir kirpimą, kuo asmenys buvo apsirengę, teigė, jog asmenis, kurie jį sumušė gerai įsidėmėjo ir atpažino iš jam pateiktų fotonuotraukų, teigė, kad yra įsitikinęs, kad neapsiriko atpažindamas E. M. ir E. Š., kaip asmenis, kurie jį mušė. 2020 m. gegužės 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, jog nukentėjusysis neabejotinai atpažino kaltinamuosius. Savo parodymus M. F. patvirtino ir akistatų su kaltinamaisiais metu. Be to liudytojas D. T., liudytojas A. A. ir liudytojas J. D. parodė, kad iš karto po įvykio M. F. jiems pasakė, kad jis buvo sumuštas dviejų nuteistųjų iš 4-ojo aukšto.
Tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, patvirtina specialisto išvados duomenys apie tai, kad nukentėjusiajam nustatyta žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio antakio srityje, padaryta minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, prieš apžiūrą pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, tai yra iki 2020 m. balandžio 28 d. 16.00 val. Nustatyta žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio antakio srityje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį nukentėjusiajam kietu buku daiktu į nurodytą sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Nustatyta žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio antakio srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, patvirtino teisme apklausti liudytojai: Z. V., kuri nurosė, kad buvo matoma dešinio antakio kirstinė žaizdelė, kraujosruva, A. K., J. T., A. A., D. T., kuris parodė, kad kai jis atidarė duris rado tarpduryje nukritusį M. F., J. D. (J. D.).Visi šie liudytojai patvirtino, kad ant ant M. F. veido dešinėje pusėje buvo matomas kruvinas antakis. Šias aplinkybes patvirtino ir (duomenys neskelbtini) 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas A. A. bei specialistė Č. B. tarnybiniuose pranešimuose dėl nuteistojo M. F.. Teismo įsitikinimu, kaltinamųjų E. Š. ar E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmių skyrimas kaltinamiesiems
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. M. teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. M. – administracine tvarka nebaustas (b. l. 148), tačiau 11 kartų teistas Lietuvos Respublikoje ir du kartus užsienyje (1 t., b. l. 149--156), už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų, taip pat ir smurtinių, padarymą, pastarąją nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje, kas rodo kaltinamojo pavojingumą, nenorą taisytis bei koreguoti savo nusikalstamą elgesį. (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2020 m. gegužės 20 d. charakteristikoje nurodyta, kad E. M., būdamas (duomenys neskelbtini), su įstaigos personalu stengiasi būti mandagus, taktiškas, tačiau pokalbio metu bendrauja nepakankamai atvirai, gali būti nenuspėjamas, pasielgti impulsyviai, lengvai susinervinti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, bausmės atlikimo laikotarpiu 1 kartą skatintas, turi 15 galiojančių nuobaudų. Charakteristikos rašymo metu nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) buvo vertinamas neigiamai (1 t., b. l. 124-125).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus vieną iš griežtesnių baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nustatytų bausmių – areštą, bausmės trukmę nustatant artimą įstatymo numatytam arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis E. M. šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, atlikimo metu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, minėtu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su šiuo nuosprendžiu jam paskirta arešto bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos 16 laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies (pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, šio nuosprendžio priėmimo dieną (2021 m. balandžio 26 d.) E. M. yra neatlikęs 11 metų 8 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmės) pridedant dalį mažesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 45 parų arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskiriant E. M. galutinę subendrintą bausmę.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. Š., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. Š. – anksčiau teistas 2 kartus, iš jų vieną kartą už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką – nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 170-172), administracine tvarka baustas, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 166-169). Pastarąją nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje, kas rodo kaltinamojo pavojingumą, nenorą taisytis bei koreguoti savo nusikalstamą elgesį. (duomenys neskelbtini)pateiktoje 2020 m. gegužės 20 d. charakteristikoje nurodyta, kad E. Š., būdamas (duomenys neskelbtini), su įstaigos personalu stengiasi būti mandagus, taktiškas, yra pakankamai komunikabilus, bendrauja noriai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, bausmės atlikimo laikotarpiu neskatintas, turi 10 galiojančių nuobaudų. Charakteristikos rašymo metu nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) buvo vertinamas patenkinamai (1 t., b. l. 157).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus vieną iš griežtesnių baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nustatytų bausmių – areštą, bausmės trukmę nustatant artimą įstatymo numatytam arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis M. F. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl kaltinamųjų E. M. ir E. Š. veiksmų jis patyrė moralinę ir fizinę žalą, kurią vertina 2500 Eur suma. Moralinė ir fizinė žala yra už tai, kad jis juto ilgalaikį fizinį skausmą, garbės ir orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, patyčias (2 t., b. l. 86). Teisme nukentėjusysis M. F. nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko, jam buvo padaryta žala, fizinis skausmas, jis negalėjo susiskambinti su žmona, nes nenorėjo jai toks pasirodyti, o iki įvykio jie su ja kiekvieną dieną susiskambindavo vaizdo skambučiu. Kai jį pamatė mama, ją ištiko šokas. Jam buvo nepatogu prieš aplinkinius, patyrė patyčias iš kitų nuteistųjų.
BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Teismas nenustatė, jog toks nukentėjusiosios asmens atsisakymas nuo dalies ieškinio prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, todėl ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą priima ir procesą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukia.
Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė išgyvenimus, jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kentė fizinį skausmą, pažeminimą. Teismai, priteisdami neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau remiasi ir teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016).
Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, M. F. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš E. M. ir E. Š. nukentėjusiajam M. F. neturtinei žalai atlyginti .
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir proceso išlaidų
Byloje esančios dvi CD laikmenos su vaizdo įrašais, saugomos bylos I tome – paliktinos saugoti byloje.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gruodžio 3 d. prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo E. Š. valstybės naudai 271,44 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl jo gynėjo dalyvavimo (2 t., b. l. 131). Taip pat gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 29 d. prašymas, kuriuo minėtos išlaidos patikslintos ir prašoma priteisti iš kaltinamojo E. Š. valstybės naudai 307,44 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl jo gynėjo dalyvavimo.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo E. Š. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu 51 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir jo galimybės rasti gynėją buvo apsunkintos. Kaltinamojo E. Š. gynėja buvo paskirta advokatė Irina Karšul.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant E. M. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis neseniai baigė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, šiuo metu nedirbantis, be to, šiuo nuosprendžiu patenkinus civilinį ieškinį jis turi finansinį įsipareigojimą atlyginti žalą nukentėjusiajam. Įvertinus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. Š. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. Š. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausme, prie likusios neatliktos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 11 metų 8 mėnesių ir 2 dienų, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti E. M.galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Nukentėjusiojo M. F. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš E. M. ir E. Š. nukentėjusiojo M. F. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Byloje esančias dvi CD laikmenas su vaizdo įrašais, saugomas bylos I tome – palikti saugoti byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. Š. netenkinti.
Išaiškinti E. Š., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.