Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Linos Nainienės ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 75 paromis arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. K. paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta 50 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, A. K. į paskirtos 50 parų arešto bausmės laiką įskaičius jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024-04-09, 23.10 val. iki 2024-04-11, 16.26 val. (2 dienas), jam nustatyta galutinė 48 parų arešto bausmė.

Išaiškinta, kad A. K. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis bei įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą arešto bausmės atlikimui.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos, o jam neatvykus – nuo jo sulaikymo dienos.

Nurodyta A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo palikti galioti iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad 2024-04-09, apie 22 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, kilusio konflikto su broliu P. K. metu, tyčia pastarajam buteliu sudavė vieną kartą į kairę ranką, po to vieną kartą į kairės pusės šoną, bei vieną kartą į dešinę ranką, taip nukentėjusiajam P. K. padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, tai P. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas iš esmės tik bausmės individualizavimo aspektu (nuteistasis prašo sušvelninti bausmę – vietoje arešto bausmės paskirti jam viešųjų darbų bausmę arba arešto bausmės vykdymą atidėti). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių.

8. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas A. K. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad apeliantas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertino ir tai, kad A. K. būdamas teistas, neišnykus teistumui (t. 1, b. l. 160–167) padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs aptartas A. K. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, kurios dydis (75 paros) yra didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertino tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtą 75 parų arešto bausmę vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu iki 50 parų. Po to apylinkės teismas vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į nuteistajam paskirtos 50 parų arešto bausmės laiką įskaitęs jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024-04-09, 23.10 val. iki 2024-04-11, 16.26 val. (2 dienas), jam nustatė galutinę 48 parų arešto bausmę.

9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines A. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, todėl daro išvadą, jog nuteistajam paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė nėra per griežta. Pažymėtina, kad A. K. už vieną BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė yra netgi šiek tiek mažesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis už nusikaltimą. Atsižvelgdama į tai, jog naują tyčinį nusikaltimą prieš artimąjį giminaitį A. K. padarė būdamas ne kartą teistas, taip pat ir tris kartus už tokias pačias nusikalstamas veikas, už kurias jam jau buvo skirtos arešto bausmės, kurias jis atliko, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju švelnesnė bausmė (ypač nuteistojo pageidaujama BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – viešieji darbai) nuteistajam būtų akivaizdžiai per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

10. Nors nuteistasis akcentuoja, kad visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir ne pačios griežčiausios BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos arešto bausmės jam skyrimą, taip pat lėmė tai, kad apeliantui buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo, ypač atsižvelgiant į tai, jog aptariamu atveju buvo nustatytos ir dvi anksčiau aptartos nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, iš nerišlių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, jog siekdamas, kad jam būtų sušvelninta bausmė, A. K. nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajam sudavė plastikiniu, o ne stikliniu buteliu, tačiau ši aplinkybė (iš kokios medžiagos buvo pagamintas butelis) jam pareikštame kaltinime nėra nurodyta ir neturi esminės įtakos jo kaltės apimčiai bei bausmės individualizavimui, nes šioje baudžiamojoje byloje buvo patikimai nustatyta, kad nuteistojo buteliu suduoti smūgiai nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Visos šioje baudžiamojoje byloje aktualios aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos padarymu, teismo buvo tinkamai ištirtos ir įvertintos, įvykio mechanizmą patvirtina bylos įrodymų visuma, be to, pats A. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi, todėl šie argumentai atmetami. Apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis nebegyvena su mama ir broliu, prieš kurį padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nukentėjusysis jam atleido ir jie gerai sutaria, taip pat nesuteikia pagrindo švelninti jam bausmę.

11. Iš apeliacinio skundo galima spręsti, jog apeliantas mano, kad yra sąlygos jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Tačiau toks nuteistojo prašymas taip pat negali būti tenkinamas.

12. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismą, paskyrus arešto bausmę ir neatidėjus jos vykdymo, motyvuoti savo sprendimą, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesilaikė. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesutrukdė apylinkės teismui priimti teisingo sprendimo byloje. Apeliantui už, be kita ko, analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jau ne kartą buvo paskirtos arešto bausmės, paskutinę iš jų jis atliko 2023-02-08 (t. 1, b. l. 165). Tai reiškia, kad A. K. net ir formaliai neatitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatytos sąlygos, suteikiančios galimybę svarstyti apeliantui paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nes skundžiamu nuosprendžiu jis buvo arešto bausme nuteistas nebe pirmą kartą. Vis dėlto, net jeigu A. K. atitiktų šią sąlygą (nors šiuo atveju taip nėra), anksčiau aptarti nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai nuteistajam aptariamu atveju galėtų būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

14. Nors apeliantas teigia, kad paskirta arešto bausmė jam „sugriaus tolimesnį gyvenimą“, sutrukdys įsidarbinti, tačiau vertinant šias aplinkybes bausmės individualizavimo kontekste pažymėtina, jog aplinkybės, susijusios su materialine jo gerove, egzistavo iki nusikalstamos veikos padarymo ir A. K. buvo žinomos, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė. Pasirinkęs neteisėtai veikti, nuteistasis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog A. K. nedirba, o ir anksčiau dirbdavo tik epizodiškai, daugiausiai trumpais laikotarpiais, paskutinį kartą iki 2021-06-25 (t. 1, b. l. 149), todėl jo teiginiai apie galimą įsidarbinimą, kuriam sutrukdys arešto bausmė, nepateikiant jokių objektyvių tokius teiginius patvirtinančių duomenų, kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina ir tai, kad areštas yra tik trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis).

15. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. K. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę 50 parų arešto bausmę. A. K. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.