- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1365-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05146-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- S. L.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., R. K., V. K., Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K., R. K., V. K., Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo tetos J. B. K. (toliau – ir palikėja, teta), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad J. B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra penktos eilės palikėjos įpėdinė. Mirus palikėjai liko keturi penktos eilės įpėdiniai. Pareiškėją su palikėja nuo vaikystės siejo glaudus ryšys. Palikėja prieš mirtį perdavė pareiškėjai perskaityti knygas. Palikėjos auklėjimo dėka atsirado pomėgis retiems daiktams, t. y. vazelėms ir namų puošmenos elementams. Siejo bendros šventės, tradicijos ir pomėgiai. Pareiškėją su palikėja siejantį glaudų ir artimą ryšį įrodo ir faktas, kad palikėjos iniciatyva pas auksakalį buvo užsakyti ir pagaminti du vienodi auksiniai žiedai. Palikėja nebuvo sudariusi testamento. Paveldimą turtą sudaro dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos. Pareiškėja įstatymo numatytu terminu telefonu kreipėsi į notaro biurą, tačiau dėl komunikacijos trūkumo paaiškėjo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neatitiko įstatymo nustatytos tvarkos apie valios išreiškimą. Pareiškėja savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikėjos turtą, kurį taip pat priėmė faktiškai jį valdydama. Po palikėjos mirties pareiškėjai atiteko ir asmeniniai jos daiktai – dalis nuotraukų, knygos ir kiti namų apyvokos reikmenys (vazelės, suvenyrai, statulėlės). Po palikėjos mirties pareiškėja tvarko jos kapą, esantį Kleboniškio kapinėse.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjos S. L. pareiškimą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Palikėja J. B. K. buvo pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų L. K., R. K., V. K. teta. Pareiškėja yra palikėjos brolio V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Suinteresuotas asmuo L. K. yra palikėjos sesers G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Suinteresuotas asmuo R. K. yra palikėjos mirusio brolio V. K. sūnus. Suinteresuotas asmuo V. K. yra palikėjos brolio E. (E.) V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.
6.2. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), nebuvo ištekėjusi ir vaikų neturėjo. Jai nuosavybės teise priklauso 42/100 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
6.3. Testamentų registre nėra registruotų palikėjos sudarytų testamentų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymų ar pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, o jos palikimą yra priėmęs suinteresuotas asmuo L. K..
6.4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2432-528/2023 suinteresuotiems asmenims V. K. ir R. K. atnaujintas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti po palikėjos mirties.
6.5. Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-246-1126/2023, kuri Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-584-775/2023 palikta nepakeista, pareiškėjos pareiškimas dėl notaro veiksmų atmestas.
7. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėjos pareiškime nurodyta, nei jos deklaruota gyvenamoji vieta nėra palikėjai priklausančioje dalyje buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja už šį butą mokėjo komunalinius ar kitus mokesčius. Pareiškėja nurodė, kad mirus palikėjai, laidojimo išlaidos buvo apmokėtos iš palikėjos asmeninių lėšų, laikytų jos namuose grynaisiais pinigais, o iš likusių pinigų bendraturtė moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, tačiau tai įrodančių rašytinių dokumentų į bylą nepateikta.
8. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti P. N. (palikėjos buto bendraturtės) rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad buto mokėjimo kvitus iš jos pasiėmė suinteresuotas asmuo L. K., buto raktus turi tik bendraturtė, kuri prižiūri butą, laisto gėles, pareiškėja nėra buvusi palikėjos bute, gyvena Danijoje.
9. Teismas sprendė, kad pareiškėjai pateikus įrodymus tik apie perimtus palikėjos asmeninius daiktus (knygas, vazeles, suvenyrus, statulėles) ir nepateikus įrodymų, kad pareiškėja gyveno palikėjos turte (buto dalyje), mokėjo už jį mokesčius, nėra teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu pareiškėja S. L. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Palikėjos bendraturtė kategoriškai atsisakė suteikti pareiškėjai buto raktus, neįleidžia į mirusiosios turtą, kaip nurodė bendraturtė ji laisto gėles ir išimtinai visas teises suteikia suinteresuotam asmeniui L. K., kuri nebendrauja su kitais įpėdiniais.
10.2. Pareiškėja į Daniją išvyksta tik atostogų metu pas savo draugą, pareiškėja yra deklaruota ir gyvena Lietuvoje. Pareiškėja yra įmonės savininkė, Lietuvoje vykdo veiklą.
