Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, o būtent:

jis 2025 m. kovo 22 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam 18.36 val. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad 2025 m. kovo 22 d., dienos metu remontavo automobilį, vartojo alkoholinius gėrimus, neketino niekur važiuoti. Negali paaiškinti, kodėl tą dieną vairavo automobilį, važiavo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Nuvažiuotas atstumas nebuvo didelis, apie 1 km. Pasielgė neatsakingai. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, negalėjo atlikti darbo pareigų, balandžio 1 d. buvo atleistas. Ieškos kito darbo, užsiregistruos Užimtumo tarnyboje. Prašo teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojai – mamai E. Š., be užstato. Administracine tvarka nebaustas. Nors su mama gyvena atskirai, juos sieja artimi santykiai, su mama susitinka kiekvieną dieną. Abu gyvena (duomenys neskelbtini). Savo poelgį vertina neigiamai. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo įvykio metu, priklauso jam, kaltinamajam. Išlaiko nepilnametį vaiką.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. kovo 22 d., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dienos metu remontavo savo automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam, ir vartojo alkoholį. Per visą dieną išgėrė apie 3 litrus alaus, kurio stiprumas buvo apie 6 laipsnių alkoholio tūrio stiprumo. Apie 18.00 val., tikslaus laiko nepamena, įsėdo į minėtą automobilį ir važiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nusipirkti cigarečių. Netrukus nusipirkęs cigaretes pradėjo važiuoti link namų ir adresu (duomenys neskelbtini), prie žiedinės sankryžos sustojo praleisti kitą automobilį, koks tai automobilis, nepamena. Atsimena tik, kad to automobilio vairuotojas labai į jį žiūrėjo atsisukęs, tačiau dėl ko, nesuprato. Jau grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir bandant pasistatyti automobilį, pamatė, kaip link jo parvažiuoja policijos automobilis ir tuo momentu savo vairuojamą transporto priemonę pasukęs raktelį užgesino. Prie jo priėjo policijos pareigūnai ir nurodė jam pasitikrinti neblaivumą. Atsimena, kad jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Nežinojo, kad vairuojant išgėrus, kai nustatytas virš 1,51 prom. neblaivumas, yra baudžiamoji atsakomybė (b. l. 60-63).

Liudytojas A. S. , apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. kovo 22 d., apie 18.00 val., važiavo automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Netoli naujai statomo (duomenys neskelbtini), iš kitos gatvės pusės, pamatė, kad iš šalutinio kelio, į pagrindinį pradėjo įvažinėti automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išlindęs su priekine automobilio dalimi į pagrindinį kelią sustojo, jis jam pasignalizavo, kad pasitrauktų, kadangi važiavo pagrindiniu keliu ir jis trukdė jam pravažiuoti, tačiau nesitraukė nei pirmyn, nei atgal. Privažiavęs arčiau pamatė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jo elgesys buvo neadekvatus, žvilgsnis atrodė įtartinas. Todėl apsisuko, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir važiavo iš paskos. Važiuojant automobilis įtartinai manevravo, blaškėsi po eismo juostą. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, tada (duomenys neskelbtini) gatvėje pasuko į dešinę pusę, nuvažiavo iki stotelės, esančios netoli (duomenys neskelbtini), suko į ją ir pro stotelę įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) namo automobilis sustojo, netoliese sustojo ir jis. Vairuotojas automobilyje šiek tiek pasėdėjo ir išlipęs bandė eiti link liudytojo. Kadangi asmuo atrodė neblaivus, ėjo svirduliuodamas, jis šiek tiek su automobiliu atsitraukė, kad nekiltų konflikto ir laukė policijos. Vyras buvo vidutinio ūgio, vidutinio sudėjimo, tamsių, šiek tiek žilstelėjusių plaukų, vilkėjo tamsios spalvos džemperiu. Šiek tiek pastovėjęs gatvėje, vairuotojas nuėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą ir po minutės atvažiavo policijos pareigūnai. Atvykusiems policijos pareigūnams, vairuotojas išėjo iš kiemo, jis jį atpažino ir nurodė policijos pareigūnams (b. l. 41-42).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK RS tyrėjai A. G. 2025 m. kovo 22 d., apie 18.00 val., dirbant kartu su Klaipėdos r. PK RS tyrėju L. A., buvo gautas Klaipėdos AVPK OVS budėtojo pranešimas dėl galimai neblaivaus vairuotojo (duomenys neskelbtini), vairuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš paskos važiavo liudytojas. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie namo tvoros stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie vartų, ant gatvės stovėjo vyriškis, kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Netoli nurodyto namo stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo išlipo pranešėjas A. S. gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad prie namo vartų stovintis asmuo ir yra (duomenys neskelbtini) vairuotojas, taip pat nurodė, kad visą kelią važiavo paskui nurodytą automobilį ir iki policijos pareigūnams atvykstant laukė, stebėjo vairuotoją. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tas pats asmuo, kuris jiems atvykus stovėjo netoli automobilio ir kurį liudytojas nurodė, kad vairavo automobilį. Bendraujant su A. Š., šis iš pradžių teigė, kad alkotesteriu nesitikrins, tačiau paskui nurodė, kad pasitikrins. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKA-0046, patikros sertifikato Nr. 2215269, jam pirmu pūtimu 18.20 val. nustatytas 2,25 prom. neblaivumas, antru pūtimu 18.36 val. nustatytas 2,20 prom. neblaivumas. Asmuo nurodė, kad automobiliu nevažiavo, buvo kieme, paskui aiškinantis įvykio aplinkybes nurodė, kad tik parvažiavo namo, nieko blogo nepadarė. Apžiūrint automobilį, automobilio rakteliai buvo spynelėje, o namų raktai buvo automobilio viduje. Jiems atvykus degė automobilio gabaritinės šviesos. Automobilis (duomenys neskelbtini) stovi neaptvertoje teritorijoje, ant gatvės, o (duomenys neskelbtini) namo teritorija yra aptverta, kiemas stebimas vaizdo kamera, kuri priklauso A. Š.. Filmuota BODY kameromis. Automobilis (duomenys neskelbtini) nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), o vairuotojas A. Š. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ str. 1 d. (b. l. 1-7).

Iš Roik: 0125000129025 pranešimo matyti, kad privatus asmuo 2025 m. kovo 22 d., 18.02 val., pranešė, kad nuo (duomenys neskelbtini) link sodų galimai neblaivus vairuotojas vairuoja automobilį (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjas važiuoja iš paskos (b. l. 7).

Iš 2025 m. kovo 23 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK RS tyrėjos A. G.tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad 2025 m. kovo 22 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10209-25, neblaivus automobilį vairavęs kad A. Š. buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, Klaipėdos Universiteto ligoninę, atlikti kraujo tyrimą. Būnant ligoninėje, asmuo kelis kartus pakartojo, kad nesupranta, kodėl tas asmuo (t. y. liudytojas, važiavęs iš paskos) pranešė policijai, nes jis jam nieko blogo nepadarė, nieko nenutrenkė, į nieką neįvažiavo, važiavo lėtai 30-40 km/h ir jam tik reikėjo nuvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), t. y. namo, adresu (duomenys neskelbtini). Filmuota BODY kameromis (b. l. 8-9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad apžiūrimas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu. Transporto priemonė pastatyta šalia kiemo vartų, automobilio gabaritinės šviesos įjungtos, atidarius vairuotojo duris automobilio užvedimo spynelėje įstatytas užvedimo raktas. Pasukus užvedimo raktą įsijungia automobilio „degimas“, laikrodis rodo 18.20 val., automobilio temperatūros daviklis rodo 90 laipsnių variklio aušinimo skysčio temperatūrą, degalų daviklis rodo 1/2 kuro likuti bake, odometro rodmuo 256095 km (b. l. 14-25).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti devyni vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų. Juose užfiksuota, kaip atvykę tarnybiniu automobiliu policijos pareigūnai sustoja prie tvoros, šalia kurios stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini) Matosi prie tvoros vartų stovintis vyras, kuris svirduliuoja. Pastarasis žinomas ikiteisminiam tyrimui, kaip A. Š.. Įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnas A. Š. klausia, ar jis vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo automobilį. Iš pradžių vyras neigia vairavęs automobilį, vėliau sako, kad jis visą dieną gėrė stiprų alų ir būdamas neblaivus, sugalvojo vairuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini) tai yra, juo nuvažiuoti iki parduotuvės, kurioje norėjo nusipirkti cigarečių. Įraše girdisi, kaip A. Š. atsisako tikrintis alkotesteriu girtumą, po to sutinka tikrintis. Pirmu pūtimu jam nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2,20 promilių neblaivumas (b. l. 28-30).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. Š. 2025 m. kovo 22 d., 18.20 val., pirmu pūtimu nustatyta 2,25 promilės neblaivumas, 2025 m. kovo 22 d., 18.36 val., antru pūtimu - 2,20 promilės girtumas (b. l. 31).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad A. Š. gydymo įstaigoje alkotesteriu 2025 m. kovo 22 d., 21.35 val., nustatytas 2,04 prom. neblaivumas, 21.55 val. - 1,60 prom. neblaivumas. 21.30 val. paimtas kraujo ėminys, nustatyta diagnozė: Y90. (alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje). Pateikta išvada - asmuo vairuoti negali (b. l. 32-33).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 34).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. Š. (b. l. 37).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio automobilis (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertė - 970,00 eurų (b. l. 38).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis, 2025 m. kovo 22 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.10 val., (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam 18.36 val. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra liudytojo A. S. parodymais, apžiūrų protokolų duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu ir kt. Kaltinamojo A. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. Š. mama E. Š. prašė atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jai kaip laiduotojai, pateikė duomenis apie save. Nurodė, kad ji yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra pensininkė. Su sūnumi A. Š. palaiko glaudžius šeimyninius santykius. Kaltinamasis A. Š. gailisi dėl savo poelgio, kritiškai vertina savo veiksmus, pergyvena, pasižada ateityje nenusikalsti. A. Š. yra atsakingas, gerbiantis gyvenimo taisykles asmuo, labai geranoriškai, pasiruošęs padėti. A. Š. suprato padaręs klaidą. Mano galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes yra pensininkė, gauna 700 Eur senatvės pensiją, užstato sumokėti negalėtų.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018).

Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Byloje nustatyta viena A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. Š. anksčiau neteistas ir nėra dėl jo pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (b. l. 96), jis per paskutinius 5 metus 1 kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų teisės pažeidimą, paskirta bauda yra sumokėta, nuobauda nebegalioja (b. l. 94). Kaltinamasis A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nenustatyta.

Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad A. Š. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. Š. atiduotinas pagal laidavimą jo mamai E. Š., kuri yra anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, susijusi su kaltinamuoju artimais šeimyniniais ryšiais. Teismo nuomone, E. Š. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad A. Š. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausmingas, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes, kaip matyti, tarp jų yra glaudus ryšys. Teismo manymu, E. Š. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant A. Š. laiduotojos E. Š. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Atleidus A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes ir materialinę padėtį, į paties kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutiniškai apsvaigęs ir tuo kėlė grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei; todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes (sunkinančių A. Š. atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą), nustatomas minimalus šios priemonės taikymo terminas, tai yra vienerių metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. kovo 23 d.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, kaltinamasis yra jos savininkas-valdytojas (b. l. 37). A. Š. buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, jis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, todėl teismui nekyla abejonių dėl būtinumo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą turto, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tokiu būdu atimant galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl automobilis (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė. Teismas pažymi, jog kaltinamasis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pati numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Jis būdamas neblaivus savo noru sėdo už automobilio vairo ir prisiėmė visą riziką dėl galimų sankcijų.

2025 m. kovo 23 d. prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to jis panaikintinas.

A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinas pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. Š. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teisme 2025 m. balandžio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo Nr. APD-2025-04192, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. Š. priteistinos jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 150,00 Eur, apskaičiuotas pagal advokato Zigmo Pociaus prašymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Š. gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuris nepatenka į baudžiamojo proceso įstatyme nurodytus atvejus (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), kada antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltu pripažinto asmens nepriteisiamos. A. Š. gynėjas paskirtas, nes baudžiamoji byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Byloje nepatekta jokių duomenų, kad kaltinamojo E. Š. galimybės dirbti ir gauti pajamas būtų ribotos, o jo turtinė padėtis yra prasta. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei priteisimas iš kaltinamojo atitinka proporcingumo principo reikalavimus, yra teisingas, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo A. Š. priteistinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą A. Š. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai E. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. Š. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. Š., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus. Nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2025 m. kovo 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

2025 m. kovo 23 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęsti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. Š. antrinės teisinės pagalbos išlaidas - 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. pažymą Nr. APD-2025-04192.

Kaltinamojo A. Š. byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.