Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-1053/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-09-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-11-20Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2023-11-21Vilniaus apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2023-12-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-21
Bylos Nr.
1A-573-1053/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06662-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Advokatai
Sergejus Milovas
Kategorijos
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-1053/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06662-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai,nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens Ž. Š. gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ž. Š. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskirtas A. Š., nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas; Ž. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 22 d.; konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė – Ž. Š. priklausanti transporto priemonė – automobilis „BMW X5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Ž. Š. neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis, 2023 m. vasario 21 d. apie 09.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija). Šiais veiksmais Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Ž. Š. ir jo gynėjas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir skirti Ž. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti transporto priemonės „BMW X5 xDrive35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 900 Eur.

2.1. Apeliantų vertinimu, nuosprendis dalyje dėl turto konfiskavimo nėra pagrįstas ir teisingas, todėl keistinas. Ž. Š. nekvestionavo galimybės taikyti jo atžvilgiu turto konfiskavimą, tačiau atsižvelgdamas į egzistuojančias faktines aplinkybes, prašė konfiskuoti ne įvykio metu vairuotą transporto priemonę, bet jos individualizuotą vertę.

Šalies argumentai

2.2. Skunde teigiama, kad įrodymais (kaltinamojo, liudytojo, laiduotojo parodymai, rašytiniai įrodymai) buvo nustatyta, kad automobilį „BMW X5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Š. 2023 m. sausio 9 d. padovanojo savo sūnui D. Š., kuriam tą dieną sukako (duomenys neskelbtini) metų. Nuo tos dienos automobiliu naudojosi tik D. Š.. Netrukus iki nusikaltimo automobilis sugedo, jam reikėjo variklio bei pavarų dėžės remonto. Todėl individualizuoto vertinimo metu automobilio rinkos vertė buvo nustatyta daugiau nei du kartus mažesnė (4 900 Eur) už vidutinę (11 700 Eur). Įvykio dieną D. Š. paskambino meistras ir pranešė, kad automobilį gali priimti anksčiau nei planuota, jei jis tuoj pat bus pristatytas į servisą. D. Š. tuo metu buvo darbo vietoje ir negalėjo to padaryti, todėl paskambino tėvui ir paprašė nueiti iki jo namų ir nuvaryti automobilį iki serviso, ką pastarasis ir padarė. Įvažiuodamas į serviso teritoriją Ž. Š. buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

2.3. Skunde pažymima, kad šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vadovautis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir taikyti automobilio vertės išieškojimą, tačiau teismas sprendė konfiskuoti automobilį. Tokį savo sprendimą teismas grindė šiais motyvais: siekiu įgyvendinti prevencinį poveikį, t. y. užtikrinti, kad atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota; automobilis „BMW X5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis registruotas Ž. Š. vardu; jo pozicija yra gynybinė, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog nuo 2021 m. vairuoja jam asmenine nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, tuo tarpu įvykio dieną turėjo savo automobilį „BMWX5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatyti į autoservisą; panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Su aptartais argumentais apeliantai sutikti neturi pagrindo.

2.4. Skunde teigiama, kad automobilis tik formaliai (de jure) priklauso Ž. Š.. Nuo 2023 m. sausio 9 d. jį valdė ir naudojosi kaltinamojo sūnus, kuris automobilį suremontavęs planuoja ir toliau juo naudotis, nes vertina jį kaip tėvo dovaną. Be sūnaus leidimo kaltinamasis neturėjo galimybės juo naudotis. Be to, nuosprendžiu dvejiems metams yra atimta Ž. Š. teisė vairuoti transporto priemones, jis perduotas laiduotojo - kartu gyvenančio vyresniojo brolio priežiūrai bei atsakomybei. Tai leidžia tvirtinti, kad yra pakankamai tiek teisinių, tiek faktinių „saugiklių“ eliminuosiančių kaltinamajam galimybę vairuoti tiek aptariamą, tiek bet kokį kitą automobilį.

2.5. Apeliantų teigimu, vien aplinkybė, kad automobilis iki šiol yra registruotas kaltinamojo vardu, nepaneigia realiai egzistuojančios padėties, kurioje faktinis automobilio savininkas (valdytojas ir naudotojas) yra D. Š.. Jis yra kaltinamojo sūnus, todėl automobilio dovanojimas nebuvo įformintas teisiškai. Situacija, kuomet tėvai, dovanodami vaikams nuosavus automobilius, jų neperformina VĮ „Regitra“ yra gyvenimiška ir pakankamai paplitusi. Tokie atvejai dar labiau padažnėjo šalyje įvedus registracijos (taršos) mokestį, kuris aptariamam automobiliui, kurio išmetamas CO2 yra 216 g/km, todėl taršos mokestis siekia - 364,23 Eur.

2.6. Skunde teigiama, kad negali turėti lemiamos reikšmės kaltinamojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis nėra teisininkas, todėl duodamas parodymus policijos tyrėjui tiesiog patvirtino, kad įvykio metu vairuotas automobilis formaliai (pagal dokumentus) priklauso jam. Jei kaltinamais žinotų, jog byloje bus sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo ir šiam klausimui bus svarbi automobilio faktinio dovanojimo sūnui aplinkybė, kaltinamasis neabejotinai apie tai būtų nurodęs.

2.7. Skunde pažymima, kad kaltinamasis neginčija jo atžvilgiu taikyto turto konfiskavimo ir yra pasiruošęs sumokėti visą automobilio vertę, kurią nustatė nepriklausomas turto vertintojas, todėl spręsti, kad konfiskavus ne automobilį, o jo vertę, kaltininkas ar kiti asmenys turės turtinės naudos, nėra jokio pagrindo.

2.8. Apeliantų teigimu, pagal BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas nekonfiskuoja kaltininko turto, o išieško iš jo tokio turto vertę pinigais, kai dėl tam tikrų priežasčių patį turtą konfiskuoti netikslinga. Tokiomis aplinkybėmis laikytina automobilio techninė būklė. Nepaneigtais bylos įrodymais nustatyta, kad automobilis yra techniškai netvarkingas ir reikalauja rimto remonto. Remontuotini pagrindiniai agregatai – variklis ir pavarų dėžė, kas preliminariais skaičiavimais kainuos mažiausiai 4100 Eur. Konfiskuotą automobilį valstybei teks realizuoti skelbiant varžytynes, kurių galutiniai rezultatai ir automobilio pardavimo kaina bus mažesnė už dabartinę jos rinkos vertę, kurią kaltinamasis pasiruošęs ir sutinka sumokėti. Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 718 straipsnis nustato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro tik 80 procentų turto vertintojo nustatytos jo rinkos kainos. Nereikia pamiršti ir apie organizuojančio varžytines antstolio atlygį, kuris bus išskaičiuotas iš tos pačios turto pardavimo kainos. Tokiu būdu yra visos prielaidos konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju tiek teisingumo, tiek valstybės ekonominiai interesai bus labiau patenkinti nekonfiskuojant aptariamą automobilį, bet išieškant iš kaltinamojo jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

2.9. Skunde pažymima, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad teismų priimami baigiamieji procesiniai aktai, tame tarpe ir nuosprendžiai turi būti ne tik teisėti, tai yra atitikti formalius materialios bei procesinės teisės normų reikalavimus, bet ir teisingi, skundžiamas nuosprendis tokiu nelaikytinas. Jei teismas būtų nusprendęs kaltinamojo atžvilgiu taikyti konfiskavimą pinigais, jis jokių teisės aktai nepažeistų. Toks nuosprendis atitiktų ir pagrįstumo reikalavimą, bet kartu taptų socialiai teisingu - leistų automobilį išsaugoti kaltininko sūnui, kuriam jis yra brangus šeimos santykių bei vertybių kontekste.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorė Žana Sokolovska prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį.

3.1. Atsiliepime teigiama, kad nepagrįstu laikytinas apeliantų prašymas pakeisti automobilio konfiskavimą į šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą – esą automobilis tik formaliai priklauso Ž. Š., kadangi nuo 2023 m. sausio 9 d. automobilį valdė ir naudojosi kaltinamojo sūnus, kuris automobilį suremontavęs planuoja ir toliau juo naudotis, nes vertiną jį kaip tėvo dovaną.

3.2. Atsiliepime pažymima, kad atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pagal bylos aplinkybes kaltinamajam taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamą veiką Ž. Š. padarė vairuodamas automobilį „BMW X5 xDrive35M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jo vardu ir yra jo asmeninė nuosavybė. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė teisingą išvadą, jog kaltinamojo pateikta pozicija, kad automobilį atidavė sūnui, yra tik gynybinė pozicija, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. Vertindamas, kam priklauso automobilis, teismas teisingai pastebėjo, jog VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės savininkas / valdytojas nuo 2021 m. sausio 22 d. yra kaltinamasis Ž. Š.. Kaltinamasis 2 metus nuosavybės teise valdė šį automobilį, kitų savininkų / valdytojų iki nuosprendžio priėmimo dienos neregistruota. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole nurodė, jog nuo 2021 m. vairuoja jam asmenine nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, tuo tarpu įvykio dieną, t. y. 2023 m. vasario 21 d. 9.00 val., turėjo savo automobilį „BMW X5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatyti į autoservisą. Sutiktina ir su teismo pastebėjimu, jog kaltinamojo vardu kitų transporto priemonių neregistruota. Byloje kitų duomenų, be liudytojo ir kaltinamojo parodymų, kad transporto priemonė priklauso liudytojui, nėra, todėl, nesant patvirtinančių įrodymų, teismas neturėjo teisinio pagrindo, leidžiančio nustatyti, jog automobilis priklauso kitam asmeniui bei įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, jog automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo kaitinamasis, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti konfiskuotino turto požymius.

3.3. Atsiliepime nesutinkama ir su apeliantų pozicija, kad valstybei yra naudingiau išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą nei konfiskuojant patį automobilį. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika padaryta padarant vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, kai kaltinamajam nustatytas net 2,28 promilių girtumas, bei nurodė, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai, o valstybės ekonominiai interesai tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui įtakos neturi.

3.4. Prokurorės nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai skyrė kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Sutiktina su teismo pozicija, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis jokių realių pasekmių, kokias sukelia nuteisimas ir bausmės paskyrimas, nepatirs, o atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskyrus 2 metų uždraudimą naudotis specialia teise, neskiriant kitų baudžiamojo poveikio priemonių, leistų įsivyrauti nebaudžiamumo nuostatoms, o asmuo nebūtų sulaikomas nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

3.5. Atsiliepime teigiama, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. Š. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, ir paskirta laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose, todėl pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį nėra.

4. 2023 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Ž. Š. prašymas atlikti dalinį įrodymų tyrimą – ištirti prie prašymo pateiktą dovanojimo sutartį. Tuo pagrindu teisėjų kolegija nutarė baudžiamąją bylą pagal apeliantų pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Ž. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Teismo posėdžio metu buvo iš dalies atnaujintas įrodymų tyrimas ir ištirta Ž. Š. pateikta ir Vilniaus apygardos teisme 2023 m. spalio 23 d. gauta automobilio dovanojimo sutartis, sutarties data – 2023 m. rugsėjo 29 d., kuria Ž. Š. dovanoja, o D. Š. priima dovaną – automobilį „BMW X5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip dovaną D. Š. (duomenys neskelbtini) gimtadienio proga, ir kuris faktiškai buvo perduotas 2023 m. sausio 9 d., sutartis abiejų šalių pasirašyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Ž. Š. ir jo gynėjas faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą per se (pačią savaime). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ž. Š. nekvestionavo galimybės jo atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su šios baudžiamojo poveikio priemonės realizavimo būdu – nesutinkama su teismo sprendimu konfiskuoti automobilį natūra ir prašoma iš Ž. Š. išieškoti šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą per se, o pasisako tik dėl apeliaciniu skundu ginčijamo šios baudžiamojo poveikio priemonės realizavimo būdo.

7. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

8. Teisiamojo posėdžio metu Ž. Š. nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, automobilis „BMW X5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai priklausė jo sūnui D. Š., kadangi 2023 m. sausio 9 d. Ž. Š. jį padovanojo sūnui ir nuo tos dienos automobiliu faktiškai naudojosi D. Š., o nusikalstamos veikos metu Ž. Š. sūnaus prašymu pristatė automobilį į servisą, kadangi serviso darbuotojai informavo, jog atsirado galimybė automobilį remontui priimti greičiau. Šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir D. Š.. Pirmosios instancijos teismas šiuos Ž. Š. ir D. Š. parodymus įvertino kaip duodamus siekiant sušvelninti Ž. Š. teisinę padėtį ir jais nuosprendyje nesivadovavo.

9. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria. Nekartodama skundžiamame nuosprendyje išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad įtariamojo Ž. Š. apklausos protokole nurodoma, kad nuo 2021 m. Ž. Š. vairuoja asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. vasario 9 d. 9.00 val. Ž. Š. turėjo savo automobilį (pažymėta teismo) pristatyti į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini) remontui; Ž. Š. nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio ir supančią aplinką suvokė, todėl sėdo vienas vairuoti savo automobilio (pažymėta teismo) „BMW X5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45-47). Taigi matyti, kad apklausos protokole kelis kartus paminima, jog aptariamas automobilis yra ne tik registruotas Ž. Š. vardu, bet ir faktiškai priklauso Ž. Š., jis jį vairuoja. Ž. Š. apklausos protokolą pasirašė, o iš protokolo specialaus priedo (t. 1, b. l. 48) matyti, kad Ž. Š. ranka rašytu įrašu patvirtino, jog protokolą perskaitė, iš jo žodžių surašyta teisingai, papildymų ir pastabų neturi, priedas taip pats pasirašytas Ž. Š.. Apklausos protokole formuluojamais teiginiais („savo automobilį“) suponuojama, jog automobilis tiek teisiškai, tiek ir faktiškai priklauso Ž. Š., todėl yra pagrindas manyti, kad susipažindamas su protokolo turiniu Ž. Š. būtų paminėjęs, jog automobilį jis padovanojo sūnui.

10. Atkreiptinas dėmesys, jog ir laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole Ž. Š. pasirašė ties tekstu, jog su proceso veiksmo protokolu susipažino, surašyta teisingai, pastabų neturi, nors šiame protokole nurodoma, kad aptariamas automobilis yra Ž. Š. turtas (t. 1, b. l. 66-67). Iš Pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matyti, jog prokuroro pareiškime teisėjui bus siūloma (be kitų) ir konfiskuoti aptariamą automobilį, o Ž. Š. pareiškė, jog sutinka su siūloma bausme ir poveikio priemonėmis (t. 1, b. l. 96-98), atitinkamos aplinkybės pažymimos paskelbimo apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu protokole (t. 1, b. l. 100). Taigi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu Ž. Š. buvo žinoma apie tai, kad prokurorė siūlys teismui taikyti aptariamo automobilio konfiskavimą, tačiau jokių pastabų ar paaiškinimų, jog šis automobilis faktiškai priklauso jo sūnui, Ž. Š. nepateikė.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ž. Š. sulaikymo metu, jis taip pat nepaminėjo aplinkybės, jog minėtas automobilis faktiškai priklauso jo sūnui, nors iš policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo matyti, kad buvo kalbama apie automobilio likimą. Be to, pažymėtina, kad Ž. Š. policijos pareigūnams nurodė, jog autoservisas, šalia kurio jis buvo sulaikytas, priklauso pačiam Ž. Š. (vaizdo įraše nuo 01:33 min.), taip pat Ž. Š. pareigūnų klausia, ar automobilį gali perduoti savo kolegai (įraše nuo 21:04 min.), perduoda daiktus, paimtus iš automobilio, nenustatytam asmeniui ir nurodo juos nunešti į „ofisą“ (įraše nuo 28:01 min.). Iš byloje pateiktos UAB „J“ defektacijos (t. 1, b. l. 129) matyti, kad įmonė registruota (duomenys neskelbtini), o Ž. Š. buvo sulaikytas šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Iš viešai prieinamų duomenų (maps.lt) matyti, kad (duomenys neskelbtini) esantys pastatai pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini), yra šalia, besiribojantys. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 28 d. teismo baudžiamojo įsakymo (t. 1, b. l. 87-95) matyti, kad Ž. Š. atitinkamu laikotarpiu dirbo UAB „J“ komercijos direktoriumi, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog Ž. Š. yra susijęs su byloje minimu autoservisu. Iš VĮ „Regitra“ duomenų (t. 1, b. l. 29) matyti, kad Ž. Š. vardu yra registruota tik viena transporto priemonė – aptariamas automobilis. Aptartos aplinkybės kelia abejonių Ž. Š. ir D. Š. parodymų, esą į servisą jis tik atvežė sūnaus automobilį remontui, patikimumu ir leidžia pagrįstai manyti, kad Ž. Š. į autoservisą atvyko įmonės valdymo klausimais.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ž. Š. ir jo sūnus D. Š. neabejotinai yra suinteresuoti duoti parodymus, kuriais yra švelninama Ž. Š. teisinė padėtis, jų parodymų nepatvirtina byloje surinkti duomenys, priešingai – byloje yra duomenų, kurie leidžia pagrįstai abejoti šių asmenų parodymais, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje daromai išvadai, jog šių asmenų parodymai yra jų pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti turto konfiskavimo. Byloje surinktais objektyviais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „BMW X5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė Ž. Š., todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo šį automobilį natūra.

13. Ž. Š. apeliacinės instancijos teismui pateikė aptariamo automobilio dovanojimo sutartį (išsamiai aptarta šios nutarties 5 punkte), kuri buvo sudaryta 2023 m. rugsėjo 29 d., t. y. jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Ši sutartis sudaryta tarp suinteresuotų bylos baigtimi asmenų iš esmės dėl tų pačių, jau aptartų aplinkybių, kurių nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs duomenys. Be to, pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad kitam fiziniam <...> asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Iš šios teisės normos seka, kad net ir pripažinus, jog aptariamas automobilis nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. priklauso D. Š., būtų BK 72 straipsnyje numatytas pagrindas jį konfiskuoti.

14. Apeliantai skunde pažymi, kad automobilis yra techniškai netvarkingas ir reikalauja rimto remonto. Remontuotini pagrindiniai agregatai – variklis ir pavarų dėžė, kas preliminariais skaičiavimais kainuos mažiausiai 4 100 Eur. Konfiskuotą automobilį valstybei teks realizuoti skelbiant varžytynes, kurių galutiniai rezultatai ir automobilio pardavimo kaina bus mažesnė už dabartinę jos rinkos vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

15. Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Valstybės ekonominiai interesai tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui įtakos neturi.

16. Vertinant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę proporcingumo principo kontekste pažymėtina, jog apeliantai nurodo, jog automobilis yra techniškai netvarkingas, jo remonto išlaidos preliminariai sudaro mažiausiai 4 100 Eur, taigi ir jo rinkos vertė yra atitinkamai mažesnė. Ž. Š. yra darbingo amžiaus, padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, jam nustatytas net 2,28 promilių girtumas. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad automobilio konfiskavimas yra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, kad ji sudaro Ž. Š. pernelyg didelę naštą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš Ž. Š. konfiskavo automobilį „BMW X5 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ši baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį nėra pagrindo. Ž. Š. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens Ž. Š. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė