- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- 1-468-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06662-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- Ž. Š.
- Kategorijos
- 1.2.25.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-468-1150/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06662-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8.
2023 m. rugsėjo 13 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. Š. kaltinamas tuo, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis, 2023 m. vasario 21 d. apie 09.20 val., Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X5 xDrive35d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija).
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
3. Liudytojas D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo tėtis. Per savo 20 gimtadienį iš tėčio gavo dovanų automobilį „BMW X5 xDrive35d“. Įregistruoti savo vardu automobilio nespėjo, kadangi neilgai pasivažinėjus automobilis sugedo. Liudytojas susirado servisą su patikimais meistrais, bet ten reikėjo palaukti keletą mėnesių. Vieną dieną gavo skambutį iš serviso, kad gali priimti anksčiau, tačiau pats neturėjo galimybės nuvežti automobilio remontui, kadangi buvo darbe. Iš artimųjų niekas negalėjo padėti, todėl paskambino tėčiui ir paprašė jo, kad parvarytų automobilį, nes ten visai šalia. Nežinojo, kad tėtis buvo tada išgėręs, nes jis niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu. Be to, darbe buvo triukšminga, iš balso nesigirdėjo, kad būtų išgėręs. Automobiliu tėtis važiavo tik tą dieną, įprastai naudojasi juo tik liudytojas.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.
5. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
5.1. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 21 d. patruliuojant Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. Š.. Alkotesteriu patikrinus pastarojo blaivumą, pirmu tikrinimu nustatytas 2,28 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 2,50 promilių girtumas. Vairuotojas su padarytu pažeidimu sutiko (b. l. 5).
5.2. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas darytas įvykio metu. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad įraše užfiksuotas policijos pareigūnų bei kaltinamojo bendravimas ir blaivumo patikrinimas alkotesteriu (b. l. 31–33).
5.3. Iš neblaivumo nustatymo akto bei iš alkoholio kiekio matuoklio rezultatų teismas nustatė, kad kaltinamajam įvykio metu nustatytas šis neblaivumo požymis – nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad kaltinamasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkus ir atsimerkus), negali. Kaltinamajam pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,28 promilių girtumas, antru – 2,50 promilės (b. l. 11–13, 14).
5.4. Iš VšĮ „Emprekis“ ir VĮ „Regitra“ duomenų teismas nustatė, kad kaltinamajam priklausančio automobilio „BMW X5 xDrive35d“, pagaminto 2009 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 11 700 Eur (b. l. 30).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad Ž. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,28 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, patvirtina ir byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, iš kurių teismas nustatė, jog įvykio metu kaltinamajam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas; neblaivumo nustatymo akto duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; policijos pareigūno tarnybinio pranešimo bei apžiūros protokolo duomenys.
8. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti transporto priemonę nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.
9. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
10. Pripažinus kaltinamąjį Ž. Š. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
12. Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį Ž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. Š. laidavimą.
13. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).
14. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų.
15. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
16. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).
17. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų Ž. Š. baudžiamojoje byloje:
17.1. Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.
17.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:
17.2.1. Laiduotojas A. Š. yra kaltinamojo brolis. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais.
17.2.2. Laiduotojas A. Š. dirba, neteistas, administracine tvarka nebaustas.
17.2.3. Teisiamojo posėdžio metu A. Š. nurodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju, kaltinamasis padeda ne tik jam, bet ir jų senyvo amžiaus tėvams. Anot laiduotojo, kaltinamasis klausia laiduotojo nuomonės, pasitaria įvairiais gyvenimo klausimais, dėl šių priežasčių mano, kad jis kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl A. Š. paaiškinimų.
17.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, kad A. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, laiduotoją ir kaltinamąjį siejantis ryšis, bendravimas neabejotinai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas kritiškai vertino kaltinamojo padarytą veiką, išreiškė nusivylimą kaltinamuoju, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokurorės užduotus klausimus.
17.3. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 95–97).
17.4. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygota jam gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta.
17.5. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu materialinės žalos nepadarė, civilinis ieškinys byloje nepateiktas, proceso išlaidų dėl transporto priemonės nutempimo, nėra, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali.
17.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis neteistas (b. l. 95–97). Penkerių metų laikotarpyje kaltinamasis administracine tvarka baustas 5 kartus, nuobaudos sumokėtos (b. l. 98–102). Duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta spontaniškai ir neapgalvojus galimų pasekmių. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų), į nusikaltimų darymą nėra linkęs.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, A. Š. asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. Š. laidavimą.
19. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertino savo veiksmus ir suprato veikos pavojingumą, be to, charakterizuojamas teigiamai, laiduotojo gaunamos pajamos nedidelės, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Šiuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs.
20. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – 2 metai. Prokurorė prašo skirti 1 metų laidavimo terminą. Teismas sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant prokurorės siūlomą terminą – 1 metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
21. Visgi, net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorei siūlant kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, teismas dėl to pasisako atskirai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
22. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
23. Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 metus; 2) konfiskuoti transporto priemonę „BMW X5 xDrive35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
24. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo 1 iki 5 metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
25. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino, jis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,28 promilės neblaivumas.
26. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į prieš tai esančias aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis savo kaltės neginčijo nuo pradžių, teisiamas pirmą kartą, kaltinamajam specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skiriamas 2 metų terminui, t. y. mažesniam laikui nei numatytas sankcijoje vidurkis. Pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 22 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).
27. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad toks terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybei.
28. Prokurorė kaltinamajam taip pat siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę „BMW X5 xDrive35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
29. Kaltinamasis prašo konfiskuoti transporto priemonės vertę (nustatytą pagal nepriklausomo vertintojo išvadą) atitinkančią pinigų sumą – 4 900 Eur. Kaltinamasis savo prašymą grindžia tuo, jog automobilis buvo padovanotas sūnui gimtadienio proga. Kaltinamasis automobiliu nesinaudoja, tik šįkart paprašytas sūnaus sėdo už automobilio vairo, kad nuvežti transporto priemonę į autoservisą. Pažymi ir tai, jog transporto priemonė nėra techniškai tvarkinga, tad konfiskuoti būtų netikslinga, kadangi valstybė patirs išlaidų jį realizuojant.
30. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
31. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Transporto priemonė yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).
32. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, kad atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, ir tik nesant tokios galimybės arba, kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).
33. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019, 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020).
34. Bylos duomenimis nustatyta, jog automobilis „BMW X5 xDrive35d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis registruotas kaltinamojo vardu. Visgi, kaltinamasis teigia, jog transporto priemonė nors registruota jo vardu, tačiau de facto priklauso sūnui.
35. Vertinant kam priklauso automobilis, teismas pastebi, jog VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės savininkas / valdytojas nuo 2021 m. sausio 22 d. – kaltinamasis. Kaltinamasis 2 metus nuosavybės teise valdė šį automobilį, kitų savininkų / valdytojų iki nuosprendžio priėmimo dienos neregistruota. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole taip pat nurodė, jog nuo 2021 m. vairuoja jam asmenine nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, tuo tarpu įvykio dieną, t. y. 2023 m. vasario 21 d. 09.00 val., turėjo savo automobilį „BMW X5 xDrive35d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pristatyti į autoservisą. Taigi, įvertinant šiuos duomenis, darytina išvada, jog kaltinamojo pateikta pozicija, kad automobilį atidavė sūnui yra tik gynybinė pozicija, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. Svarbu yra ir tai, jog kaltinamojo vardu kitų transporto priemonių neregistruota. Byloje kitų duomenų, be liudytojo ir kaltinamojo parodymų, kad transporto priemonė priklauso liudytojui, nėra. Nesant patvirtinančių įrodymų, teismas neturi teisinio pagrindo leidžiančio nustatyti, jog automobilis priklauso kitam asmeniui. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo kaltinamasis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
36. Pasisakant dėl kitų BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų, teismas su gynėjo pateikta pozicija, jog valstybei yra naudingiau išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą nei konfiskuojant patį automobilį, nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika padaryta pažeidžiant vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, kai kaltinamajam nustatytas net 2,28 promilių girtumas. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai, o valstybės ekonominiai interesai tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui įtakos neturi.
37. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, byloje nenustatyta, kad iš kaltinamojo konfiskuojant automobilį, nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių jo poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes. Tuo tarpu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis yra atleistas, taigi jokių realių pasekmių, kokias sukelia nuteisimas ir bausmės paskyrimas, jis nepatirs. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskyrus 2 metų uždraudimą naudotis specialia teise, neskiriant kitų baudžiamojo poveikio priemonių, leistų įsivyrauti nebaudžiamumo nuostatoms, o asmuo nebūtų sulaikomas nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.
38. Taigi, įvertinus tai, kad: 1) byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad transporto priemonė buvo padovanota sūnui; 2) transporto priemonė priklauso kaltinamajam; 3) kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų; 4) nesant kitų BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų leidžiančių išieškoti automobilio piniginę vertę – teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
39. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49–50), specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (b. l. 53–56), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos.
40. Kaltinamajam Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2023 m. vasario 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti Ž. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2023 m. vasario 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – Ž. Š. priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW X5 xDrive35d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Ž. Š. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Ž. Š. paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2023 m. vasario 22 d. nutarimu Ž. Š. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. Š. ir laiduotojui A. Š., kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.