10.3. Pareiškėjos kaip įpėdinės veiksmai visada buvo aktyvūs (per 3 mėnesių terminą kreipėsi į notarų biurą, apie šias aplinkybes informavo teismą, prašydama prijungti nurodytas civilines bylas, kreipėsi į teismą), tačiau ne dėl pareiškėjos valios šie veiksmai buvo neužbaigti. Per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreipusi į notaro biurą ir dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių veiksmų neišreiškus valios, matyti, kad pareiškėja laiko save palikėjos turto savininke. Neturėdama nekilnojamo turto raktų, šiuo metu pareiškėja gali tvarkyti tik palikėjos kapavietę.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pareiškėjos S. L. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su apeliantės reiškiamais reikalavimais, taip pat pagrįstai ir motyvuotai savo sprendime nurodė priežastis dėl kurių negali būti patenkintas jos pareikštas pareiškimas. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jokio teisinio pagrindo jo panaikinimui nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tetos mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl palikimo priėmimo turto faktinio valdymo būdu
14. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo tetos J. B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad neįrodė pareiškimo pagrįstumo.
16. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba jo dalį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
17. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimų atmetė, padaręs išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių pareiškėjos aktyvius veiksmus priimant tetos palikimą faktiniu jo valdymu. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai tik apie perimtus palikėjos asmeninius daiktus (knygas, vazeles, suvenyrus, statulėles), nepateikus įrodymų, kad pareiškėja gyveno palikėjos turte (buto dalyje), mokėjo už jį mokesčius, nėra pakankamas teisinis pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Apeliacinės instancijos teismas tokiam byloje esančių įrodymų vertinimui bei jų pagrindu padarytoms išvadom pritaria.
19. Byloje nustatyta, jog palikėja J. B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja J. B. K. buvo pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų teta – pareiškėja S. L. yra palikėjos brolio V. K. (mirusio (duomenys neskelbtini)) dukra; suinteresuotas asmuo L. K. yra palikėjos sesers G. R. (mirusios (duomenys neskelbtini) dukra; suinteresuotas asmuo R. K. yra palikėjos mirusio brolio V. K. sūnus; suinteresuotas asmuo V. K. yra palikėjos brolio E. (E.) V. K. (mirusio (duomenys neskelbtini)) dukra.
20. Palikėjos J. B. K. palikimą yra priėmęs suinteresuotas asmuo L. K.. Taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2432-528/2023 suinteresuotiems asmenims V. K. ir R. K. atnaujintas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti po jų tetos mirties.
21. Vertinant, ar pareiškėja S. L. palikimą priėmė faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Pareiškėja iš esmės siekia kaip palikimą priimti palikėjai nuosavybės teise priklausiusias 42/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pinigus, nurodydama, kad jos aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įrodo tai, kad tuoj po tetos mirties telefonu kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo; po palikėjos mirties pareiškėjai atiteko asmeniniai jos daiktai – dalis nuotraukų, knygos ir kiti namų apyvokos reikmenys (vazelės, suvenyrai, statulėlės); po palikėjos mirties tvarko jos kapą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad vien šios aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad pareiškėja po tetos mirties priėmė palikimą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Sprendžiant dėl turto priėmimo nėra reikšminga tokių mažareikšmių daiktų kaip nuotraukų, knygų ir namų apyvokos reikmenų (vazelių, suvenyrų, statulėlių) pasiėmimas savo nuosavybėn. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ji nei iki palikėjos mirties, nei po to bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, šio buto neprižiūrėjo bei nemokėjo jokių mokesčių, nuo šio buto durų spynos net neturi raktų. Aplinkybė, kad tuoj po tetos mirties telefonu kreipėsi į notaro biurą ar, kad po palikėjos mirties tvarko jos kapą, taip pat nėra pakankama daryti išvadą, jog ji kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (CPK 178, 185 straipsniai).
23. Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, kad teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2432-528/2023, suinteresuotiems asmenims V. K. ir R. K. atnaujino įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po jų tetos mirties, nors įpėdiniai nebendravo su mirusiąja 40 metų, nesirūpino jos turtu, nemokėjo mokesčių. Tačiau šios apeliantės nurodomos aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes nagrinėjamu atveju sprendžiama ne dėl prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, o dėl palikimo priėmimo turto faktinio valdymo būdu, t. y. byloje vertinamos visai kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog ji po tetos mirties kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau netinkamai išreiškė savo valią, gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bet ne įrodinėjant palikimo priėmimą turto faktinio valdymo būdu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esminę reikšmę turinčias aplinkybes ir tinkamai motyvavo skundžiamą teismo sprendimą.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
26. Valstybė apeliacinės instancijos teisme patyrė 34,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Apeliacinį skundą atmestus, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos (apeliantės) S. L. valstybei 34,08 Eur (trisdešimt keturių eurų ir 08 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.