- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-192-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- A. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-192-544/2020
teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00323-2019-7
2020 m. gegužės 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2519-758/2019 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. M., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi užsienio valstybėje išdavimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. prašė: priteisti iš atsakovo V. M. nepilnamečiam vaikui J. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 277,50 Eur nuo 2019 m. kovo 1 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant jai disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo nepilnametei J. M. 4 082,23 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo jos gimimo dienos – (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. vasario 28 d., pavedant jai disponuoti šiomis lėšomis uzufrukto teise; nustatyti šalių dukters J. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; leisti ieškovei nepilnametę dukrą išsivežti kartu gyventi užsienio valstybėje.
2. Nurodė, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę. (duomenys neskelbtini) jai gimė duktė J. M.. Vaiko tėvas – atsakovas savo dukrai išlaikymo neteikia, ja nesirūpina, gyvena skyrium nuo jų. Ji viena rūpinasi nepilnamete dukra, ją išlaiko ir auklėja. Jokių stabilių pajamų neturi, pašalpų negauna, dukrą padeda išlaikyti jos tėvai. Ieškovės manymu, atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Jos paskaičiavimu, dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia apie 550 Eur: apie 200 Eur maistui, drabužiams – 100 Eur, mokesčiams už komunalines paslaugas – 60 Eur, higienai, mokslui, žaislams – 80 Eur, kelionės išlaidoms, ekskursijoms, laisvalaikiui – 115 Eur. Kadangi atsakovas dukra nesidomi, prašo, kad dukters, kuri ir dabar gyvena su ieškove, gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja. Šiuo metu yra sudariusi santuoką, sutuoktinis dirba užsienio valstybėje, todėl, jei nuspręstų išvykti gyventi į užsienį, norėtų išsivežti ir nepilnametę dukrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko J. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Netenkino prašymo išduoti leidimą išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį. Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą pradedant mokėti nuo 2019 m. kovo 1 d. Priteisė iš atsakovo nepilnametei J. M. 4 082,23 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo nepilnamečio vaiko gimimo dienos – (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. vasario 28 d. Paskyrė ieškovę vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, tvarkant jas uzufrukto teise.
4. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, kad nepilnametė J. M. gyvena kartu su motina – ieškove. Vaiko tėvas gyvena skyrium, vaikui išlaikymo neteikia, nedalyvauja jo auklėjime, faktiškai nepalaiko jokių santykių. Vaiką išlaiko ir juo rūpinasi jo motina.
5. Teismas netenkino ieškovės prašymo leisti jai vaiką išvežti į užsienio valstybę, nenurodant kokioje valstybėje ir kokiu adresu jis gyvens, atsižvelgęs į tai, kad išduodant tokį neapibrėžtą teismo leidimą bus nepagrįstai ir nepateisinamai suvaržomas vaiko tėvo bendravimas ateityje su dukterimi, nes vaiko tėvas turi teisę žinoti, kur yra jo dukra, turėti galimybę su ja matytis, bendrauti, dalyvauti jos auklėjime.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė pilnai nepagrindė ir neįrodė prašomo priteisti iš atsakovo po 277,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo dydžio nepilnametei J. M.. Pažymėjo, jog mokesčiai būstui neturėtų būti įskaitomi į išlaidas vaiko išlaikymui, o išlaidos vaiko ekskursijoms, laisvalaikiui, atsižvelgiant į vaiko amžių ir tėvų turtinę padėtį, yra neproporcingai didelės. Teismo vertinimu, 250 Eur išlaikymo dydis atitinka šalių turtinę padėtį, proporcingumo principą ir yra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.
7. Teismas konstatavo, jog atsakovas neteikė jokio išlaikymo nuo nepilnametės dukters gimimo, todėl iš atsakovo priteisė ieškovės prašomą priteisti 4 087,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
9. Nurodo, kad jis negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teisme, kadangi nuo 2017 metų pradžios nuolat gyvena ir dirba Anglijoje. Jam nebuvo įteikta ieškinio kopija. Apie ieškinio turinį bendrais žodžiais informavo tik ieškovės advokatas. Atsiliepimą į ieškinį pasirašė patirdamas psichologinį spaudimą, gąsdinant, jog ieškovė iš biologinio vaiko tėvo prisiteis išlaikymą, jeigu jis neatsisakys tėvo teisių į vaiką. Susirašinėjama su advokatu buvo pakankamai ilgą laiką, bet jis nuolat melavo.
10. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 4 082,23 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Mano, jog šis įsiskolinimas atsirado dėl pačios ieškovės kaltės. Iš pridėto susirašinėjimo matyti, kad jis nuolat siūlė pinigus savo dukros išlaikymui, bet ieškovė tokį jo norą materialiai padėti vaikui ignoravo. Be to, ieškovė galėjo gauti pagalbą ir iš valstybės, tačiau išvažiavo į Angliją. Tuo metu jis irgi buvo Anglijoje ir galėjo teikti paramą dukrai, bet vaiko motina atsisakė duoti jų buvimo adresą, nereagavo į prašymą duoti savo sąskaitos rekvizitus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti.
12. Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes yra surašytas ne advokato, prie jo pridėti įrodymai, surašyti užsienio kalba ir nėra vertimų į lietuvių kalbą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas neneigia, kad yra šalių nepilnametės dukters tėvas, nepateikė įrodymų, kad nuo vaiko gimimo teikė jam materialinį išlaikymą, todėl įsiskolinimą dukros išlaikymui teismas priteisė teisėtai ir pagrįstai. Atsakovui apie visus teismo posėdžius buvo pranešta tinkamai, tačiau jis pats apsisprendė juose nedalyvauti. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad atsakovui buvo daromas neleistinas poveikis, neatitinka tikrovės, ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl tėvo valdžios apribojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, į tai, kad apeliantas niekaip nepagrindė savo prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bei priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, neleista išvežti vaiko nuolat gyventi į užsienio valstybę, todėl teisėjų kolegija dėl šios skundžiamo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
17. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – susirašinėjimą su ieškove ir jos advokatu rusų kalba, nurodydamas, jog vertimus į valstybinę kalbą pateiks vėliau. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dokumentai, neišversti į lietuvių kalbą, neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo, todėl ne valstybine kalba surašytų įrodymų, kurių vertimai nebuvo pateikti, teismas nepriima (CPK 181 straipsnio 1 dalis, 198 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis).
18. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto teiginius, susijusius su tuo, kad jis negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teisme, nes gyvena užsienyje, kad jam nebuvo įteikta ieškinio kopija, o ieškovės atstovas advokatas sąmoningai jam teikė netikslią informaciją tam, jog laimėtų bylą ieškovės naudai. CPK 42 straipsnyje reglamentuotos šalių teisės ir pareigos, tarp kurių numatyta, kad dalyvavimas teismo posėdžiuose yra šalių teisė, bet ne pareiga. Taigi atsakovas turėjo teisę pats nuspręsti, ar jis pasinaudos procesine teise dalyvauti teismo posėdyje. Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį, šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, ką pripažįsta ir pats apeliantas, apie visus paskirtus šioje byloje teismo posėdžius jam buvo tinkamai pranešta. Bylos duomenys rodo, kad bylos nagrinėjimo metu dėl byloje pareikštų reikalavimų apeliantas susirašinėjo tiek su ieškove, tiek su jos atstovu advokatu, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kas patvirtina, kad ieškinio tyrinys jam buvo žinomas. Byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad apeliantas buvo išreiškęs pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje pats ar per atstovą, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, kad su pareikštu ieškiniu visiškai sutinka.
19. Byloje neturi pagrindo ir apelianto argumentai, kad ieškovė ir jos atstovas advokatas jo atžvilgiu galimai veikė nesąžiningai, dar iki ieškinio teismui pateikimo pradėjo jį šantažuoti, gąsdinti, jog ieškovė prisiteis iš jo išlaikymą jų nepilnametei dukrai, jeigu jis neatsisakys tėvo teisių į vaiką. Kadangi šie argumentai nepagrįsti faktiniais duomenimis, jie vertinami kaip nepagrįstos apelianto prielaidos. Vieno iš tėvų reikalavimas, kad kitas tėvas vykdytų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, negali būti vertinamas kaip nesąžiningas veikimas ar neleistinas poveikis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas klausimų, susijusių su tėvo valdžios apribojimu vaiko atžvilgiu, nenagrinėjo ir negalėjo nagrinėti, nes tik ieškovas, ieškinyje suformuluodamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką (CPK 13 straipsnis 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), nustato teisminio nagrinėjimo ribas, o ieškovė tokio pobūdžio materialinių teisinių reikalavimų atsakovui nebuvo pareiškusi.
20. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnis). Kaip matyti iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų ir jų procesinių dokumentų turinio, ginčas dėl to, kad atsakovas privalo išlaikyti savo nepilnametę dukrą nekyla (apeliantas neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas ateičiai periodinėmis išmokomis), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nepasisako. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Apeliaciniame skunde apeliantas neįrodinėja, kad priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis ir atitinkamai išlaikymo įsiskolinimo dydis neatitinka CK 3.192 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
21. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti 4 082,23 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukros išlaikymui, įrodinėdama, jog nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo dienos) iki 2019 m. vasario 28 d. kita šalis – atsakovas neteikė išlaikymo dukrai, ir šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas patenkino visiškai. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad po vaiko gimimo tam tikru laikotarpiu yra teikęs išlaikymą savo nepilnametei dukrai (CPK 178 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį tą aplinkybę, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis yra net mažesnis nei teismo apskaičiuotas išlaikymo dydis. Apelianto teiginiai, kad pati ieškovė yra kalta, jog jis po vaiko gimimo neteikė išlaikymo, kadangi ji ignoravo jo norą išlaikyti vaiką, laiku nereikalavo išlaikymo, atmetami kaip neteisėti ir nepagrįsti. Kaip jau minėta, išlaikyti nepilnametį vaiką buvo ir yra atsakovo pareiga. Išlaikymas yra teikiamas ir priteisiamas nepilnamečio vaiko, o ne ieškovės (vaiko motinos), poreikiams tenkinti, ieškovė vaiko išlaikymui skirtas lėšas tik tvarko uzufrukto teise, tačiau šios lėšos jai nepriklauso.
23. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, iš jų visumos padarė pagrįstas išvadas, todėl pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą dukros išlaikymui.
24. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.200 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.