Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorei Ritai Raulynaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 16 str. 2 dalį, BK 271 str., 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir 200 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 47 str. 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 6 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

2. Šilutės rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 dalį, BK 271 str. 2 d. Vadovaujantis LR BK 43 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir pritaikius Įstatymą dėl Amnestijos, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams 25 dienoms ir 200 Lt vertės turto konfiskavimas. 2003-04-30 paleistas lygtinai neatlikus 2 mėnesių 17 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

3. Šilutės rajono teismo 2004 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., BK 214 str. laivės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

4. Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 3 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono teismo 2004 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams;

5. Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., BK 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Šilutės teismo apylinkės 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

6. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams;

7. Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d., ir paskirta bausmė - 50 MGL dydžio bauda;

8. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 gegužės 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;

9. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. BK 187 str. 3 d., laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta bausmė su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams;

10. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, BK 165 str. 1 d., laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-13 nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams;

11. Kėdainių rajono teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., BK 180 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 4 metams 4 mėnesiams;

12. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str., 135 str. 2 d. 8 p. , vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams. 2023-10-20 paleistas iš Lietuvos Kalėjimų Tarnybos Pravieniškių I-ojo kalėjimo atlikus bausmę, teistumas neišnykęs;

13. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. E. B. 2024 m. vasario 19 d. apie 18.28 val. (duomenys neskelbtini), UAB „Eiginta“ priklausančiame prekybos centre „Šilas“, nuo prekių lentynų paėmė 1 vnt. pieštukinį dezodorantą „Old spice“, 4.99 eurų vertės, 1 vnt. brendį ‚Alita espana“, 0,7 l talpos, 16.49 eurų vertės, 1 vnt. karštai rūkytą skilandinę dešrą „Samsono“, 500 gr., 7.29 eurų vertės, 1 vnt. karštai rūkytą filė „Panevėžio filė“ 0,450 gr., 5.82 eurų vertės, minėtas prekes susikišo už viršutinių drabužių ir matant parduotuvės darbuotojams išėjo iš parduotuvės pro kasas, už šias prekes nesumokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Eiginta“ priklausantį 34,59 eurų vertės turtą, tuo padarė UAB „Eiginta“ 34,59 eurų dydžio turtinę žalą.

2. Be to, jis 2024 m. vasario 19 d. apie 21.54 val. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Eiginta“ priklausančiame prekybos centre „Šilas“, nuo prekių lentynų paėmė 1 vnt. trauktinę „Stumbro“, 0,7 l talpos, 16.49 eurų vertės, 1 vnt. vyną „Banrock station colombard chardonay“, 0,75 l talpos, 7.99 eurų vertės, abu butelius užsikišo už striukės ir matant parduotuvės darbuotojams išėjo iš parduotuvės pro kasas, už šias prekes nesumokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Eiginta“ priklausantį 34,59 eurų vertės turtą, tuo padarė UAB „Eiginta“ 34,59 eurų dydžio turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

11. 2024-02-20 įvykio vietos apžiūros protokolu atlikta įvykio vietos - parduotuvės "Šilas", esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad parduotuvė stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Sudaryta fotolentelė ( 1 t., b. l. 87-101).

