Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-03-25 · Administracinė byla Nr. eI-1153-609/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
eI-1153-609/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01943-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Atsakovas
P. G.
Pareiškėjas
VŠĮ "Gargždų švara"
Kategorijos
  • 12.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1153-609/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01943-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui P. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo P. G. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 69,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 jai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad atsakovui vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas už sodo paskirties nekilnojamojo turto objektą – sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, minėtu adresu pastatai neregistruoti, tačiau 2020 m. birželio 11 d. VšĮ „Gargždų švara“ darbuotojai atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad nurodytu adresu stovi vieno aukšto mūrinis pastatas su stogu ir langais, sklypo teritorija neprižiūrima, neaptverta. Šiam objektui buvo pritaikytas už sodų paskirties objektą nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – turto vienetas.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. gruodžio 28 d. įsigaliojusiais Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų 2 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kuriuos atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – Įgaliotas asmuo). Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba Įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Vietinės rinkliavos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas (Nuostatų 14, 15 punktai; atitinkamai Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. gruodžio 28 d., 13, 14 punktai). Pagal Nuostatų 16, 17 punktus, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar Įgalioti asmenys, kintamąją - nekilnojamojo turto objektų savininkai arba Įgalioti asmenys, kurie naudojasi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Atliekų turėtojų registras gali būti papildytas duomenimis apie naudojamus nekilnojamojo turto registre neįregistruotus nekilnojamojo turto objektus, ne pagal paskirtį naudojamus nekilnojamojo turto objektus ir naudojamus nekilnojamojo turto objektus, kurių paveldėjimo dokumentai nesutvarkyti, vadovaujantis gauta informacija iš Savivaldybės administracijos, seniūnijų seniūnų, sodininkų ir garažų bendrijų pirmininkų, fizinių ir juridinių asmenų bei kitų šaltinių (Nuostatų 32 punktas; atitinkamai Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. gruodžio 28 d., 33 punktas). Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali priimti sprendimą dėl atliekų turėtojų duomenų tikslinimo jam atlikus patikrą vietoje arba vadovaujantis gauta informacija iš Savivaldybės administracijos, seniūnijų, sodininkų ir garažų bendrijų pirmininkų, fizinių ir juridinių asmenų bei kitų šaltinių nustačius duomenis, kurie skiriasi pagal faktinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį, jame vykdomos veikos pobūdį bei nustačius turto naudojimo intensyvumo faktą (Nuostatų 37.1 papunktis, atitinkamai Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. liepos 4 d., 36.1 papunktis).

Nagrinėjamu atveju aktuali LVAT praktika, kurioje išaiškinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Tai yra vietinės rinkliavos objekto nėra, kiek tai susiję su komunalinių atliekų surinkimu ir, atitinkamai, šių surinktų atliekų tvarkymu.

Pareiškėja atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Nuostatų 33 punkto (atitinkamai Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. liepos 4 d., 32 punktas) teisinis reguliavimas patvirtina, kad teisiniu pagrindu atitinkamus objektus ir jų savininkus, ar teisėtus valdytojus įrašyti į Atliekų turėtojų registrą yra valstybės institucijų ir kitų subjektų administruojami registrų duomenys bei iš kitų šaltinių gauti duomenys apie naudojamus nekilnojamojo turto registre neįregistruotus nekilnojamojo turto objektus.

Minėta, jog pagal Nuostatus, Atliekų turėtojų registras gali būti papildytas duomenimis apie naudojamus nekilnojamojo turto registre neįregistruotus nekilnojamojo turto objektus. Taigi pareiga savalaikiai įrašyti į Atliekų turėtojų registrą rinkliavos mokėtojus bei nuolat atnaujinti registro duomenis, tenka pareiškėjai.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo matyti, jog nuo 2014 metų atsakovas yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, savininkas. Nekilnojamojo turto registre įrašų apie atsakovui priklausančiame žemės sklype esančius registruotus statinius nėra.

2020 m. birželio 11 d. patikros vietoje akte Nr. V-2020-30 nurodyta, kad patvirtina, kad pareiškėjos darbuotojams nuvykus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad žemės sklypo teritorijoje stovi vieno aukšto statinys, žemės sklypo teritorija neaptverta, neprižiūrima, rastas paliktas vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas.

Nors pareiškėja teigia, kad atsakovo prievolę mokėti vietinę rinkliavą patvirtina sodininkų bendrijos „Dituva“ pirmininko pateikta informacija, šios informacijos tikrumą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kadangi patikra vietoje atlikta tik 2020 metais, vertinant, jog 2020 m. birželio 11 d. patikros vietoje akte Nr. V-2020-30 nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog ginčo laikotarpiu žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje esantis statinys buvo naudojamas, faktas, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo „atliekų turėtoju“ laikytinas neįrodytu, todėl prašymo reikalavimas dėl 69,00 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. priteisimo iš atsakovo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė