- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-703-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02662-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Šiauliai“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo R. J. 443,84 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 181,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog UAB „Mano Būstas Šiauliai“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka priimto 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimo „Dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo“ Nr. 141 pagrindu (buvęs UAB „Šiaulių būstas“) ir 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimo „Dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo“ Nr. 141 pagrindu (buvęs UAB „Pietinis būstas“), tai skelbiama viešai. 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Pietinis būstas“ ir UAB „Šiaulių būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Pietinis būstas“ buvo prijungta prie UAB „Šiaulių būstas“. UAB „Pietinis būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Šiaulių būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Šiauliai“ pavadinimu. R. J. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (pastate) (duomenys neskelbtini) kuriame atsakovui taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis ir 4.84 straipsnis). CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovė patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už (duomenys neskelbtini) namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m,. kovo 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir atliktus remonto darbus, tenkantis atsakovui yra 443,84 Eur, kurią prašo priteisti. Taip pat, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovo prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovės reikalavimas priteisti iš jo skolą už suteiktas paslaugas neatitinka faktinių aplinkybių. Būstą adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo iš savo santaupų, kurias turėjo dar turėdamas galimybę dirbti. Atkreipia dėmesį, kad jis nėra tos kategorijos asmuo, iš kurio galima reikalauti skolą pagal CK už bendrojo naudojimo objektų administravimą. Jis turi nuosavą butą, kurį tinkamai prižiūri, remontuoja, tvarko ir moka komunalines paslaugas būdamas neįgalus, o UAB „Mano Būstas Šiauliai“ visiškai neprižiūri pastato, nieko nedaro, o tik neteisėtai skaičiuoja mokesčius už nevykdomą veiklą. Pažymi, kad jis su UAB „Mano Būstas Šiauliai“ jokių sutarčių nėra pasirašęs ir ši įmonė jam neteikia jokių paslaugų. Be to, kaip matyti iš UAB „Mano Būstas Šiauliai“ pateikto teismui ieškinio, ši įmonė net neturi pateikusi teismui jokių pagrindžiančių ieškinį dokumentų. Jis, kaip asmuo, netekęs 70 procentų darbingumo bei gaunantis netekto darbingumo pensiją ir kaip asmuo prisidėjęs prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo, yra draudžiamas valstybės lėšomis, jo teisinis statusas pripažintas pagal Asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, jis gauna tikslinę socialinę išmoką – minimalią neįgalumo pensiją, kurios vos užtenka pragyvenimui ir gydymui ir kuri yra mažesnė už 2021 metų minimalų vartojimo poreikių dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo R. J. 412,89 Eur skolą, 30,95 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 443,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur mokestį už nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 181,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo skolos laikotarpiu daugiabučio namo (pastato), kuriame yra atsakovui priklausantis butas, butų (patalpų) savininkai nebuvo (nėra) įsteigę bendrijos ir nebuvo (nėra) sudarę jungtinės veiklos sutarties, o ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (buvęs UAB „Šiaulių būstas“) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymo „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. A-832 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo daugiabučiams namams (duomenys neskelbtini) pratęsimo“ pakeitimo“ pagrindu buvo paskirta daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriumi, tame tarpe ir namo, (duomenys neskelbtini) ir teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Be to, ginčo skolos laikotarpiu ieškovės administravimo faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir ieškovė veikė administracinio akto pagrindu, kuris nėra teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu, ar būtų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu panaikintas ar skirtas kitas pastato administratorius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas neginčija šio administracinio akto teisėtumo, tik teigia, jog jis neprivalo mokėti, nes jis savo butą remontuoja, prižiūri ir tvarko, su ieškove jokių sutarčių nėra sudaręs, ieškovė jam jokių paslaugų nėra suteikusi.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovas nurodė, jog ieškovė pastato neprižiūri, jokių darbų neatliko ir jokių tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovui yra priskaityti šie darbai, kaip „Balkono remonto darbai iki 2020-05“, „Stogo remonto darbai iki 2021-09“, „Priešgaisrinės laiptų aikštelės remontas”, „Vėliavos pakabinimas ir nukabinimas“, „Nuotekų stovo keitimas per stogą su dangos atstatymu“, „Elektros techninės priežiūros darbai“, o paslaugų įkainiai atsispindi pateiktose sąskaitose. Nors atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovas realiai jokių paslaugų atsakovui nesuteikė, o visus einamus remontus vykdė pats atsakovas, tačiau tokių duomenų teismui jis nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Ieškovė, įrodinėdama faktinį namo (pastato) administravimą, o būtent – remonto/keitimo/montavimo darbus minėtame name – pateikė į bylą tai pagrindžiančius dokumentus: (duomenys neskelbtini)