13. 2024-03-21 apžiūros protokolu apžiūrėti UAB „Eiginta“ apsaugos vadovo V. S. kartu su pareiškimu pateikti 8 vaizdo įrašai. Užfiksuota, kaip 2024-02-19 18.28 val. du vyriškiai, vienas vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, žaliomis kelnėmis, juoda striuke, juodais sportiniais bateliais, juoda taše per petį; kitas tamsiais juodais trumpais plaukais, dėvintis tamsia striuke, tamsiomis sportinėmis kelnėmis su užrašu „PUMA“, tamsiais sportiniais bateliais; praeina ir sustoja prie lentynos, pasižiūri į prekes ir nueina tolyn. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip minėti du vyriškiai sustoja ties dezodorantų lentyna. Vyriškis žaliomis kelnėmis paima vieną raudonos spalvos dezodorantą „Old Spice“ ir įsideda į kišenę, ir nueina tolyn. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip minėti du vyriškiai praeina pro atviras lentynas, kuriose sudėti alkoholiniai gėrimai. Praeidamas vyriškis žaliomis kelnėmis paima vieną butelį alkoholinio gėrimo „Alita“, užsikiša už viršutinių drabužių ir nueina tolyn. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip minėti du vyriškiai prieina prie šaldytuvų. Vyriškis žaliomis kelnėmis paima vieną dešrą ir užsikiša ją už viršutinių drabužių. Tada paima dar vieną mėsos gaminį ir užsikiša už drabužių. Dar šiek tiek pastovi prie šios lentynos ir nueina tolyn. Kitame vaizdo įraše užfiksuotas parduotuvės „Šilas“ įėjimas, slankiojančios stiklinės durys, prekių vežimėliai, prekybos kasos. Matomos dvi parduotuvės „Šilas“ pardavėjos. Viena iš pardavėjų kalba mobiliuoju telefonu, kita sėdi prie kasos. Apie 2024-02-19 18:28:17 val. minėti du vyriškiai eina link išėjimo. Viena iš pardavėjų, kuri kalba telefonu, stovi ties stiklinių išėjimo/įėjimo durų viduriu. Vyriškis žaliomis kelnėmis, eidamas pro šias duris, pastumia pardavėją į šoną ir išeina. Pardavėja taip pat sugriebia antrą vyriškį už kairės rankos, bet šis išsilaisvina ir išeina pro duris. Sudaryta fotolentelė (1 t., b.l. 51-63).

14. 2024-03-28 apžiūros protokolu apžiūrėti UAB "Eiginta" apsaugos vadovo pateikti vaizdo įrašai. Užfiksuota, kaip 2024-02-19 21:54:17 val. vyras, kuris apsirengęs juoda striuke ir žaliomis kelnėmis, skubiu žingsniu eina pro informacinę kasą. Jį pastebėjusi kasininkė pasiima pultelį ir atsisukusi į įėjimo/išėjimo į prekybos centrą duris, spaudžia pultelio mygtuką. Vyras praeina pro kasą ir pasigirsta trankymo garsas. Kasininkė sėdėjusi kasoje susigūžia ir vėl spaudo mygtuką, prie jo prieina kita, po salę vaikščiojusi kasininkė. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyras su juoda striuke ir žaliomis kelnėmis praeina pro kasą ir nueina prie įėjimo/išėjimo į prekybos centrą durų, iškarto bando jas atidaryti pirštais įsikibęs į durų kraštus. Už minėtų durų matyti kitas vyras, kuris bando padėti vyrui esančiam viduje, atidaryti duris, jis apsirengęs juodai, ant galvos užsigaubęs šviesios spalvos gobtuvą. Po to vyras su šviesios spalvos gobtuvu atsitraukia nuo durų, tada vyras žaliomis kelnėmis visa jėga bando atidaryti duris. Durys prasiveria, vyras dar stipriau rankomis į jas įsikimba ir toliau visa jėga bando jas atidaryti. Prie jo pribėga kasininkė, kuri vaikščiojo po prekybos salę ir kažką jam pasako, tada atsisuka į kolegę, kuri sėdi kasoje ir paima iš jos pultelį, nukreipia jį į duris ir spaudo. Tuo metu vyras žaliomis kelnėmis atkelia duris ir pro atsiradusį tarpą išlenda lauk. Tuo metu kasininkė dar kažką jam sako ir bando jį su ranka sulaikyti. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyras žaliomis kelnėmis ateina į alkoholinių gėrimų skyrių ir praeidamas pro šone skyriaus esančias lentynas, nesirinkdamas pasiima vieną butelį iš stiprių alkoholinių gėrimų lentynos ir kitą butelį iš vyno lentynos. Abu butelius užsikiša už striukės ir išeina iš alkoholinių gėrimų skyriaus. (1 t., b.l. 122-132).

15. 2024-02-20 asmens apžiūros protokole užfikuota E. B. apžiūra, pastarasis apsiavęs juodos spalvos sportinius batus su baltos spalvos padu, apsirengęs juodos spalvos striukę su raudonos spalvos pamušalu ir apsirengęs ryškiai žalios spalvos sportinį kostiumą. E. B. paaiškino, kad tai yra tie patys rūbai, su kuriais 2024-02-19 jis įvykdė vagystę parduotuvėje „Šilas“, adresu (duomenys neskelbtini). Sudaryta fotolentelė. (1 t., b.l. 133-139).

II. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

16. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

17. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tame tarpe svetimo turto pagrobimas atvirai, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-91/2013). Slaptajai vagystei perėjus į atvirąją, ji laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti, o paslėpus vėliau galimai tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl aplinkybė, kad pagrobtu turtu nebuvo spėta pasinaudoti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2006).

18. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. B., padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pasitvirtino visiškai.

19. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, pripažino kaltinime nurodytas prekes pagrobęs atvirai, matant parduotuvės pardavėjoms, kuomet pirmą kartą pardavėja bandė sulaikyti už drabužių, o antros vagystės atveju pardavėjoms uždarius duris jis išlaužė uždarytas parduotuvės duris. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę įvykdžius atviras dvi vagystes patvirtina liudytojų – parduotuvės darbuotojų R. B., R. S. parodymai. Liudytoja R. B. parodė, kad 2024-02-19 apie 18:28 val. paskambinęs apsaugos darbuotojas pranešė apie gerai žinomą vagį, kuris parduotuvėje užsikišo vogtas prekes, ji bandė sulaikyti už rankos, tačiau bijodama kuo viskas baigsis paleido, vyriškis suprato, kad ji aktyviais veiksmais ir žodžiais bando jį sustabdyti. Taip pat minėta liudytoja parodė, kad 2024 m. vasario 19 d. tarp 21:30 val. ir 22 val. jai paskambino apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad užblokuotų duris, ji priėjusi prie kasų pastebėjo vyriškį, už kurio striukės išsikišęs alkoholio butelis, vyriškis pradėjo lupti uždarytas parduotuvės duris, jis jas atlupo ir pabėgo. Liudytoja R. S. parodė, kad tą dieną ji išgirdo kolegės R. B. riksmą blokuok duris, užblokavusi pamatė atbėgantį vyrą, kuris po to per jėgą bandė atidaryti duris. Liudytojas D. B. parodė, kad jis kartu su E. B. atėjo į Šilą, matė, kad jis ruošiasi vogti prekes, sakė jam, kad nevogtų, bet jam liepė nesikišti, išeinant pardavėja sakė E. sustoti ir atiduoti prekes, tačiau šis nusikeikė ir tiesiog pro ją praėjo, o antrą kartą kai atėjo pasibaigus alkoholiui, tai matė kaip pardavėjos užblokavo duris. Taigi, kaip matyti iš minėtų liudytojų parodymų, jie suvokė neteisėto turto pagrobimo faktą, nes kaltinamasis nuo pat įėjimo į parduotuvę buvo sekamas apsaugos darbuotojų per kameras, buvo fiksuotas svetimo turto užsikišimas po drabužiais, dėl ko nuspręsta kaltinamąjį sulaikyti, tačiau kaltinamasis pirmu atveju pardavėjos stabdomas ištrūko, o antru vagystės atveju per jėgą atidaro prieš jį užblokuotas parduotuvės duris. Akivaizdu, kad kaltinamasis stabdomas, girdėdamas prašymą sustoti, akivaizdžiai ignoruodamas šį paliepimą, pasipriešindamas sulaikymui, per jėga atidarydamas automatiškai užblokuotas parduotuvės duris, suprato ir žinojo, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaisė, tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Tokiu būdu slaptoji vagystė, kuomet kaltinamasis iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas kaltinamajam pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti pagrobtą svetimą turtą, peraugo į atvirąją vagystę.

20. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo abiejų padarytų veikų nejungia bendras kaltininko sumanymas, jos nėra jungiamos bendros tyčios, todėl jos negali būti laikomos tęstiniu nusikaltimu. Kaltinamasis nurodė, jog abu kartus vogė spontaniškai, antrą kartą ėjo vogti todėl, kad pasibaigė alkoholis. Minėtus kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad grįžus po pirmos vagystės su vogtomis prekėmis į butą, gėrė pavogtą alkoholį, o jam pasibaigus E. pasiūlė eiti kartu į tą pačią parduotuvę. Taigi, kaltinamasis neveikė vieninga tyčia, jo tikslas vogti nebuvo išankstinis, abu kartus vogė įgyvendinant naują sumanymą.

21. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. B. padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas dvi nusikalstamas veikas pasitvirtino. Kaltinamasis kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – pareiškimai dėl vagystės, liudytojų parodymai, įvykio vietų apžiūros protokolai, vaizdo medžiaga, apžiūrėta daiktų apžiūros protokolais ir kiti aukščiau nurodyti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kurie neabejotinai patvirtina, kad buvo įvykdytos atvirosios vagystės. Taigi nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, kaltinamajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, pastarojo padarytos nusikalstamos veikos yra teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

22. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

23. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis E. B. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), nusikaltimai baigti, tyčiniai, padaryti siekiant savanaudiškų tikslų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios sunkinančios aplinkybės pripažinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz. kasacinio teismo nutartys: Nr. 2K-15-489/2019, Nr. 2K-304-648/2019 ir kt.).

24. Jis anksčiau teistas 12 kartų, tryliktas nuosprendis priimtas jo atžvilgiu neįsiteisėjęs, teisiamas 14 kartą. Anksčiau teistas taip pat ir už vagystes, turto sugadinimus ar sunaikinimus bei plėšimą, bausmę pagal paskutinį įsiteisėjusį nuosprendį atlikęs, teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, baudų nemoka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, praeityje ne kartą teistas už tapačias veikas nuosavybei, teisiamas 14 kartą, jam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos bausmės susijusios su laisvės atėmimu, inkriminuotas veikas padarė neilgai trukus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, daug kartų baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys (laisvės atėmimas) jam pakankamos įtakos neturėjo, kaltinamajam, kaip nusikalsti linkusiai asmenybei, švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti.

25. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią atsakomybę aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti griežčiausios pagal savo pobūdį rūšies bausmę - laisvės atėmimą, kadangi tik ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarinius, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę vieną sunkinančią aplinkybę, lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis darbingo amžiaus, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, bei tai, kad skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

26. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

27. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė netrukus po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teistumui neišnykus, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam skirtas bausmes, jų tikslus, jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, inkriminuotas veikas padarė būdamas recidyvistu. Be to, asmuo įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas net 12 kartų, teisiamas keturioliktą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, svetimo turto vagystės yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

28. Šio nuosprendžio priėmimo dienai kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nuosprendis, bet jis yra neįsiteisėjęs, todėl bausmių bendrinimo klausimas tikslingas spręsti vykdymo procese.

IV. Dėl civilinio ieškinio

29. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

30. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. B. UAB „Eiginta“ byloje yra pareiškusi civilinius ieškinius dėl 34,59 Eur turtinės žalos, dėl 89,82 Eur turtinės žalos, viso dėl 124,41 Eur žalos, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo (1 t., 30-34, 80-86).

31. Kaltinamasis su jam pareikštu civiliniu ieškiniu teismo posėdžio metu sutiko, jo dydžio neginčijo. Civiliniuose ieškiniuose detalizuojama kokiu pagrindu jie pareikšti, jų prieduose, pareiškimuose dėl vagystės detalizuojama, kokia turtinė žala padaryta, nurodomos žalos padarymo aplinkybės, nurodomos konkrečios prekės, kurios buvo pagrobtos, jų pavadinimai ir kaina bei sugadintų durų remonto darbų kaina. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuoto turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad minėta turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

32. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.

33. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje (BPK 94 straipsnis).

34. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

35. Teismui pripažinus E. B. kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimą.

36. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. liepos 17 d. pažyma Nr. APD-2024-07284 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. B. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 195,83 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

37. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. B. šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o taip pat į tai, kad kaltinamasis neturi jokio turto, nedirba, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir E. B. paskirti subendrintą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. B. sumažintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Civilinės ieškovės UAB „Eiginta“ civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš E. B. UAB „Eiginta“ naudai 124,41 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 41 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš E. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.