Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Neringai Dargytei, Renatai Vanagienei, Indrei Venckūnienei, Gintarei Prunskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, administracine tvarka baustas, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) paskiriant subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą 2 metams. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, kartu įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (5 epizodai), padarė būdamas ribotai pakaltinamas, todėl atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi pakeista priverčiamoji medicinos priemonė ir paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo pratęstas;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. I. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – sutuoktinei, t. y. 2016 m. spalio 29 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,02 promilių girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine J. I. metu, žodžiais grasino užmušti ją, po ko, priėjęs prie nukentėjusiosios J. I., sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairį petį ir pasakė, kad reikia suduoti jai lazda į stuburą, kad nukentėjusioji liktų invalide, taip mušdamas sukėlė šeimos narei – sutuoktinei J. I. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – sutuoktinei, t. y. 2016 m. gruodžio 13 d. apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilių girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė 1 smūgį gulinčiai lovoje sutuoktinei J. I. į krūtinę, taip mušdamas sukėlė šeimos narei – sutuoktinei J. I. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą žmogui ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei – sutuoktinei, t. y. 2017 m. kovo 11 d. apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,41 promilės girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje buitinės paskirties (virtuvinį) peilį, priėjo prie gulinčios lovoje sutuoktinės J. I. ir pasakė, kad ją papjaus, dėl ko nukentėjusioji išsigandusi greitai atsikėlė iš lovos ir stūmė jį nuo savęs, o jis tuo metu rankoje laikomu peiliu įdūrė nukentėjusiajai J. I. į dešinę koją, taip sudarė nukentėjusiajai J. I. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas bei sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė dešinio kelio durtinę žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais M. I. padarė nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 20 d. liudytojas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos vyriausiasis patrulis A. S. paaiškino, kad 2017 m. kovo 11 d. apie 19.20 val. dirbdamas su vyr. patruliu R. S. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras peiliu sužalojo pranešėją. Į butą juos įleido J. I. Jos dešinė koja buvo kruvina. Ji vilkėjo džinsinėmis kelnėmis, ant kurių matėsi didelė kraujo dėmė. Su J. I. buvo P. A. (P. A.). Jis atrodė blaivus, moteris taip pat neatrodė neblaivi. J. I. buvo išsigandusi, skundėsi, kad skauda, laikėsi už kojos. J. I. pasakė, kad jai peiliu dūrė sutuoktinis M. I. Parodė minėtą asmenį, kuris sėdėjo kambaryje ant lovos ir dešinėje rankoje laikė peilį. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. P. pasakė, kad matė kaip M. lakstė su peiliu. Kur, nenurodė. Sakė, kad konfliktavo su vyru, konflikto metu jis jai dūrė peiliu į koją. J. sakė, kad M. jai dūrė peiliu į koją ir taip sužalojo. M. I. keikėsi, neblaivus nieko neaiškino. Nepilnamečių bute nebuvo. Kitas kambarys buvo užrakintas, pareigūnai į tą kambarį nėjo. Kiek jis žino iš ankstesnių iškvietimų tuo adresu, kitas kambarys priklauso M. I. sesei V. K. J. I. išvežė GMP brigada į Lazdynų ligoninę. Kas ją lydėjo, nežino, išvažiavo su sulaikytu M. I. į Vilniaus miesto 1 PK. Sulaikomas M. I. nesipriešino. M. I. kambaryje nebuvo šviesos, todėl jo neapžiūrėjo. Peilį iš M. I. rankų pareigūnai paėmė. Pareikalavo, kad išmestų peilį ant grindų, M. I. išmetė, jie paėmė. Ant M. I. ir P. A. akivaizdžių sužalojimų nebuvo (1 t., b. l. 117).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K., kuri yra M. I. sesuo, pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise ir atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį (4 t., b. l. 86-87).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 13 d. liudytoja V. K. paaiškino, kad dėl įvykio 2017 m. kovo 11 d. ji nieko paaiškinti negali, nebuvo namuose. Ji buvo darbe. 2017 m. kovo 11 d. apie 20.00 val. grįžo namo į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose nebuvo nei J., nei M.. Apie 21.00 val. į namus grįžo M. sūnus D. Ji jam pasakė, kad nežino, kur jo mama ir tėtis. J. grįžo į namus 2017 m. kovo 11 d. vėlai vakare. 2017 m. kovo 12 d. apie 08.00 val. matė namuose J., kuri buvo užsukusi į jos kambarį. Pas V. K. kambaryje nakvojo sūnus G. K., bet jis jau buvo išvykęs. V. K. pasakė J., kad jo nėra ir J. išėjo. Patikslino, kad 2017 m. kovo 11 d. apie 20.00 val. jos sūnus G. taip pat buvo namuose, miegojo. Ji su sūnumi bendravo, jis buvo girtas. Jis pasakė, kad jų namuose dar buvo N., G. sūnaus krikštatėvis. G. pasakė, kad gėrė su N.. Su J. po įvykio ji nebendravo, M. nebuvo grįžęs. Ant J. sužalojimų nematė, nežiūrėjo į ją. Kai J. buvo užsukusi į jos kambarį, nepramerkė akių, buvo mieguista. Daugiau J. nematė. Jos nebendrauja, bendrose buto patalpose nesusitinka. Kraujo bute nematė, vonioje matė kruvinus J. džinsus. Iš kur kraujas, nesigilino (1 t., b. l. 113).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. M. parodė, kad viskas vyko lauke. M. I. paaiškino, kad žmona dirba ir turėjo darbą baigti anksčiau, bet grįžo vėliau, dėl to tarp jų įvyko konfliktas ir jis ją mušė. Liudytojo akivaizdoje jie nesimušė ir nekonfliktavo. Neprisimena, kur sakė, kad smūgiai buvo suduoti. Vaikas buvo bute, liudytojas jį matė tik tada, kai ėjo priimti pareiškimą. J. I. parašė, kad tik sudavė. Jei būtų parodyta mėlynė, taip ir būtų parašę, kad matė mėlynę. M. I. nurodė konflikto motyvą – jis supyko, jog per vėlai žmona grįžo namo (4 t., b. l. 117-118).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos vyriausiasis patrulis I. M. paaiškino, kad 2016 m. spalio 29 d. apie 23.10 val., patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu R. M., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras triukšmauja, stumdosi. Atvykus nurodytu adresu, kieme prie laiptinės juos pasitiko pranešėja J. I. ir jos sutuoktinis M. I. J. I. neatrodė neblaivi. Ji paaiškino, kad ją sutuoktinis mušė, sudavė į ranką ir grasino susidorojimu. M. I. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. M. I. pasakė, kad žmona vėlai grįžo namo, dėl to įvyko konfliktas. M. I. sakė, kad žmonos nemušė. Ant J. I. sužalojimų vyriausiasis patrulis I. M. nepastebėjo. Ji neatrodė išsigandusi, kalbėjo pakeltu tonu, buvo įsiaudrinusi. R. M. iškart nuvedė į tarnybinį automobilį M. I.. I. M. nuėjo į butą su J. I., kuri pareiškė, kad rašys pareikšimą. Bute buvo vaikas D. I., kuris ramiai žiūrėjo televizorių. I. M. su vaiku nebendravo. Kito kambario durys buvo uždarytos. J. I. pasakė, kad tame kambaryje gyvena giminaičiai, kurie į jo ir sutuoktinio konfliktus nesikiša. Bute bendra tvarka pažeista nebuvo. M. I. pagal J. I. pareiškimą buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK (1 t., b. l. 50).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. P., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė, kad nieko daugiau pridurti negali (4 t., b. l. 118).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos vyriausiasis patrulis J. P. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 13 d. apie 22.40 val., patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu A. V., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras smurtauja, trenkė jai į krūtinę. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko J. I., kuri kvietė policiją, nes jos sutuoktinis M. I. namuose vartojo alkoholį ir atėjęs į pranešėjos kambarį trenkė jai kumščiu į krūtinę. Ant moters sužalojimų J. P. nematė. Ji sakė, kad skauda, bet medikų pagalbos atsisakė. Sakė, kad M. I. jai grasino, kad užmuš, papjaus, vadino necenzūriniais žodžiais. Pranešėja paaiškino, kad vyras smurtauja ne pirmą kartą, apie tai buvo pranešta policijai. Bute buvo mažametis J. I. ir M. I. sūnus D. I.. Namuose buvo ir įtariamas smurtu M. I., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi. Dėl girtumo M. I. nieko paaiškinti negalėjo. J. I. pageidavo dėl įvykio rašyti pareiškimą (l t., b. l. 68).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. N. yra jo sūnaus krikšto tėvas, jo pavardės nežino. Gal dėl alkoholio mušasi, konfliktuoja I. tarpusavyje. Kai I. išsivedė, pats liko pas mamą nakvoti. Kai J. grįžo iš ligoninės, tai nieko nepasakojo, šlubavo. Nematė konflikto, tik tiek žino, kiek J. pasakojo (4 t., b. l. 133).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. paaiškino, kad jo mama V. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis ten kartais atvažiuoja, būna, kad nakvoja. Tame pačiame bute, tik kitame kambaryje, gyvena jo dėdė, mamos brolis, M. I. su žmona J. ir sūnumi D. 2017 m. kovo 11 d. apie 14.00 val. atvažiavo pas mamą į butą. Atvažiavo su vaikystės draugu N., kuris dirba užsienyje. N. kontaktų neturi. Mamos kambaryje kartu vartojo degtinę, išgėrė nemažai. Kambaryje buvo dviese. Kitame kambaryje girdėjo M. ir J. balsus. Mano, kad jie taip pat buvo dviese. Apie 19.00 val. į butą įėjo policijos pareigūnai ir medikai. G. K. matė, kad J. medikai vedė iš buto, ant jos dėvimų džinsų buvo didelė kraujo dėmė, ties keliu, kurios kojos, nepasakys, nes buvo girtas. Su N. išeidinėjo į lauką. Su policijos pareigūnais nebendravo. Jis su N. nuėjo iki viešojo transporto stotelės. N. palydėjo ir grįžo į namus, kur užmigo. Kai grįžo, namuose jau nieko nebuvo. Apie 20.00 val. grįžo mama, kuri paklausė kas nutiko. G. K. nepasakė. Nenorėjo jai pasakoti, nenorėjo nervinti. J. jam nesakė, kas ją sužalojo. Mano, kad sužalojo M., nes, jo žiniomis, kambaryje daugiau nieko nebuvo. G. K. ir N. nieko nematė, nes abu gėrė G. K. mamos kambaryje, o kambario durys buvo uždarytos. Nežino, kaip ant J. kojos atsirado kraujo dėmė. Eidamas į bendrojo naudojimo patalpas nematė jokių besimėtančių daiktų, skirtų žmogui žaloti. Į M. kambarį užėjęs nei jis, nei N. nebuvo (l t. b. l. 115).

