Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-772-508-2013

Teisėjas: R.Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00207-2012-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1;

1.2.14.12; 1.2.20.6; 2.4.7.

2013 m. lapkričio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nukentėjusiosioms civilinėms ieškovėms L. K., B. K., nuteistajam M. V., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam J. K., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų civilinių ieškovių L. K. ir B. K., nuteistojo J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – 10 (dešimt) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant J. K. išdirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. M. V. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Nukentėjusiųjų civilinių ieškovių L. K. ir B. K. civilinių ieškinių reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš M. V. atmestas. Iš J. K. turtinės žalos atlyginimui L. K. priteista 13750 litų, B. K. -1450 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. pagal LR BK 236 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012-02-04 9.20 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate, Kęstučio g. 42, Kaune, pareikšdamas pareiškimą, kad 2011-12-08, apie 15 val. du nepažįstami jaunuoliai Vinčų g. 3 namo, Kaune rūsyje pagrasinę peiliu, įsibrovė į butą ir iš buto pagrobė pastarojo mamai L. K. ir sesei B. K. priklausančius bendros 41900 Lt vertės auksinius papuošalus, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00117-12 pagal LR BK 180 str. 3 d., ir 2012-02-04 nuo 09.45 val. iki 10.05 val. apklausiamas liudytoju apie pareiškime išdėstytas aplinkybes, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Pagal LR BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, kad J. K. nuo 2011-11-30 nenustatytos valandos iki 2012-02-04 9.20 val. iš buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė L. K. priklausančią rankinę su joje buvusiais L. K. priklausančiais 18250 Lt vertės auksiniais papuošalais: laikrodį, 2500 Lt vertės, grandinėlę su pakabuku rakteliu, 70 Lt vertės, 4 vnt. dantų karūnėlių, bendros 2500 Lt vertės (kiekviena 625 Lt vertės), žiedą su rubino akmeniu ir gėlės lapeliu, 350 Lt vertės, žiedą su 4-5 rubino akimis, 1200 Lt vertės, porą vestuvinių žiedų su išgraviruotais vardais „Loreta, Povilas“ ir data „1976 12 25“, bendros 2000 Lt vertės, žiedą su rubino akimi, 300 Lt vertės, žiedą su rožine rubino akimi ir graviruotais įspaudais, 1000 Lt vertės, žiedą su raudona akimi (pavadinimu „Ana Karenina“), 110 Lt vertės, žiedo formos auskarus, 200 Lt vertės, žiedo formos auskarus, sudarytus iš 4-5 žiedelių, 1000 Lt vertės, keturlapio dobilo formos auskarus, 250 Lt vertės, burbulo formos auskarus su raudona rubino akimi, 300 Lt vertės, gėlės formos auskarus su rausva rubino akimi, 350 Lt vertės, lašo formos pakabuką, 400 Lt vertės, pasagos formos pakabuką, 250 Lt vertės, pakabuką - kryželį, 200 Lt vertės, papiruso formos pakabuką, 250 Lt vertės, pakabuką su „Marijos" atvaizdu. 300 Lt vertės, apvalų pakabuką su „Marijos“ atvaizdu, 250 Lt vertės, 80 cm tankus pynimo grandinėlę, 800 Lt vertės, persukto pynimo grandinėlę, 400 Lt vertės, kvadratinio pynimo grandinėle, 600 Lt vertės, paprasto pynimo grandinėlę, 400 Lt vertės, 4-5 vnt. dekoratyvinių geltonos, raudonos, rožinės, mėlynos spalvų akmenis, bendros 30 Lt vertės, ir B. K. priklausančiais, 1750 Lt vertės auksiniais papuošalais: elipsės formos žiedą su rubino akimi, 800 Lt vertės, žiedą su cirkonio akimi, 500 Lt vertės, burbulo formos auskarus, 300 Lt vertės, auskarus su baltos spalvos akimis, 150 Lt vertės.

Be to, pagal LR BK 178 str. 1 d. J. K. nuteistas už tai, kad jis nuo 2012-08-10 16 val. iki 2012-08-20 17.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, iš spintos pagrobė B. K. priklausančius 5700 Lt vertės auksinius dirbinius: žiedo formos auskarus, 800 Lt vertės, pakabinamus auskarus su burbuliukais, 800 Lt vertės, dvi auksines krūminių dantų karūnėles, bendros 800 Lt vertės, monetos formos lydinį, 300 Lt vertės, vyrišką vestuvinį žiedą su išgraviruotu vardu „V.“, 50 Lt vertės, moterišką vestuvinį žiedą su išgraviruotu vardu „Č.“, 500 Lt vertės, moterišką žiedą su įspaustu gėlių raštu, 1000 Lt vertės, 50 cm. ilgio grandinėlę, 300 Lt vertės, širdelės formos pakabuką, 700 Lt vertės.

M. V., pagal LR BK 189 str. 1 d. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog J. K. 2011 m. galimai gruodžio mėn. pagrobė savo motinai L. K. ir seseriai B. K. priklausančius auksinius papuošalus, realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – J. K. jam perduotus auksinius papuošalus:

2011 m. gruodžio mėn. 27 d,, nenustatytą valandą, pridavė lombardui UAB „S.“, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, vieną auksinį žiedą su akute, už tai gaudamas 432 litų atlygį,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėn. pradžioje, nenustatytą dieną, nenustatytą valandą, pridavė lombardui UAB „S.“, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, tris po vieną skirtingus auksinius auskarus, už tai gaudamas 100 litų atlygį,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėn. viduryje, nenustatytą dieną, nenustatytą valandą, pridavė lombardui UAB „S.“, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, du auksinius pakabukus (vienas jų-pasagos formos, 250 Lt vertės ), už tai gaudamas 220 litų atlygį,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėn. viduryje, nenustatytą dieną, nenustatytą valandą, pridavė lombardui UAB „H.“, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, auksinį moterišką laikrodį, 2500 Lt vertes, už tai gaudamas 800 litų atlygį,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėn. 25 d., nenustatytą valandą, pridavė lombardui UAB „H.“, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, tris auksines grandinėles ir tris pakabukus, už tai gaudamas 638 litų atlygį.

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės L. K., B. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžio dalį dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių nukentėjusiosioms: L. K. solidariai iš J. K. ir M. V. priteisti jų nusikalstamomis veikomis padarytą 13750 litų turtinės žalos atlyginimą, B. K. priteisti iš J. K. ir M. V. solidariai 1450 litų turtinės žalos atlyginimui.

Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to buvo padarytas esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. Nepagrįstai ir neteisėtai išsprendęs civilinio ieškinio klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė jų, kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių, teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.) Civiliniame ieškinyje buvo visos jo patenkinimui būtinos ir teisme nustatytos aplinkybės: civilinis ieškinys pagrįstas, dėl J. K. ir M. V. nusikalstamos veikos joms buvo padaryta turtinė žala, tarp nuteistųjų veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Apeliančių nuomone, turėjo būti taikomas LR CK 6.279 str. 4 d., kuris numato atsakomybę už kelių asmenų atskirais veiksmais padarytą žalą. Minėta teisės norma yra išimtis iš solidariosios atsakomybės, kylančios bendro žalos padarymo atvejais. Atsakomybė taikoma, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Šiuo atveju J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., t.y. pagrobė iš namų nukentėjusiųjų aukso papuošalus, o M. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 189 str. 1 d., t.y. už nusiklalstamu būdu gauto turto, t.y. J. K. pagrobtų papuošalų realizavimą. Tuo būdu J. K. pagrobdamas aukso papuošalus, o M. V. realizuodamas nusikalstamu būdu gautą turtą padarė atskiras nusikalstamas veikas, dėl kurių jos patyrė turtinę žalą. Nors jie atliko ne bendrus, o atskirus nusikalstamus veiksmus, turtinė žala buvo padaryta būtent dėl kiekvieno jų atskirų nusikalstamų veikų. Todėl pagrįstai mano, kad už tai jie ir privalo atsakyti, t.y. žalą atlyginti solidariai, nes tarp abiejų nusikalstamų veikų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kuris sieja tiek jų padarytas nusikalstamas veikas, tiek dėl jų atsiradusią žalą.

Apeliantės taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus vertinant įrodymus: teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė civilinius ieškinius pagrindžiančiais liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga. Teismas nevertino, kad būtent J. K. bendramokslis M. V. inicijavo tiek auksinių papuošalų vagystę 2011-11-30 - 2012-12-04, tiek jų realizavimą. Liudytojų parodymai duoda pagrindą manyti, jog būtent M. V. disponavo J. K. pagrobtais ir jam perduotais aukso dirbiniais, kad juos į lombardus jis pridavinėjo be tikslo išpirkti, o tik realizuoti ir gauti pinigų.

Apeliančių manymu, kad nors J. K. ir M. V. atliko atskiras nusikalstamas veikas, turtinę žalą patyrė dėl abiejų nuteistųjų padarytų nusikaltimų, civilinių ieškinių reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai ir priteistini atlyginti solidariai tiek iš J. K., tiek iš M. V..

Atsiliepimu į apeliacinius skundus nuteistasis M. V. nesutinka su apeliacinių skundų motyvais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu pilnai ir objektyviai ištyrė bei įvertino surinkus įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį civilinio ieškinio dalyje. Turtinė žala civilinėms ieškovėms padaryta tuo, kad buvo pagrobtas jų turtas, vagystę įvykdė J. K.. M. V. atžvilgiu dėl šios nusikalstamos veikos dar ikiteisminio tyrimo metu baudžiamoji byla buvo nutraukta. Jeigu J. K. nebūtų vogęs nukentėjusiųjų daiktų, nukentėjusiosios nebūtų patyrusios turtinės žalos, be to, būtent J. K. pats pasirinko pavogto turto disponavimo būdą, t.y. prašydamas M. V. realizuoti lombarduose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, nuteistojo J. K. gynėją ir nuteistąjį J. K., nukentėjusiąsias civilines ieškoves L. K. ir B. K., prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, nuteistąjį M. V. jo gynėją, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiųjų civilinių ieškovių L. K. ir B. K. bei nuteistojo J. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo J. K. ir M. V. nusikalstamas veikas ir paskyrė bausmes, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Ginčo dėl veikų kvalifikavimo ir bausmių paskyrimo nėra.

Nuteistasis J. K. ir nukentėjusiosios civilinės ieškovės L. K. bei B. K. apeliaciniais skundais teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, t. y. konstatuodamas, jog šioje byloje nenustatytas faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp nuteistojo M. V. padarytų veikų ir kilusių padarinių, kad nepagrįstai atmetė nukentėjusiųjų reikalavimus solidariai priteisti žalos atlyginimą iš M. V. nukentėjusiosioms padarytai turtinei žalai atlyginti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (LR BPK 109 straipsnis). O tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553/2012). Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai pagrįstai buvo patenkinti ir priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio J. K., nes būtent jis pagrobė svetimą turtą.

Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (LR CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta LR CK 6.279 straipsnyje, kuriuo ir vadovaujasi apeliantai – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, taigi solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žalą padaro nusikalstamos veikos bendrininkai. Teismų praktikoje solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304/2011).

Taigi, solidarios atsakomybės taikymo pagrįstumas grindžiamas yra ne tik bendrai padarytos žalos buvimu, bet ir tam tikro bendrumo buvimu, tad josios taikymas galimas tik konstatavus faktinio ir teisinio priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių, buvimą.

Faktinio priežastinio ryšio nustatymui būtina yra nustatyti, ar žala būtų atsiradusi, jei neteisėtų veiksmų nebūtų buvę, o teisinio priežastinio ryšio nustatymui būtina yra nustatyti, ar atsiradusi žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo padaryto neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla 3K-3-518/2006).

Nagrinėjamu atveju būtent J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d., už tai, kad pavogė L. K. ir B. K. priklausančius auksinius papuošalus. J. K. savo kaltę pripažino. Atitinkamai M. V. šioje byloje pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 189 str. 1 d., už tai, kad žinodamas jog J. K. jam perdavė pagrobtus iš savo motinos ir sesers joms priklausančius auksinius dirbinius, juos realizavo. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių M. V. neprisidėjo ir nebendrininkavo pagrobiant nukentėjusiosios priklausančius auksinius papuošalus. Jam nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas pagrobiant L. K. ir B. K. priklausančius auksinius papuošalus, o baudžiamoji byla dalyje dėl jam pareikšto įtarimo pagal LR BK 178 str. 1 d. 2012-10-10 nutarimu nutraukta. Byloje nebuvo nustatyta ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų J. K. apeliaciniame skundę išsakytą teiginį, kad M. V. kaip nors įtakojo nusikaltimo padarymą: tariamai kurstė J. K. įvykdyti vagystę, organizavo ar žadėjo padėti realizuoti pavogtus dirbinius.

Priešingai, liudytojo V. K. parodymai patvirtina, kad J. K. auksinius dirbinius atsinešdavo į mokyklą, kad apie tai žinojo dauguma mokyklos bendruomenės. Nuteistasis sakydavo, kad šiuos dirbinius jam atidavė teta ir dėdė. Už gautus pinigus, realizavus auksinius dirbinius, įsigytus gan brangius daiktus taip pat atsinešdavo į mokyklą. J. K. dažniausiai prašydavo M. V. priduoti dirbinius į lombardus, nes teigdavo, jog neturi asmens dokumentų. Jis yra prašęs liudytojo nuvežti jį ir M. V. iki lombardo, kur galėtų realizuoti papuošalus. Liudytojas tvirtino supratęs, kad dirbinius J. K. galėjo pavogti iš savo mamos ir sesės, jis ir pats liudytojui prisipažino, kad papuošalus neša iš namų. V. K. patvirtino niekad negirdėjęs, kad M. V. būtų reikalavęs iš J. K. atnešti auksinių dirbinių, ar kad būtų turėjęs jų didelį kiekį, tik tiek, kiek J. K. duodavo realizuoti.

Liudytoja V. E. parodė, kad į lombardą, kuriame ji dirba, M. V. vieną kartą atnešė žiedus, o liudytoja J. P. parodė, į lombardą, senatį (duomenys neskelbtini), auksinį laikrodį atnešė abu nuteistieji – M. V. ir J. K., tačiau pridavė M. V.. Kiti byloje esantys dokumentai patvirtina, kad auksinius dirbinius realizuodavo ir vienas J. K.. Taigi liudytojų parodymai paneigia apeliantų teiginius, kad J. K. papuošalų vagystę ir realizavimą vykdė tik veikiamas M. V.. Todėl ir turtinė žala nukentėjusiosioms buvo padaryta būtent J. K. pagrobiant joms priklausančius auksinius dirbinius, t. y. būtent jis ir yra tiesiogiai žalą nukentėjusiosioms padaręs asmuo, jis už padarytą žalą atsakingas. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad M. V. šio turto negrobė ir turtinės žalos nukentėjusiosioms nepadarė. M. V. ir J. K. veiksmų ir pasekmių atžvilgiu nesiejo bendras veiksmų atlikimas: J. K. M. V. tik prašė padėti realizuoti pavogtus aukso dirbinius po to, kai jis pats juos jau buvo pavogęs, neįtakojamas M. V.. Taigi tarp M. V. veikos - nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo ir J. K. - auksinių dirbinių pagrobimo, padarytos turtinės žalos nėra priežastinio ryšio, nagrinėjamoje byloje nėra vienos iš solidariosios atsakomybės sąlygų, leidžiančios iš abiejų minėtų nuteistųjų solidariai priteisti civilinius ieškinius nukentėjusiosios padarytai žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553/2012).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas civilio ieškinio priteisimo klausimą ir atsisakydamas taikyti solidarų civilinių ieškinių priteisimą iš J. K. ir M. V. nukentėjusiųjų L. K. ir B. K. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti skunduose nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl nuteistojo J. K. ir nukentėjusiųjų civilinių ieškovių L. K. ir B. K. apeliaciniai skundai atmetami, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. K., nukentėjusiųjų civilinių ieškovių L. K. ir B. K. apeliacinius skundus atmesti.