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei pateikus į bylą su administravimo veikla namui (pastatui) susijusius dokumentus, patvirtinančius faktinį komunalinių, bendrosios priežiūros paslaugų suteikimą, remonto/keitimo/montavimo darbų vykdymą vien atsakovo neigimo, jog ieškovė paslaugų neteikė, kad jis pats remontavo, konkrečiai neįvardijant, kurie ieškovės paskaičiavimai yra neteisingi ar prieštaraujantys teisės aktams, jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjant tų pačių paslaugų apmokėjimo kitiems jas suteikusiems asmenims, aiškiai nepakanka.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad CK 4.84 straipsnio 9 dalis numato, jog administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Įstatymas nenumato jokių asmenų, kurie galėtų būti atleisti nuo minėtų rinkliavų, įmokų ar mokesčių, jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, jog nuo minėtų mokesčių būtų atleidžiami netekę darbo, neįgalūs asmenys, nukentėję nuo okupacijos, dalyvavę kare, likvidavę Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ar pan. To nėra niekur nurodyta, todėl nuo minėtų mokesčių negali būti atleistas ir atsakovas, jis, kaip buto savininkas, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Remiantis minėtais, atsakovo į bylą pateiktais dokumentais galima spręsti tik dėl skolos mokėjimo išdėstymo, ką teismas siūlė atsakovui 2021 m. birželio 1 d. nutartimi, tačiau jis tokio prašymo nepareiškė.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6506-907/2021 ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas kartu su visais kitais butų savininkais privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, nes teisės aktai reglamentuoja atsakovo atvejį kitaip ir jis yra kitos kategorijos asmuo, kuris nėra skolingas.
Ieškovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ atsiliepimas į apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teisme gautas 2021 m. lapkričio 24 d. Po bylos išnagrinėjimo ir procesinio sprendimo rengimo stadijoje gautas ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą nenagrinėjamas, nes gautas pavėluotai – išnagrinėjus bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl skolos už suteiktas namo, (duomenys neskelbtini) administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo, kuomet atsakovas ginčija, jog tokios paslaugos nebuvo teikiamos.
Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad teisės aktai reglamentuoja atsakovo atvejį kitaip ir jis yra kitos kategorijos asmuo, kuris nėra skolingas. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo nurodytu argumentu neturi pagrindo sutikti, nes atsakovas tokio argumento visiškai nepagrindė.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 4.84 straipsnio 9 dalis numato, jog administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Įstatymas nenumato jokių asmenų, kurie galėtų būti atleisti nuo minėtų rinkliavų, įmokų ar mokesčių, jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, jog nuo minėtų mokesčių būtų atleidžiami netekę darbo, neįgalūs asmenys, nukentėję nuo okupacijos, dalyvavę kare, likvidavę Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ar pan. To nėra niekur nurodyta, todėl nuo minėtų mokesčių negali būti atleistas ir atsakovas, jis, kaip buto savininkas, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.)
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas nurodė, kad ieškovė ginčo pastato neprižiūri, jokių darbų neatliko, tačiau tokius savo argumentus pagrindžiančių įrodymų jis visiškai nepateikė ir rėmėsi iš esmės vien savo paaiškinimais. Tuo tarpu, aplinkybes, kad ieškovė ginčo pastatą administravo ir atliko paslaugas, ieškovė pagrindė pateiktais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui R. J., o ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ teikia namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovui yra priskaityti darbai (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė ir kitus rašytinius įrodymus: statinio apžiūros aktus, administratoriaus sprendimus, specialisto išvadą, iš kurių matyti, kad namo balkonų plokštės išlinkusios, apsauginis betono sluoksnis nutrupėjęs, balkonų plokštės praradusios techninį stabilumą, namo stogo danga nusidėvėjusi, įtrūkusi, ventiliacijos kanalų plytos aptrupėjusios, lietaus surinkimo loveliai užnešti žemėmis ir medžių lapais, įėjimo laiptų aikštelių betonas suskilęs, ištrupėjęs, priešgaisrinio išėjimo laiptų metalinės detalės pažeistos korozijos ir t. t., todėl būtini remonto/keitimo/montavimo darbai.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus argumentus pagrįstai sprendė, kad būtent ieškovė, o ne kuris kitas asmuo atliko administravimo ir techninės priežiūros bei remonto darbus. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.