Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 18-IL-10-03998-e „D4l V. S. neterminuoto leidimo laikyti (ne6iotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK pareiškėjui registruotas šaunamasis ginklas dujinis revolveris (duomenys neskelbtini), išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0005313, bei ginklo pažymėjimas (b. l. 25).

Vilniaus AVPK patikrinimo metu nustatė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. Ukmergės r., Rečionių k., pareiškėjas nevykdė policijos pareigūno reikalavimo pasitraukti nuo keliuko, kad netrukdytų važiuoti sunkvežimiui, sodinamas į patrulinį automobilį nesėdo, priešinosi aktyviais veiksmais, stumdėsi, standino rankas (b. l. 29–32). Dėl šio nusižengimo pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. 2017 m. birželio 17 d. Ukmergės r., Rečionių k., Lakštingalų g., prie parduotuvės pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus, atsisakė tikrintis girtumą alkotesteriu, įžūliai elgėsi, naudojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, nepakluso reikalavimui sėstis į tarnybinį automobilį, dėl ko buvo panaudotos specialiosios priemonės. Dėl šio nusižengimo pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį. 2018 m. rugpj82io 26 d. (duomenys neskelbtini), A. B. savo sodyboje rado stipriai neblaivų ir agresyvų V. S., kuris buvo agresyvus, policijos pareigūnus išvadino necenzūriniais žodžiais. Dėl nurodyto nusižengimo pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį.

Nustačius minėtas aplinkybes, ginčijamu 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimu Nr. 18-IL-10-03998-e „Dėl V. S. neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nuspręsta panaikinti pareiškėjo neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei paimti pareiškėjo dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), šovinius, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklo pažymėjimą (b. l. 26-27). Ginčijamo Vilniaus AVPK sprendimo teisinis pagrindas – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 41 straipsnio 3 dalis, ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 60, 95, 75.6, 81 ir 104 punktai.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.

Įstatymo 17 straipsnio1 dalies 11 punktas imperatyviai numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Taisyklių 60 punkte nustatyta, kad neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybės, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga, kuria remiantis ir priimamas sprendimas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 56 straipsnis). Minėti bylos duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia, nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997 -02-13 nutarimą).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 17, 18, 30 straipsnių nuostatų matyti, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei Lietuvos informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad:

1) 2016 m. gruodžio 30 d., apie 11 val. 15 min., Lakštingalų gatvėje, Rečionių kaime, Ukmergės rajone, pareiškėjas nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo pasitraukti nuo tako, kad leistų važiuoti sunkvežimiui, bei sėstis į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, kad vykti į policijos įstaigą; Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.11.-375-1040/2017 pareiškėją pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje (statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas) bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas) ir paskyrė subendrintą 144 Eur administracinę nuobaudą. Vilniaus apygardos 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas;

2) pareiškėjas 2017 m. birželio 17 d., apie 17 val., viešoje vietoje, ant suoliuko prie parduotuvės, esančios Lakštingalų g., Rečionių k., Ukmergės r., su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti girtumą, nutraukti neteisėtus veiksmus, sėstis į tarnybinį automobilį, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, elgėsi įžūliai bei išvadino policijos pareigūnus įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais; Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A17.-349-517/2017 pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 484 straipsnio 1 dalyje (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose), 506 straipsnio 4 dalyje bei 508 straipsnio 1 dalyje (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas), už kuriuos pareiškėjui buvo paskirta subendrinta 110 Eur administracinė bauda. Šis Ukmergės rajono apylinkės teismo nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs;

3) 2018 m. rugpjūčio 26 d. 15.39 val. pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja A. B. ir nurodė, kad jos sodyboje rado miegantį stipriai neblaivų ir agresyvų asmenį, kurio pastaroji nepažįsta; pareiškėjas pažadintas pareigūnų tapo agresyvus pareigūnų atžvilgiu, pardėjo juos įžeidinėti bei vadinti necenzūrinias žodžiais. Vilniaus AVPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-1873-2018 pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje (šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padaromas pakartotinai), paskirta 200 Eur. Šis Vilniaus AVPK Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimas nėra apskųstas.

Teismo vertinimu, minėti pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai (pareiškėjas, būdamas neblaivus, darė administracinius nusižengimus viešoje vietoje, kitų žmonių ir policijos pareigūnų akivaizdoje, sulaikomas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, išvadino policijos pareigūnus įžeidžiančiais žodžiais, stangino rankas ir kt.), dėl kurių priimti anksčiau minėti nutarimai, kurie yra įsiteisėję, charakterizuoja pareiškėją neigiamai, charakterizuoja jį kaip negerbiantį valstybėje galiojančių teisės aktų, nesilaikantį jų reikalavimų, charakterizuoja kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad nutarimai, kuriais jam paskirtos baudos už administracinių nusižengimų padarymą, yra neteisti, tačiau pats skunde pripažino, jog neneigia, kad minėti incidentai buvo. Taigi, teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys savaime sukėlė pavojų Įstatymo saugomoms vertybėms, ir tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas turėjo pagrindą taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir Taisyklių 60 punktą, nustatantį, kad neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga, kuria remiantis ir priimamas sprendimas, bei priimti vienintelį galimą sprendimą – panaikinti asmeniui laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo.

Kaip minėta, Sprendimas, priimtas taip pat vadovaujantis Įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, kuri, be kita ko, nustato, kad jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, per 30 kalendorinių dienų nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys perduodami Ginklų fondui realizuoti. Pagal Taisyklių 75.4 punktą ginklas, atsižvelgiant į šių taisyklių 76–84 punktų nuostatas, išregistruojamas, jeigu ginklo savininkui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pagal 81 punktą ginklo išregistravimo pagrindas šių taisyklių 75.6 punkte nurodytu atveju yra jo realizavimas arba konfiskavimas ir tai patvirtinantys dokumentai. Taisyklių 95 punkte nustatyta, kad panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, leidimas ir ginklas (-ai) paimami, jei tai anksčiau nebuvo padaryta teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693, 17 punkte nustatyta, kad teritorinė policijos įstaiga, kurioje registruoti asmens ginklai, panaikinusi leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, įsigaliojus šiam sprendimui arba pasibaigus išvardytų leidimų galiojimo laikui ir jo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepratęsus, nedelsdama paima visus asmens turimus ginklus, šaudmenis, ginklų korteles, leidimus laikyti ar leidimus nešiotis ginklus, neterminuotus leidimus ir ginklų apskaitos dokumentus (jeigu panaikinamas leidimas laikyti ginklus fiziniam, juridiniam asmeniui) saugoti į teritorinę policijos įstaigą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, anksčiau nurodytus motyvus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, kitos ginčijamo sprendimo dalis dėl pareiškėjo dujinio revolverio, šovinių, neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklo pažymėjimo paėmimo taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 41 straipsnio 3 dalimi bei anksčiau minėtomis Taisyklių nuostatomis, nusprendė panaikinti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui bei paimti pareiškėjo dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), šovinius, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklo pažymėjimą, ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skunde dėstoma daugiau teiginių, tačiau teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl šių teiginių detaliau teismas šiame sprendime nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.