- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-2408-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00954-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- A. R. K.
- Atsakovas
- Vytautui K
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. K. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. K. ieškinį atsakovui Vytautui K. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vytautui K. K. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo. Prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad pateikto ieškinio kaina yra 17350,00 Lt, todėl jai priklauso mokėti 521,00 Lt žyminio mokesčio už turtinius ieškinio reikalavimus ir 145,00 Lt žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą. Ieškinį apmokėjo 145,00 Lt žyminiu mokesčiu. Jos vienintelis pragyvenimo šaltinis mėnesiui yra 1011,28 Lt gaunama senatvės pensija, kurią visą skiria pragyvenimui, vaistams, komunalinių mokesčių sumokėjimui, nes atsakovas jau metus laiko neprisideda prie buto išlaikymo. Santaupų banke neturi, taip pat neturi turto, kurį galėtų parduoti be atsakovo sutikimo, todėl, susidarius sunkiai materialinei padėčiai, prašo atidėti jai likusios 521,00 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nes priešingu atveju prarastų galimybę kreiptis į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovės A. R. K. prašymą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, atmetė. Įpareigojo ieškovę per dešimt dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos primokėti 1041 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Nustatė ieškovei A. R. K. dešimties dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad ieškovė pateikdama ieškinį nurodė, kad ieškinio suma yra 17350,00 Lt, tačiau iš ieškinyje pateiktų duomenų, kad, gyvenant santuokoje, bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu įgijo nekilnojamąjį turtą: 32200,00 Lt vertės 56,39 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2000,00 Lt automobilį „L. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 500,00 Lt vertės automobilį „VW Golf', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl teismas nustatė, kad dalintino turto vertė yra 34700,00 Lt, tai yra ieškovė ieškinyje neteisingai nurodė ieškinio sumą. Teismas sprendė, kad ieškovės reiškiamas turtinis reikalavimas - 34700,00 Lt, už šį reikalavimą mokėtinas 1041 Lt žyminis mokestis, taip pat mokėtinas 145 Lt žyminis mokestis už reiškiamą neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką. Iš viso už pareikštą ieškinį mokėtinas 1186 Lt žyminis mokestis, ieškovė sumokėjo 145,00 Lt žyminio mokesčio, likusi mokėtina žyminio mokesčio suma - 1041 Lt. Teismas pažymėjo, jog ieškovė netiksliai apskaičiavo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumą, tai yra nurodė, jog bendra žyminio mokesčio suma yra 666 Lt, vietoje teisingos - 1186 Lt sumos. Ieškovė sumokėjo 145 litus žyminio mokesčio, prašo atidėti jai likusios 521,00 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Savo sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti ieškovė pateikė neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad jai nuo 2009 m. lapkričio 9 d. neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymą apie jai priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, jog ieškovė gauna 1043,78 Lt dydžio mėnesio išmokas iš F. I. nurodė, kad neturi santaupų, tačiau nepateikė pažymos iš banko apie sąskaitos likutį. Taip pat, ta aplinkybė, kad A. R. K. nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o atstovavimo sutartį parengti procesinius dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei sudarė su advokate R. M., teismui leido daryti išvadą, jog atsakovė šiuo metu gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis. Už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio suma nėra itin didelė palyginti su ieškovės realiai gaunamomis pajamomis. Taigi, nors atsakovė neišvengiamai turi išlaidų pragyvenimui, jos turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad būtų pagrindas atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė A. R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės-atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
Ieškovės nuomone, teismas neteisingai nutartyje nurodo turtinio reikalavimo dydį, t.y. 34700,00 Lt. Po santuokos nutraukimo, ieškovės asmeninėje nuosavybėje prašo palikti tik 1/2 dalį 56.39 kv.m bendro ploto buto su rūsiu 8,26 kv.m pažymėtu R-24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32 200 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1250 Lt piniginę kompensacijos už atsakovui liekančias visas santuokos metu įgytas transporto priemones. Jokio kito turto savo naudai priteisti neprašo, todėl turtinio reikalavimo dydis yra 17350 Lt. Būtent nuo šios sumos turėtų sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis yra 666 Lt. Ieškovei nesuprantama kokiu pagrindu privalo sumokėti žyminį mokestį už turto dalį, kuri po teismo sprendimo atiteks atsakovui. Dėl savo sunkios materialinės padėties, ieškovė turėjo pagrindo prašyti teismo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ieškovė prašo likusią žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti, bet nuo jo neatleisti. Nemokama teisinė pagalba teikiama asmenims, kurių mėnesio pajamos neviršija 800 Lt ir kurie neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Šiuo atveju santuokoje įgytas turtas yra registruotas ieškovės vardu, kas leidžia sutuoktiniui nemokėti jokių mokesčių už komunalines paslaugas, nes visi mokėjimai yra išrašomi ieškovės vardu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl teismo įpareigojimų pašalinti atsiliepimo trūkumus šeimos teisinių santykių byloje teisėtumo ir pagrįstumo.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis). Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, jog aiškinantis formuluotę „turtiniuose ginčuose“ reikšminga ir tai, kad mokestis nustatytas ne turtui kaip objektui, bet turtui, dėl kurio teisme reiškiamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas. Ginčas dėl turto apmokestinamas tik tada, kai dėl turto kreipiamasi į teismą, įgyvendinant CPK 5 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis teisminės gynybos. Taigi sąvokos „turtinis“ ir „ginčas“ yra neatskiriamos sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo klausimą. Taigi esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civilinio kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto. Taigi darytina išvada, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. Pažymėtina ir tai, kad CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Todėl ši aplinkybė svarbi apskaičiuojant žyminį mokestį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vytautui K. K. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo. Prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo (b.l.2-5). Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovės A. R. K. prašymą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, atmetė. Įpareigojo ieškovę per dešimt dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos primokėti 1041 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Nustatė ieškovei A. R. K. dešimties dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (b.l.28-30). Teismo nuomone, ieškovė ieškinyje neteisingai nurodė ieškinio sumą.
Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad teismas neteisingai nutartyje nurodė turtinio reikalavimo dydį, t.y. 34700,00 Lt. Po santuokos nutraukimo, ieškovės asmeninėje nuosavybėje prašo palikti tik 1/2 dalį 56.39 kv.m bendro ploto buto su rūsiu, 32 200 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1250 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui liekančias visas santuokos metu įgytas transporto priemones. Jokio kito turto savo naudai priteisti neprašo, todėl turtinio reikalavimo dydis yra 17350 Lt.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas iš ieškinyje pateiktų duomenų nustatė, kad gyvenant santuokoje, bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu įgijo nekilnojamąjį turtą: 32200,00 Lt vertės 56,39 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2000,00 Lt automobilį „L. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 500,00 Lt vertės automobilį „VW Golf', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl teismas nurodė, kad dalintino turto vertė yra 34700,00 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovės reiškiamas turtinis reikalavimas - 34700,00 Lt, už šį reikalavimą mokėtinas 1041 Lt žyminis mokestis, taip pat mokėtinas 145 Lt žyminis mokestis už reiškiamą neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką. Iš viso už pareikštą ieškinį mokėtinas 1186 Lt žyminis mokestis, ieškovė sumokėjo 145,00 Lt žyminio mokesčio, likusi mokėtina žyminio mokesčio suma - 1041 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškinio sumą, nuo kurios skaičiuotinas žyminis mokestis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame reiškia du savarankiškus reikalavimus, tai yra prašo teismą nutraukti santuoką bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 17 350 Lt. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė prašo priteisti jos naudai nekilnojamojo turto už 16 100 Lt, taip pat 1250 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui liekančias santuokos metu įgytas transporto priemones, atsakovui prašo priteisti nekilnojamojo turto už 16 100 Lt ir 2500 Lt vertės transporto priemones.
Iš ieškinio matyti, jog viso santuokoje įgyto turto vertė yra 34700,00 Lt. Taigi ieškinyje ieškovė prašo padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, nurodo kiekvienai iš šalių priteistino turto vertę – t.y. po 16 100 Lt ir prašo priteisti 1250 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui liekančias santuokos metu įgytas transporto priemones, atsakovui prašo priteisti nekilnojamojo turto už 16 100 Lt ir 2500 Lt vertės transporto priemones. Vadinasi, ieškovė siekia įgyti turto tik už 17350 Lt bendrą sumą. Atsižvelgiant į tai ieškovė turi sumokėti 521,00 Lt žyminio mokesčio už turtinius ieškinio reikalavimus ir 145,00 Lt žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą, viso 666 Lt. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas padarė ydingą išvadą, kad ieškinio suma, nuo kurios skaičiuojamas žyminis mokestis pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., yra 1186 Lt, todėl neteisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio sumą, todėl kaip minėta, su šia atskirojo skundo dalimi apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Ieškovė ieškinyje taip pat prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo.
Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Pagal CPK 84 straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Teismų praktikoje dėl CPK 84 straipsnio aiškinimo bei taikymo laikomasi pozicijos, kad teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1311/2013; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257/2013; kt.).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 145 Lt žyminio mokesčio, likusios, t.y. 521 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Prašydama atidėti žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimą, ieškovė nurodė, kad jos vienintelis pragyvenimo šaltinis mėnesiui yra 1011,28 Lt gaunama senatvės pensija, kurią visą skiria pragyvenimui, vaistams, komunalinių mokesčių sumokėjimui, nes atsakovas jau metus laiko neprisideda prie buto išlaikymo. Santaupų banke neturi, taip pat neturi turto, kurį galėtų parduoti be atsakovo sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šie duomenys pagrindžia sunkią ieškovės turtinę padėtį. Ieškovės pateikti jos turtinę padėtį pagrindžiantys duomenys, patvirtinta jos ribotas finansines galimybes sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, kuri ieškovei yra didelė. Teismas, taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovė nesikreipė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, o pasinaudojo mokama advokato pagalba, negali būti vertinama kaip kriterijus, nesiremiant byloje surinktų duomenų visuma, sprendžiant dėl ieškovės turtinės padėties.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atidėtinas ieškovei likusios dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.
Patenkinus ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti.
Atidėti ieškovui likusios dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.