Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškinatys savarankiškų reikalavimų: K. M., V. Š., S. S., G. S., I. T., O. P., O. S., O. S., E. S., S. J., I. K., L. B., M. B., R. D., R. Š., M. Š., L. D., I. M., G. M., L. V., A. S., V. V., L. V., L. B., V. K., S. K., A. K., I. P., A. Ž., S. Ž., M. M., , J. V., J. T., A. B., M. M., S. M., O. M., A. D., V. L., P. L., A. K., S. B., J. B., N. C., S. V. S., R. Č., S. P., R. K., A. G., R. T., G. P., V. P., A. M., J. K., A. Z., M. Z., T. P., B. Č., R. S., A. S., K. S., S. S., J. M., D. D., D. R., R. T., J. L., R. N., J. N., R. R., R. R., K. M., R. Ž., L. C., A. C., T. S., S. S., A. K., A. K., V. V., S. B., Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 metais ji, atstovaudama gyvenamojo namo buto savininkus, kurie, norėdami sumažinti savo butuose esančių „gyvatukų“ kaitinimą vasaros metu bei sutaupyti pinigų už viršnorminės šilumos suvartojimą, kreipėsi į administratorių su prašymu pasiūlyti planą, kokių konkrečių priemonių šiai problemai išspręsti reikėtų imtis. UAB „Fabeta“ energetikas E. T. pasiūlė ant cirkuliacijos stovų įrengti reguliatorius. Jis nurodė, kad tik įrengus reguliatorius-termobalansinius ventilius galima sureguliuoti cirkuliacinio vandens temperatūrą, nors jokiais dokumentais ir įrodymais, kad tokiu būdu gali būti sumažintas „gyvatuko“ kaitinimas, nepateikė.

2016 liepos mėnesį UAB „Fabeta“ iniciatyva buvo organizuojamas balsavimas raštu. Balsavimo biuleteniuose 32 butų savininkai balsavo už siūlymą, kad „įrengus minėtus terminio balansavimo ventilius, būtų ne tik sumažinamas šilumos suvartojimas, bet ir karštuoju vasaros metu būtų galima mažinti „gyvatukų“ temperatūrą, palaikant (nemažinant ) į butus tiekiamo karšto vandens temperatūrą“. Ieškovė taip pat sutiko ir pasirašė biuletenį Nr. 16-07-0119. 2016-08-16 balsavimo organizatoriaus UAB „Fabeta“ protokoliniu sprendimu buvo nuspręsta namo karšto vandens cirkuliaciniuose stovuose įrengti terminio balansavimo ventilius (toliau - ventiliai).

Ieškovė pažymi, kad nei prieš balsavimą, nei balsavimo metu UAB „Fabeta“ nesupažindino su viešuoju konkursu, nepateikė butų savininkams darbų projekto, leidimo, kad atsakovė UAB „Fabeta“ gali tokius darbus vykdyti, nepagrindė savo techninio sprendimo pagrįstumo, jog sumontuoti ventiliai sumažins „gyvatuko“ kaitinimą, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas yra pastatytas seniai, jo projekte nėra numatyta ši priemonė.

2017 metų rugpjūčio - spalio mėnesiais, praėjus daugiau kaip metams po pateikto siūlymo, UAB „Fabeta“ sumontavo ventilius MTCV dn20(0), tačiau ši atsakovės priemonė buvo neefektyvi, nepateisino butų savininkų lūkesčių, o priešingai, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kiekvienam buto savininkui pateikė padidintus mokėjimus už suvartotą šilumos kiekį. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 32-iejų butų savininkai 2017-09-19, nesutikdami mokėti už atliktus darbus, pareiškimu kreipėsi į UAB „Fabeta“, prašydami išmontuoti ventilius ir atstatyti namo cirkuliacinę sistemą į pradinę padėtį. Atliktų darbų aktas Nr. 43-204 nebuvo ieškovės pasirašytas, nes darbai nebuvo priimti. 2017-10-02 savo raštu „Dėl apmokėjimo už balansinius ventilius“ atsakovė pranešė, kad neva sprendimas dėl ventilių įrengimo „yra progresyvus ir šiuolaikiškas“, kad rezultatus butų savininkai galės pajusti per ilgesnį eksploatavimo laiką, taip pat pranešė, kad darbų sąnaudos bus nurašytos iš sukauptų lėšų.

Dėl netinkamo atsakovių elgesio ieškovė patyrė neturtinę žalą.

Ieškovė pažymi, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes pagal CK 4.85 straipsnio 9 dalį buto savininko teisė apskųsti priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018-09-26 pažymoje Nr. 4D-2018/2-200 buvo konstatuota, kad šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai, atsižvelgiant į balsavimo biuletenių turinį, galimai buvo suklaidinti. Balsavimo biuletenio nuorašą ieškovė gavo 2018 metų spalio 18 d., todėl prašo CK 1.127 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškinio senaties termino pradžia laikyti 2018 m. spalio 18 d., kai ji sužinojo apie savo ir kitų butų savininkų pažeistas teises.

Atsakovė UAB „Fabeta“ atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad byloje pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia ginčo biuleteniuose esančią informaciją klaidinančia ar neatitinkančią tikrovės, dėl ko būtų pagrindas pripažinti negaliojančiu 2016-08-16 butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintą balsavimo raštu sprendimą nuo jo sudarymo momento.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovės UAB „Fabeta“ siūlytas šilumos suvartojimą mažinantis būdas ir cirkuliacinę karšto vandens sistemą sureguliuojančios priemonės yra klaidinančios, neefektyvios, pažeidžia ieškovės ir kitų butų savininkų teises. Ieškovė nepagrįstai argumentuoja, kad atsakovė UAB „Fabeta“ teigė, jog vienintelis būdas sumažinti šilumos suvartojimą ir sureguliuoti cirkuliacinę karšto vandens sistemą yra ventilių įregimas, - byloje nėra duomenų, kad UAB „Fabeta“ pristatė siūlomą būdą kaip vienintelį. Iš teismui pateikto biuletenio (pasirašyto ieškovės) turinio matyti, kad paryškintu šriftu yra įrašas „Įrengus minėtus terminio balansavimo ventilius, būtų ne tik sumažinamas šilumos suvartojimas, bet ir kaštuoju vasaros metu būtų galima mažinti „gyvatukų“ temperatūrą, palaikant (nemažinant) į butus tiekiamo karšto vandens temperatūrą“. Kad tai vienintelis būdas, įrašų nėra.

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2018-01-03 rašte (atsakant į ieškovės raštą dėl UAB „Fabeta“ kompetencijos) nurodė, kad UAB „Fabeta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad terminio balansavimo ventilių įrengimo karšto vandens tiekimo cirkuliaciniuose stovuose reglamentuoja Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių 59 punkto ir Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 342 punkto nuostatos. Įrengus ventilius, pirmiausia užtikrinamas tolygus, nustatytos temperatūros karšto vandens tiekimas visiems karšto vandens vartotojams bei sumažėja šilumos energijos karšto vandens ruošimui suvartojimas. Be to, nurodė, kad šilumos energijos suvartojimo karšto vandens ruošimui pasikeitimą, įrengus ventilius, galima nustatyti tik turint tikslius duomenis iki ir po jų įrengimo: šilumos kiekį karšto vandens ruošimui, tikslų suvartoto karšto vandens kiekį, faktinę karšto vandens temperatūra įvairiose (skirtingose) vartojimo vietose.

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2019-08-07 rašte nurodė, kad lemiamą įtaką apskaičiuotų mokėjimų už šilumos kiekį pasikeitimus turėjo ne šilumos suvartojimo ar šilumos kainų pokyčiai, o šilumos paskirstymo metodų pasikeitimai – ginčo namo butų savininkams suvartotos šilumos paskirstymui taikomas Šilumos pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (šiuo metu - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183; kad pagrindiniai faktoriai, nuo kurių priklauso faktinės pastato šilumos sąnaudos karšto vandens cirkuliacijai yra cirkuliuojančio pastato sistemoje karšto vandens temperatūra, aplinkos, kurioje nutiesti šios sistemos vamzdžiai, temperatūra, cirkuliacinės sistemos vamzdynų izoliacijos lygis / kokybė bei vamzdžių skersmuo.

UAB „Danfoss“ (ginčo ventilių platintoja) 2020-02-24 rašte nurodė, kad MTCV termobalansinio vožtuvo paskirtis yra: subalansuoti cirkuliacinių stovų grįžtamas temperatūras iki tokių, kokios yra reikalingos taupyti cirkuliacinius kaštus; optimizuoti šilumos nuostolius vamzdyne reguliuojant optimalų srautą. Tuo atveju, jei norima sumažinti „gyvatukų“ temperatūrą vasaros metu, reikia nustatyti mažesnę cirkuliacinę temperatūrą ir patikrinti, ar atsukus maišytuvą vis dar teka 50-55 C temperatūra. Tokiu atveju išlaikoma paduodama temperatūra tinkama ir sumažinama „gyvatukų“ temperatūra bei šilumos nuostoliai.

Ieškovė kreipėsi į įvairias valstybės institucijas dėl ginčo sprendimo ir mano, kad jų galutinės išvados yra jai palankios. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei viena iš jų nepaneigė ginčo ventilių sumontavimo tikslingumo.

Ieškovė nepateikė specialių žinių turinčių asmenų išvadų, kad šios atsakovės nurodyta informacija ir šilumos suvartojimo mažinimo būdas yra netinkami, kaip nėra ir duomenų, koks konkretus sprendimo būdas yra optimalus, kurį turėjo taikyti UAB „Fabeta“, nors teismas išaiškino teisę prašyti skirti atitinkamą ekspertizę ar kviesti atitinkamus ekspertus išvadai duoti.

Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad didžioji dalis (daugiau kai p ½ dalis) gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkai reiškia pretenzijas ginčo ventilių įrengimo. Tuo pačiu nėra aišku, ar jų išmontavimas nepažeis šių asmenų teisių ir interesų.

Taigi, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas (pripažinti informaciją klaidinančia ir neatitinkančia tikrovės, pripažinti negaliojančiu 2016-08-16 butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintą balsavimo raštu sprendimą nuo jo sudarymo momento) yra nepagrįstas, nes ieškovės argumentai pagrįsti iš esmės prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais, ir atmestinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl minėtų aplinkybių teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad UAB „Fabeta“ padarė neteisėtus veiksmus, dėl ko galėjo padaryti turtinę žalą (nuostolius), kuriuos ieškovė prašo atlyginti (CK 6.245-6.249 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Fabeta“ lokalinėje sąmatoje pati ieškovė nurodė, jog „darbai apmokami iš gyventojų sukauptų lėšų, papildomai butų savininkų neapmokestinant“. Tokiu atveju, atsižvelgdamas į tokią valią ieškovės, kuri, kaip pati teigia, atstovauja namo gyventojų interesams, nesant byloje kitų savininkų (jų daugumai) reikalavimui grąžinti ventilių įrengimui panaudotas kaupiamąsias lėšas, teisinga ir protinga neįpareigoti atsakovės UAB „Fabeta“ grąžinti šias lėšas, nes priešingu atveju ji turėtų teisę ateityje reikalauti iš namo savininkų apmokėti už atliktus darbus, kas galimai suponuotų naujus ginčus ateityje (CK 1.5 straipsnis).

Nenustačius atsakovės UAB „Fabeta“ neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, atitinkamai iš esmės nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuri, ieškovės nuomone, netinkamai vykdė administratoriaus priežiūrą, tinkamai nereagavo į ieškovės skundus, neteisėtų veiksmų, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 6.250 straipsnis).

Teismas sutinka su atsakovių argumentu, kad ieškovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą CK 4.85 straipsnio 9 dalyje. Sutiktina su jų argumentu, kad vėliausiai nuo 2017 m. spalio 4 d. skaičiuotinas šis terminas, kada ieškovė UAB „Fabeta“ 2017 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte savo ranka padarė įrašą datuotą 2017-10-04. Ieškinys teisme gautas 2018-11-27 (nurodyta jo parengimo data – 2018-11-20), todėl akivaizdu, kad ieškovė praleido minėtą terminą, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (1.124-1.132 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šio termino ir atnaujinti (CPK 185 straipsnis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Konstatavus, kad ieškinys atmestinas, iš ieškovės priteistina į valstybės biudžetą 435,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 435,98 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.