2017 m. gegužės 11 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-227/2017 nurodyta, kad M. I. diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas su išreikštu emociniu nestabilumu, pykčio ir agresijos protrūkiais, mąstymo rigidiškumu ir kritikos savo elgesiui stoka, todėl siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną dėl gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek šiuo metu, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertams tikslinga pateikti medicininius dokumentus iš psichikos sveikatos centro, kuriame jis gydomas ambulatoriškai (3 t., b. l. 17).

2017 m. lapkričio 28 d. – 2018 m. sausio 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-133/2017 nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu M. I. sirgo psichikos sutrikimais. Organinis asmenybės sutrikimas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Lengvas kognityvinis sutrikimas, jis negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. M. I. šiuo metu serga minėtais sutrikimais. Jis negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės bei juos valdyti. M. I. nebuvo fiziologinio (patologinio) afekto ir kitoje liguistoje būsenoje nusikalstamų veikų padarymo metu. Pagal savo psichikos sveikatos būklę dabartiniu metu įtariamasis M. I. gali duoti parodymus ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinines pobūdžio priemones bendro stebėjimo sąlygomis specialioje gydymo įstaigoje, kur jis šiuo metu ir gydomas (3 t., b.1.56-58).

2016 m. spalio 29 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio R. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2016 m. spalio 29 d. 23.10 val. patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu I. M. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras triukšmauja ir stumdosi. Įvykio vietoje policiją kvietusi J. I. paaiškino, kad namuose kilo konfliktas tarp jos ir vyro. Konflikto metu vyras ranka trenkė jai į ranką, grasino. Nepilnametis D. I. tapo smurto artimoje aplinkoje liudininku. Anksčiau daug kartų buvo smurto artimoje aplinkoje atvejai. M. I. nieko nepaaiškino, elgėsi ramiai (1 t., b. l. 42-43).

2016 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. V. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 13 d. apie 22.40 val. jis patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu J. P. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras trenkė į krūtinę. Policiją kvietė J. I.. Įvykio vietoje pranešėja J. I. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 13 d. apie 22.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras M. I. gėrė namuose ir atėjęs į pranešėjos kambarį jai rankos kumščiu trenkė į krūtinę, grasino jai , kad užmuš, papjaus, vadino necenzūriniais žodžiais. Užfiksuota vieta krūtinėje, į kurią suduotas smūgis kumščiu (l t., b. l. 54-55).

2016 m. gruodžio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3826/2016(01) nurodyta, kad, remiantis J. I. apžiūros duomenimis, jai išorinių sužalojimų nenustatyta, bet išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad J. I. krūtinės ląstos palpacija skausminga (1 t., b. l. 64).

2016 m. spalio 29 d. 22:58:14 val. Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad pranešėja J. I. aiškina, jog parėjo iš darbo, (duomenys neskelbtini) metų vaikas paskambino verkdamas, reiškia vyras girtas, nėra ramybės. Ne pirmą kartą kviečia, vyras rėkia, keikia, lenda, mušasi (1 t., b. l. 81-86).

2017 m. kovo 11 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. kovo 11 d. apie 19.20 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras peiliu sužalojo pranešėją J. I., kuri įvykio vietoje paaiškino, kad 2017 m. kovo 11 d. apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras M. I., konflikto metu, peiliu jai dūrė į dešinę koją. Įvykį matė ir gali paliudyti P. A.. Iškviesta GMP brigada 0880 nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę. M. I. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK. M. I. nieko nepaaiškino, elgėsi ramiai, pareigūnams užėjus į butą rankose laikė peilį, kuris buvo paimtas ir pridėtas prie tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 92-93).

2017 m. kovo 12 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad butas dviejų kambarių, kambarys Nr. 2 priklauso kitam asmeniui. Prie spintos – mėlynos kelnės, ant kurių dešinės kojos ties keliu matoma rausvos spalvos dėmė. Kambaryje yra dvigulė lova. Po dešine – viengulė lova. Prie lovos staliukas, ant kurio maistas, mikrobangų krosnelė, bendra tvarka nepažeista, iš įvykio vietos paimtos mėlynos kelnės (1 t., b. l. 96-97).

2017 m. kovo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G798/2017(01) nurodyta, kad J. I. nustatyta dešinio kelio durtinė žaizda, padaryta aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. kovo 11 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas vienmomentiškai, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyta sužalojimo vieta yra tiriamosios ranka pasiekiamoje vietoje. Nustatytas sužalojimas nebūdingas griuvimui. Nustatytas sužalojimas būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui. Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris, labiausiai tikėtina, padarytas vienu aštrių – duriančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, apie kurio individualius požymius pasisakyti nėra galimybės, kadangi medicinos dokumentuose nėra išsamaus sužalojimo aprašymo, kuriame būtų užfiksuoti tokie požymiai, o iki apžiūros žaizda chirurgiškai sutvarkyta ir sutvarstyta (1 t., b. l. 106).

2017 m. kovo 11 d. 19:12:10 val. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo stenogramoje nurodyta, kad pranešėja J. I. praneša, jog vyras peiliu dūrė jai į koja. Liejasi kraujas (1 t., b. l. 129-133).

2017 m. liepos 24 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2045)- IS1-4540 specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Peilis pagamintas pramoniniu būdu (1 t., b. l. 139-140).

2017 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2045)- IS1-5145 nurodyta, kad ant pateikto tirti peilio, paimto apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), geležtės rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. I. genotipu. Ant tirti pateikto peilio, paimto apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rankenos žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti kelnių, paimtų apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. I. genotipu; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant kelnių rastas žmogaus kraujas. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su J. I. genotipu (l t., b. l. 141- 144).

Dėl M. I. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) ir 145 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šeimos nario ir artimo giminaičio sąvoka yra pateikiama BK 248 straipsnyje. Nors BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje šiame straipsnyje pateikta šeimos nario ir artimojo giminaičio sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

Teisminio nagrinėjimo metu pats M. I. pripažino, kad 2016 m. spalio 29 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos bute, žodinio konflikto su sutuoktine J. I. metu, žodžiais grasino užmušti ją, priėjęs prie nukentėjusiosios J. I., sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairį petį. Taip pat kaltinamasis pripažino, kad 2016 m. gruodžio 13 d. apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos bute, kumščiu sudavė 1 smūgį gulinčiai lovoje sutuoktinei J. I. į krūtinę, M. I. neneigė ir pripažino, kad 2017 m. kovo 11 d. apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos bute, laikydamas rankoje buitinės paskirties (virtuvinį) peilį, juo įdūrė nukentėjusiajai J. I. į dešinę koją. Kaltinamasis nurodė, jog šie jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji J. I. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo pirminius parodymus, iš kurių matyti, kad jog ji kreipėsi į policijos pareigūnus dėl to, kad M. I. 2016 m. spalio 29 d. apie 23.00 val., žodžiais grasino užmušti ją, priėjęs prie nukentėjusiosios, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairį petį; 2016 m. gruodžio 13 d. apie 22.20 val. jai, gulinčiai lovoje, kumščiu sudavė 1 smūgį į krūtinę; 2017 m. kovo 11 d. apie 19.20 val., laikydamas rankoje buitinės paskirties (virtuvinį) peilį, juo įdūrė nukentėjusiajai į dešinę koją. Papildomai nukentėjusioji paaiškino, kad tuomet kai, buvo suduotas smūgis į petį, jai skaudėjo; kai jis būna blaivus, taip pat būna agresyvus, ne tik kai išgeria (4 t., b. l. 134-135). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų – policijos pareigūnų A. S., J. P. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. I. kaltė padarius šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta ir nekelia abejonių.

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties bei nukentėjusiosios J. I. duotais parodymais, liudytojų A. S., J. P. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadomis, Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį garso įrašo apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju M. I. tyčiniais smurtiniais veiksmais (sudavus vieną smūgį kumščiu į kairį petį; kumščiu sudavus 1 smūgį nukentėjusiajai į krūtinę, buitinės paskirties (virtuviniu) peiliu, įdūrus nukentėjusiajai į dešinę koją) sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei J. I., su kuria kartu gyveno, todėl M. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 aptartos veikos, t.y. 2016 m. spalio 29 d. apie 23.00 val., 2016 m. gruodžio 13 d. apie 22.20 val., 2017 m. kovo 11 d. apie 19.20 val.).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.

Teisminio nagrinėjimo metu pats M. I. pripažino kaltinimą, kad jis grasino nužudyti sutuoktinę, paaiškino, kad tokie jo veiksmai buvo sąlygoti pavydo. M. I. parodymus patvirtino nukentėjusioji J. I., teigdama, kad „konflikto metu jis tapo agresyvus ir nevaldomas, į raginimus apsiraminti nereagavo. <...>. Grįžęs iš virtuvės, vyras rankoje turėjo mažą virtuvinį peilį su plastmasine juoda rankena. Priėjęs prie jos lovos jis pasakė, kad papjaus ją. Ji staigiai atsikėlė iš lovos ir vyrą pastūmė, bet jam su peiliu pavyko sužaloti jos dešinės kojos kelį. <...>. Bijo savo vyro, nes jis agresyvus ir nenuspėjimas (1 t., b. l. 99). M. I. ir nukentėjusiosios parodymus patvirtino policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, kita bylos medžiaga, M. I. panaudotas peilis patvirtina, jog grasinimus nužudyti nukentėjusiąją jis galėjo įvykdyti, taigi M. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

M. I. yra teistas (2 t., b. l. 114-128), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 129-130). Gydytas VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki spalio 13 d., diagnozė – organinė depresija, organinis asmenybės sutrikimas (3 t., b. l. 6) Iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos išrašo matyti, kad M. I. stebimas ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Jis yra įpareigotas kartą per mėnesį atvykti gydytojo psichiatro konsultacijai, paskirtas medikamentinis gydymas. Pacientas konsultacijoms atvyksta laiku (4 t., b. l. 70). Dėl širdies veiklos sutrikimų buvo hospitalizuotas nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 25 d. (4t., b. l., 153, 163-166), taip pat buvo hospitalizuotas nuo 2019 m. sausio 19 d. iki 2019 m. vasario 1 d. (4 t., b. l. 170-171). Jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (2 t., b. l. 104).

Visas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus - 2016 m. spalio 29 d. 23. 43 val. nustatytas 1,02 promilių girtumas (2 t., b. l. 15); 2016 m. gruodžio 13 d. 23.09 val. nustatytas 2,47 promilių girtumas (2 t., b. l. 26); 2017 m. kovo 11 d. 19.46 val. nustatytas 2,41 promilės girtumas (2 t., b. l. 47);

Dėl M. I. pripažinimo ribotai pakaltinamu

BK 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

Teismo psichiatrijos, ekspertizės akte Nr. 88TPK-133/2017 užfiksuoti duomenys, taip pat eksperto teisme duoti paaiškinimai patvirtina, jog įstatymo uždraustų veikų padarymo metu M. I. buvo konstatuojamas psichikos sutrikimas. Organinis asmenybės sutrikimas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Lengvas kognityvinis sutrikimas, jis negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Akte taip pat nurodyta, kad M. I. negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės bei juos valdyti, tačiau nebuvo fiziologinio (patologinio) afekto ir kitoje liguistoje būsenoje nusikalstamų veikų padarymo metu. Jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinines pobūdžio priemones bendro stebėjimo sąlygomis specialioje gydymo įstaigoje, kur jis šiuo metu ir gydomas (3 t., b.1.56-58). Taigi teismas konstatuoja, jog M. I. visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamu (BK 18 straipsnio 1 dalis).

Minėtame ekspertizės akte M. I. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinines pobūdžio priemones bendro stebėjimo sąlygomis specialioje gydymo įstaigoje, kur jis šiuo metu ir gydomas (3 t., b.1.56-58). Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas K. Mikučionis paaiškino, kad šiuo metu M. I. rekomenduoja taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja, o BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

Taigi įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytas išvadas, eksperto K. Mikučionio paaiškinimus, veikų padarymo aplinkybes, M. I. charakterizuojančius duomenis, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 18, 98 straipsnių nuostatomis, M. I. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Pažymėtina, kad sutinkamai su BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis teismas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, ne rečiau kaip kas šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, kas užtikrina konkrečiu laiku konkrečios priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymą asmeniui, priklausomai nuo jo sveikatos būklės.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 29,18 eurų turtinei žalai atlyginti ir šį ieškinį grindžia gydymo paslaugų apskaitos išrašu (2 t., b. l. 3-5), nurodyta atsiskaitomoji sąskaita (2 t., b. l. 11). Byloje buvo gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant civilinio ieškovo įgaliotam atstovui (4 t., b. l. 33).

Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tokią išvadą teismas daro, nes nagrinėjant bylą nustatyta, kad M. I. įvykio metu buvo ribotai pakaltinamas, taigi, jis padarė ne nusikalstamą veiką, o baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Tuo tarpu kaip matyti iš BPK 109 straipsnio turinio, baudžiamojo proceso metu teismas gali priteisti atlyginti tik būtent nusikalstama veika padarytą žalą. Nustačius, kad šiuo atveju nuskalstama veika padaryta nebuvo, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti nagrinėjamas. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012).

Proceso išlaidų ir paskirtų kardomųjų priemonių byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Du CD diskai (1 t., b. l. 88, 133) nutarčiai įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

2. Peilis (1 t., b. l. 145-146), kuris šiuo metu saugomas Vilniaus apskrities VPK centrinėje Daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje nutarčiai įsiteisėjus konfiskuotinas kaip BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įrankis.

3. Kelnės, (1 t., b. l. 145-146), kurios šiuo metu saugomos Vilniaus apskrities VPK centrinėje Daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje nutarčiai įsiteisėjus grąžintinos J. I..

4. J. I. ir M. I. lyginamieji pavyzdžiai (1 t., b. l. 145-146), kurie šiuo metu saugomi Vilniaus apskrities VPK centrinėje Daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje nutarčiai įsiteisėjus perduodami sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.

5. M. I. gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2018 m. kovo 30 d. istorija nutarčiai įsiteisėjus grąžintina VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei.

6. M. I. gydymo VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje sveikatos istorijos (2 vnt.) įsiteisėjus nutarčiai grąžintinos VšĮ Vilniaus rajono centrinei poliklinikai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti, kad M. I.,1 asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. spalio 29 d., 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. kovo 11 d. veikos) bei 145 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas riboto pakaltinamumo būsenoje. Atleisti M. I. nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Du CD diskus nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

2. Peilį, kuris šiuo metu saugomas Vilniaus apskrities VPK centrinėje Daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje nutarčiai įsiteisėjus konfiskuoti kaip BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įrankį.

3. Kelnes, kurios šiuo metu saugomos Vilniaus apskrities VPK centrinėje Daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje nutarčiai įsiteisėjus grąžinti J. I..

4. J. I. ir M. I. lyginamuosius pavyzdžius, kurie šiuo metu saugomi Vilniaus apskrities VPK centrinėje Daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje nutarčiai įsiteisėjus perduoti sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

5. M. I. gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2018 m. kovo 30 d. istoriją nutarčiai įsiteisėjus grąžinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei.

6. M. I. gydymo VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje sveikatos istorijas (2 vnt.) įsiteisėjus nutarčiai grąžinti VšĮ Vilniaus rajono centrinei poliklinikai.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šią nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.